Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nustatyta 50 parų arešto bausmė. Nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-12-30 iki 2024-12-31, t. y. dvi dienos. Vadovaujantis BK 68 str. uždrausta J. Z. vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-12-31. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas UAB (duomenys neskelbtini). Iš J. Z. konfiskuota automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, t. y., 9 667 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. Z. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., 2024-12-30, apie 7.06 val. Šilutės r., Saugų sen., Mantvydų k., Tilžės g., kelyje Šilutė - Saugos - Klaipėda, vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam 2024-12-30, 7.57 val. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir įvažiavo į pakelės griovį.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo J. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. neneigia savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, nesutinka tik su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti tokį nuteistojo J. Z. prašymą.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam J. Z. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę – kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir kad nusikalto būdamas recidyvistu. Skirdamas bausmę teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad J. Z. anksčiau teistas daug kartų, tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse (b. l. 69-105), teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka (b. l. 65-68), charakterizuojamas neigiamai, nedirba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo J. Z. polinkį nusikalsti, todėl yra pagrindas teigti, kad jis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam J. Z. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę. Nustatant arešto bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jo veikoje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Todėl jam pagrįstai paskirta BK 281¹ straipsnyje numatyta artima maksimaliam arešto bausmės dydžiui bausmė, kuri sumažinta vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas (BK 64¹ straipsnis). Jam paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra per didelė ar paskirta nepagrįstai.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. Z. nurodo, jog jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta ne tik 50 parų arešto bausmė, bet ir piniginė 10 000 Eur bausmė. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra klaidingi, kadangi piniginė - 10 000 Eur - bausmė J. Z. skundžiamu nuosprendžiu nebuvo skirta. Nuosprendžiu iš J. Z., vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonės, t. y. automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė pinigais, tai yra, 9 667 Eur. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama privalomai kartu su bausme ir padeda įgyvendinti paskirtos bausmės paskirtį. Kadangi apeliaciniame skunde nenurodomi jokie argumentai, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu ir nepasisako.

12. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. Z. už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą galutinę 50 parų arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo J. Z. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

14. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teisme 2025-08-29 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-09368, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 62,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato M. Repšo užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam J. Z. suma. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, tačiau dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, t. y. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos iš nuteistojo J. Z. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nepriteisti.