- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- A15.-3868-486/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03111-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Džestinai Medeišytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui A. J., vertėjai Natalijai Reut, teismo posėdyje išnagrinėjo A. J., gim.(duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK), 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. 2019 m. gegužės 23 d., apie 12.25 val., Vilniuje, J. Basanavičiaus g.23, vairavo automobilį Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbulas atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais A. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. J. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, važiuodamas iš cerkvės Basanavičiaus gatvės kiemo, nepastebėjo ženklo ir užvažiavo. Išvažiavo, nes labai skubėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško A. J. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad gautas laiškas, kai nufotografuota kaip vyras važiuodamas atbulinė eiga užvažiavo ant šaligatvio ir smarkiai nulenkė kelio ženklą, apžiūrėjęs savo mašiną, pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 5).
Nuotraukose užfiksuota, kaip automobilis Toyota RAV4 užvažiuoja ant kelio ženklo ir vairuotojas pasišalina (b. l. 6-8).
Padaryta žala, sugadintas kelio ženklo stulpelis, įvertina 52,03 eurų su PVM (b. l. 9).
J. J. savo rašytiniame paaiškinime nurodo, kad savo kaltę pripažįsta, išvažiuodamas iš cerkvės užkabino kelio ženklą ir išvažiavo (b. l. 13).
Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, galima pagrįstai teigti, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. J. įvykdė jam inkriminuojamus nusižengimus, numatytus LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusižengimus ir dėl įvykdyto gailisi.
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgiama į A. J. asmenybę, kad anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirba. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. J., LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, numatytas baudas, kurių dydis yra arčiau baudos minimumo.
LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. LR ANK 426 straipsnio 1 dalis numato, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
Pagal LR ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatas už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju A. J. padarė aptariamą nusižengimą naudodamasis automobiliu, kuris priklauso L. J. (b. l. 11), todėl šiuo atveju teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas., teismas
nutaria:
A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 860 (aštuonių šimtų šešiasdešimties) eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. J. skirti galutinę nuobaudą - 860 (aštuonių šimtų šešiasdešimties) eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.
Paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą: 19101664878. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalimi).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą