- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-2400-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- M. D.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2260-451/2013 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei R. J. ir pagal atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui D. J. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo (trečiasis asmuo – M. D., institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką tarp šalių dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų G. J. ir J. J. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienam po 200 Lt periodinių mėnesinių išmokų (b. l. 3–6, 19–22, 33–37 civilinės bylos dalis Nr. 2-2260-451/2013).
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo nutraukti santuoką tarp šalių dėl ieškovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų G. J. ir J. J. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą 900 Lt periodinių mėnesinių išmokų (b. l. 44–50 civilinės bylos dalis Nr. 2-2260-451/2013).
Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. J. ir J. J. po 400 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki bus priimtas sprendimas byloje, kadangi šiuo metu yra susidaręs 8 238 Lt išlaikymo įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-10-09 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Teismas iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-2260-451/2013 priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš ieškovo nepilnamečiams vaikams dukrai G. J. ir sūnui J. J. po 300 Lt kiekvienam vaikui nuo 2013-10-09. Teismas nurodė, kad negali priteisti prašomos laikino išlaikymo sumos vaikams, atsižvelgiant į tai, kad byla dar yra neišnagrinėta ir teismas nėra įvertinęs visų įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus. Teismas laikė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 300 Lt kas mėnesį.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu (b. l. 56–58, civilinės bylos Nr. 2-2260-451/2013 dalis) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-10-09 nutartį pakeisti, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, o atsakovė nepagrįstai teigė, jog ieškovas vaikams išlaikymo visiškai neteikia. Pati ieškovė prie atsiliepimo į ieškinį pateikė išrašą iš savo sąskaitos AB Swedbank, kad laikotarpiu nuo 2012-07-04 iki 2013-01-16 ieškovas kas mėnesį teikė vaikams išlaikymą, pervesdamas įvairaus dydžio sumas į atsakovės sąskaitą. 2012-07-04 vaikų išlaikymui (vaikams) ieškovas pervedė 600 Lt, t. y. po 300 Lt kiekvienam vaikui. Tačiau nuo 2012 metų liepos mėn. ieškovas prarado darbą, nuo 2012-07-16 iki 2013-07-11 dienos buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje, kaip asmuo ieškantis darbo. Gaudamas 650 Lt bedarbio pašalpą, ieškovas vaikams skyrė po 200 Lt kiekvieną mėnesį, pervesdamas po 370–380 Lt į ieškovės sąskaitą bei apmokėdamas vaikų telefonų sąskaitas UAB „Omnitel“. Tokiu būdu ieškovas viso per mėnesį skyrė kiekvieno vaiko išlaikymui po 200 Lt.
Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog ieškovas skyrė vaikų išlaikymui vidutiniškai po 200 Lt (įskaitant mobiliųjų telefonų sąskaitų apmokėjimą). Todėl teismo išvada, jog ieškovas visiškai neteikia vaikams išlaikymo, yra nepagrįsta. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį, todėl, priimdamas 2013-10-09 nutartį, pažeidė materialinės teisės normas, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Vaiko išlaikymo dydžio nustatymo sistema turi būti grindžiama nepilnamečių poreikių ir jų tėvų turtinės padėties balansu. Šias aplinkybes teismas privalo nustatyti kiekvienoje konkrečioje byloje ir pagal tai parinkti tinkamiausią priteistino vaiko išlaikymo dydį. Ieškovo turtinė padėtis teismui buvo žinoma iš teismui pateiktų dokumentų. Ieškovo turtinė padėtis nežymiai pasikeitė tik 2013 m. spalio mėn., kadangi jis nuo 2013-09-12 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovo pareigose. Jo darbo užmokestis pagal darbo sutartį yra 1 000 Lt, o išskaičius mokesčius – 847 Lt. Kadangi rugsėjo mėnesį ieškovas dirbo ne visą mėnesį, 2013-10-10 jam buvo išmokėtas 520 Lt atlyginimas, kurio akivaizdžiai nepakanka, kad ieškovas sumokėtų dviejų vaikų išlaikymui po 300 Lt, kadangi jam pačiam neliktų pragyvenimui lėšų. Proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymo didesnio, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
Ieškovo galimybę įsidarbinti (papildomai įsidarbinti) riboja jo sveikatos būklė. Ieškovas pateikė teismui 2013-10-08 UAVB „(duomenys neskelbtini)“ išrašą iš savo medicininių dokumentų, jog jam nuo vaikystės yra diagnozuota alerginė astma, jis ypač alergiškas dulkėms, pelėsiams, jam nerekomenduojama dirbti dulkėtose ir drėgnose vietose. Ieškovo darbo užmokestis nuo 2013 m. spalio mėn., išskaičius mokesčius, būtų apie 847 Lt, todėl priteisus vaikams po 300 Lt per mėnesį (viso 600 Lt), jo paties būtiniausių poreikių tenkinimui liktų neproporcingai maža suma – 247 Lt.
Tuo tarpu atsakovės darbo užmokestis yra 1 700 Lt. Be to, be ieškovo sutikimo 2012-10-30 atsakovė pardavė UAB „Rakva“ lizingu įsigytą automobilį MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir gavo už automobilį 7 680 Lt. Todėl atsakovė turi visas galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, nei ieškovas. Dėl Kauno apylinkės teismo priteisto bendro 600 Lt per mėnesį išlaikymo vaikams, ieškovas atsidurtų nelygiavertėje padėtyje lyginant su atsakove, nes pagal jo gaunamas pajamas ieškovas daugiau nei pusę pajamų turėtų atiduoti atsakovei.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013-10-09 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti (b. l. 75–77, civilinės bylos Nr. 2-2260-451/2013 dalis). Atsakovė nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis sudaro jam galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą nei 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įsidarbino, kitų išlaikytinių neturi, todėl ieškovas, būdamas dviejų vaikų tėvu ir turėdamas pareigą šiuos vaikus išlaikyti, privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti vaikams pilnavertį jų išlaikymą. Ieškovas yra baigęs Kauno prekybos ir verslo mokyklą, turi mažmeninės prekybos komersanto specialybę, šios kategorijos specialistams pasiūla darbo rinkoje yra didelė, todėl ieškovo argumentai, dėl kokių priežasčių jis nedirbo, turi būti vertintini kaip nesąžiningi. Ieškovas vaikų išlaikymo pareigą perkėlė atsakovei, įskaitant, bet neapsiribojant, kad atsakovės uždarbis pasikeitė nuo 2013 metų kovo mėnesio, iki to momento atsakovės uždarbis buvo 1 500 Lt, ir iš šios sumos ji viena išlaikė nepilnamečius vaikus, mokėjo komunalinius mokesčius, kredito įmokas. Ieškovas, būdamas jauno, darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų (darbas vadybininko nereikalauja dirbti dulkėse), turintis specialybę, turi pakankamas galimybes gauti tokį darbo užmokestį, kurio pakaktų abiejų jo vaikų visaverčiam poreikių patenkinimui. Pagal suformuotą teisminę praktiką priteisiant išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2013-01-01 yra 1 000 Lt. Todėl vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo atskirasis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013-10-09 nutartimi iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuo 2013-10-09 iki sprendimo priėmimo iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams dukrai G. J. ir sūnui J. J. po 300 Lt kiekvienam vaikui.
Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, prašo ją pakeisti ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Lt, kadangi teikti didesnio išlaikymo neturi galimybių, jo gaunamas darbo užmokestis yra 1 000 Lt; pati ieškovė prie atsiliepimo į ieškinį pateikė išrašą iš savo sąskaitos AB Swedbank, kad laikotarpiu nuo 2012-07-04 iki 2013-01-16 ieškovas kas mėnesį teikė vaikams išlaikymą, pervesdamas įvairaus dydžio sumas į atsakovės sąskaitą. 2012-07-04 vaikų išlaikymui (vaikams) ieškovas pervedė 600 Lt, t. y. po 300 Lt kiekvienam vaikui. Tačiau nuo 2012 metų liepos mėn. ieškovas prarado darbą, nuo 2012-07-16 iki 2013-07-11 dienos buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje, kaip asmuo ieškantis darbo. Apelianto teigimu, jis, gaudamas 650 Lt bedarbio pašalpą, vaikams skyrė po 200 Lt kiekvieną mėnesį, pervesdamas po 370–380 Lt į ieškovės sąskaitą bei apmokėdamas vaikų telefonų sąskaitas UAB „Omnitel“; tokiu būdu ieškovas viso per mėnesį skyrė kiekvieno vaiko išlaikymui po 200 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 300 Lt atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Kadangi pats ieškovas, nuo 2012 metų liepos mėn. būdamas praradęs darbą ir nuo 2012-07-16 iki 2013-07-11 būdamas registruotas Lietuvos darbo biržoje, kaip asmuo ieškantis darbo, ir gaudamas tik 650 Lt bedarbio pašalpą, jo paties teigimu, vaikams skyrė po 200 Lt kiekvieną mėnesį, pervesdamas po 370–380 Lt į ieškovės sąskaitą bei apmokėdamas vaikų telefonų sąskaitas UAB „Omnitel“; tokiu būdu ieškovas viso per mėnesį skyrė kiekvieno vaiko išlaikymui po 200 Lt, ieškovui nuo 2013-09-12 pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovo pareigose ir dėl jo gaunamo darbo užmokestis (1 000 Lt, išskaičius mokesčius – 847 Lt) pagerėjus jo turtinei padėčiai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai teisinga, sąžininga ir protinga nuo 2013-10-09 priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą vaikams po 300 Lt, viso 600 Lt, t. y. 200 Lt didesnę sumą, nei pripažino ieškovas mokėjęs neturėdamas darbo.
Apelianto nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai apie jo ir atsakovės turtinę padėtį, nulemiančią vienos iš šalių galimybę teikti didesnį išlaikymą, bus išsamiai įvertinti bylą išnagrinėjus iš esmės, nes šioje proceso stadijoje, kai iš esmės nėra sprendžiamas šalių ginčas dėl išlaikymo priteisimo, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.