- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2-1528-825/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, atsakovei J. L. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė santuoką, įregistruotą 2004 m. gruodžio 3 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 336, tarp V. L. ir J. L. nutraukti dėl atsakovės J. L. kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę L.; priteisti iš atsakovės J. L. 100 procentų valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ieškovas bei jo atstovas palaiko savo ieškinyje išdėstytus motyvus bei paaiškino, kad santuoka buvo sudaryta 2004 metų gruodžio 3 dieną Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 336. Gyvenant santuokoje po kelių bendro gyvenimo metų atsirado problemų dėl atsakovės nuolatinio girtavimo, neištikimybės. Jau daugiau kaip penkerius metus gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.26 - 3.28 straipsniuose, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė visiškai nesirūpina šeima, ji visiškai nesiekė kurti šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą, ignoravo tą faktą, kad sutuoktiniai turi lygias teises, privalo vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Santuokoje gimusių vaikų neturi. Gyvendami santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Abu darbingi, išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, jo neteiks ir atsakovei, kadangi tam nėra jokio pagrindo. Abu veiksnūs. Po santuokos nutraukimo prašo ieškovei palikti santuokinę pavardę L.. Skolų bankams bei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims neturi. Apie tai, ar atsakovė yra kam nors skolinga, nežino.
Atsakovė apie posėdį informuota tinkamai (b.l. 19, 34), atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių santuoka įregistruota 2004 m. gruodžio 3 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo numeris 336), santuokos liudijimas AA Nr. 355530 (b.l. 37).
Ieškovas nepagrindė bei neįrodė savo teiginių, kad santuokos nutraukimą lėmė atsakovės veiksmai.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Sutuoktinių pareigos vienas kitą remti numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.27 str. Sutuoktiniai sudarę santuoką, turi sukurti šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.28 str.). Atsakovo ir ieškovės paaiškinimai duoda pagrindą manyti, jog sutuoktiniai nesugebėjo šių santykių sukurti. Jų nesusitarimas dėl požiūrių į šeimą, sutuoktinių teises ir pareigas, šeimos lėšų tvarkymą, lėmė sutuoktinių gyvenimo nesutarimus. Šalys, nors nurodė daug aplinkybių, bet labai mažai aplinkybių įrodė dėl šių santykių, todėl teismas negali nuspręsti dėl sutuoktinių kaltės, kuriant šeimos santykius. Juolab, kad susituokė ne iškart po pažinties, bet praėjus pakankamai ilgam laikui. Sutuoktinių santykiai pašlijo vėliau. Šalims buvo sudarytos galimybės pateikti įrodymus, paneigiančius priešingos šalies teiginius bei patvirtinančius jų teiginius, bet šalys šito nepadarė.
Lietuvos Respublikos teisėje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.26 - 3.30, 3.35 - 36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismas konstatuoja, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nebuvo vienas kitam lojalūs, tą pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008).
Teismas mano, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo. Tai patvirtina ir įrodymai: šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai.
Anksčiau išdėstyti faktai leidžia pripažinti, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina. Ieškovo nurodytos aplinkybės bei jo paties jų vertinimas yra pagrindu pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d.).
Šalys turto neturi (b.l. 6 – 8).
Santuoką nutraukus, sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.69 str. 1 d.).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str. iš atsakovės priteistina pusė išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (b.l. 30).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 str., 385 str.
nusprendžia:
Priimti galutinį sprendimą.
Ieškinį tenkinti dalinai.
V. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2004 m. gruodžio 3 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. 336) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines, L. ir L., pavardes.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 240 (du šimtus keturiasdešimt) litų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.