- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-3018-961/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02240-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- Valerijai E
- Suinteresuotas asmuo
- T. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
išnagrinėjusi V. E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) baustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. E. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad ji 2015-02-12, apie 10.14 val. Vilniuje, Liejyklos g. 3, vairuodama automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindama abu automobilius, iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 219, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu V. E. D. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad atvažiavusi į Liejyklos gatvę pastatė automobilį ir nunešė dokumentus į vieną įstaigą. Automobilio vienas ratas buvo ant baltos linijos, šalia iš dešinės stovėjo automobilis Volvo. Netrukus atbėgo vaikinas ir apšaukė ją visokiais žodžiais. Ji jam sakė, kad netrukus grįš ir išvažiuos. Jis išbėgo pasakęs, kad dar jai parodys. Jai grįžus Volvo jau stovėjo iš kairės jos automobilio pusės, o iš dešinės stovėjo džipas. Ji į automobilį įlipo pro dešinės pusės dureles ir labai atsargiai išvažiavo. Pakėlusi galvą matė, kaip priešais balkone stovėjo du vaikinai su mergina, jie juokėsi ir fotografavo. Atvažiavus į darbą jai pasidarė neramu ir ji apžiūrėjo savo automobilį, pamatė įdubimą ant dešiniojo sparno, tuomet paskambino į kelių policiją. Moteris pasakė, kad gautas pranešimas apie eismo įvykį Liejyklos gatvėje. Tuomet ji (V. E. D.) paprašė, kad pareigūnai jos palauktų, ir iš karto ten nuvažiavo. Jos automobilio apgadintas dešinės pusės sparnas, iš kairės apgadinimų nėra. Jos automobilis senas ir purvinas, galėjo būti seni apgadinimai.
Rašytiniame paaiškinime V. E. D. taip pat nurodė, kad 2015-02-12, maždaug 10.40 val. Liejyklos g. 3 pastatė savo automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai nespėjus nueiti, priėjo jaunuolis prie šalia stovinčio automobilio Volvo ir pradėjo ją įžeidinėti, kad ji blogai pasistatė mašiną. Jos automobilis stovėjo ant baltos linijos, vaikinui paaiškino, kad ji greitai grįš ir išvažiuos. Grįžo po 20-25 min., Volvo stovėjo jau iš kairės pusės, labai prigludęs prie jos automobilio. Į savo automobilį pateko atidariusi dureles dešinėje. Ji pastebėjo, kad iš antro aukšto balkono, kuriame buvo du jaunuoliai ir mergina, fotografavo ir juokėsi. Ji sunkiai išvažiavo, nes iš abiejų pusių buvo automobiliai. Grįžusi į darbą pastatė automobilį ir pastebėjo, kad durų sparnas įlenktas, toje pusėje stovėjo Volvo, kuris vėliau buvo perstatytas iš kitos pusės. Nepamena, kad būtų susidūrusi su Volvo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio E. U. (E. U.) tarnybiniu pranešimu, kad 2015-02-12, apie 10.15 val. gautas pranešimas, kad Liejyklos g. 3 apgadintas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitas automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos išvažiavo. Įvykio vietoje Volvo vairuotojas T. G. paaiškino matęs pro langą, kaip automobilis Mazda, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, kliudė stovintį Volvo ir išvažiavo, automobilį vairavo apie 60 metų moteris. Į įvykio vietą atvažiavusi Mazda vairuotoja aiškino nejutusi, kad kliudė stovintį automobilį, apie eismo įvykį jai telefonu pranešė policija, bei teisme duotais paaiškinimais, kad darbo metu gavo pranešimą dėl eismo įvykio, kad vienas automobilis pasišalino. Kai atvažiavo, į juos kreipėsi T. G.. Paaiškino, kad matė, kad automobilis kliudė jo automobilį ir išvažiavo. Forminant eismo įvykį, buvo pranešta, kad kaltininkė grįš. Atvažiavusi vairuotoja paaiškino, kad matė, jog ją filmuoja, ir išvažiavo. Kažkas paskambino, kad turi grįžti, ir grįžo; patrulio M. K. teisme duotais paaiškinimais, kad gavo pranešimą, jog automobilis kliudė kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į juos kreipėsi T. G.. Paaiškino, kad stovėjo balkone, matė, kad automobilis kliudė jo automobilį ir išvažiavo. Jis bėgo, bet automobilio jau nerado. Kolegos nufotografavo. Forminant eismo įvykį, gautas pranešimas, kad paskambino moteris ir pranešė, kad jai apgadino automobilį. Moteris atvažiavo į vietą. Apžiūrėjo automobilius ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl moters blaivumo abejonių nekilo. Moteris pasakojo, kad jai lyg įlenkė automobilio durelėmis sparną, po to perstatė kitur automobilį. Ant sparno buvo įlenkimas, galimai padarytas koja. Įbrėžimo nebuvo. Nuotraukoje (b.l. 11) nufotografuota automobilio Mazda kairė pusė. Dešinė pusė įlenkta anksčiau. Moteris sakė, kad jos automobilis apgadintas gal durelėmis. Automobilis Volvo stovėjo skersai, pagal suženklintas stovėjimo vietas; T. G. rašytiniu paaiškinimu, kad 2015-02-12, maždaug 10.10 val. pro langą pastebėjo, kaip į jo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo pagyvenusios moters automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prabraukė automobilio dešinį šoną, apgadino dureles bei jų apsaugas, bei teisme duotais paaiškinimais, kad iš ofiso balkono bendradarbiai matė, kaip sidabrinis automobilis atsitrenkė į jo automobilį, kuris nuo smūgio sujudėjo. Automobilį vairavo moteris. Jis apsirengė švarką ir leidosi į kiemą, bet kol išbėgo, automobilio jau nebuvo. Prieš tai jis prašė moters perstatyti savo automobilį, nes toje gatvėje yra labai maža aikštelė, sunku įvažiuoti, neužkabinus kitų automobilių. Reikėjo tik perstatyti automobilį ir tiek. Moteris kažką atsakė neigiamai ir nuėjo. Tuo metu atvažiavo jo kolega ir negalėjo prisiparkuoti, todėl jis ir perstatė savo automobilį kitą pusę, į kairę. Perstatydamas automobilio neįbrėžė, įvažiavo griežtai tarp linijų. Buvo pertrauka, balkone, antrame aukšte, gėrė kavą, rūkė. Kolegos pasakė, kad, atrodo, į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis. Jis pažiūrėjo ir pamatė, kad jo automobilis sujudėjo. Kol nusileido į apačią, tas automobilis išvažiavo. Kolegos spėjo nufotografuoti valstybinį numerį. Niekas nesijuokė, nebuvo juokinga. Smūgis buvo nesmarkus, bet vis tiek automobilis sujudėjo. Mano, kad vairuoja pajuto smūgį, bet išvažiavo. Jo automobilio nubrauktas šonas, pastebėjo nuvažiavęs į plovyklą. Draudimas žalos dar neatlygino, kol nenustatytas eismo įvykio kaltininkas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens jis neįžeidinėjo ir nešaukė, tik paprašė perstatyti automobilį, nes kiti negalės prisiparkuoti. Avarinės situacijos jis nesudarė, pats išlipo per vairuotojo dureles. Automobilį pastatė tarp linijų. Toje aikštelėje tai natūrali situacija. Kolega lipo taip pat per kitas dureles; eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad 2015-02-12, 10.14 val. eismo įvykio Vilniuje, Liejyklos g. 3 metu apgadintos automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinės kairės pusės sparnas; automobilių apgadinimų nuotraukomis.
Eismo įvykio schemoje pažymėtas automobilių apgadinimų aukštis – automobilio Mazda 0,44-0,53 m, o Volvo – 0,30-0,52 m. Taigi, iš esmės apgadinimų aukštis sutampa, ir teismas neturi pagrindo abejoti, kad apgadinimai (bent jau jų dalis) atsirado automobilių kontakto metu. Nors automobilių apgadinimų apatinis matmuo skiriasi, pažymėtina, kad apgadinimų aukštį gali įtakoti, pvz., kelio dangos nelygumai, taip pat įtakos gali turėti ir tai, jog apgadinimai matuojami kitoje vietoje ir automobiliams stovint. Šiuo atveju apgadinimų nesutapimas nėra žymus. Pati V. E. D. patvirtino, kad balkone stovėjo keli jaunuoliai ir stebėjo, kaip ji išvažiuoja, tad nors T. G. pareigūnams nenurodė įvykio liudytojų duomenų, tačiau ir V. E. D. parodymais nustatyta, kad jos išvažiavimą iš aikštelės stebėjo keli asmenys. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad T. G. tiesiogiai matė, kaip buvo kliudytas jo automobilis.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog V. E. D. 2015-02-12, apie 10.14 val. Vilniuje, Liejyklos g. 3, vairuodama automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip jį apgadino, jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. E. D. surašytas ir už pažeidimą, numatytą 130 straipsnio 1 dalyje. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog V. E. D. išvažiuodama iš aikštelės, kaip konstatuota aukščiau, užkliudė kitą automobilį, nuvažiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji elgėsi neapdairiai, savo neatidžiais veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį. Tačiau teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad V. E. D. galėjo nesuprasti sukėlusi eismo įvykį, patvirtina eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, kurie padaryti minimalaus kontakto tarp automobilių metu, yra nežymūs, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo negirdėti ir nepajusti kontakto tarp automobilių, nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Teismas pažymi, kad V. E. D. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes buvo apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo turėdama teisę vairuoti transporto priemones; duomenų, kad buvo neblaivi, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jos tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Kaip matyti iš V. E. D. paaiškinimų, ji T. G. veiksmus – automobilio perstatymą įvertino kaip išsakytų grasinimų išpildymą. Tuo metu T. G. neigė ją koneveikęs, paaiškino, jog automobilį perstatė tik tam, kad kolega galėtų prisiparkuoti. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojų pokalbio liudytojų nenustatyta, objektyviai neįmanoma patikrinti, ar tarp jų buvo kilusi reali konfliktinė situacija. Tačiau akivaizdu, kad grįžusi į aikštelę ir radusi T. G. automobilį perstatytą iš kitos pusės, jo pretenziją V. E. D. galėjo suprasti kaip kerštą, galėjo subjektyviai vertinti ir balkone stovinčių asmenų elgesį, todėl yra pagrindas manyti, kad dėl susijaudinimo ji taip pat galėjo nepajusti sukėlusi eismo įvykį. Tuo labiau, kad apžiūrėjusi savo automobilį ji pati paskambino į policiją ir grįžo į įvykio vietą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos V. E. D. veiksmuose nenustatyta.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatoma asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Valerijos E. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Jos atsakomybę lengvina tai, kad teisės pažeidimą padarė būdama vyresnė nei 65 metų amžiaus(ATPK 31 str. 1 d. 10 p.).
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimų pobūdį, į Valerijos E. D. asmenybę – administracine tvarka bausta, paskirtas baudas yra sumokėjusi, į automobilių apgadinimo mastą, į jos atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į tai, kad jos veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, todėl jai skirtina minimali sankcijos už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, teismas
nutaria:
Valeriją E. D. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.