Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-05-04 · Civilinė byla Nr. e2S-372-280/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
e2S-372-280/2017
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00160-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Skolininkas
IĮ „Miško lokys“
Kreditorius
UAB „Narjanta“
Civilinė byla Nr. e2S-372-280/2017Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00160-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės UAB „Narjanta“ atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės skolininkės IĮ „Miško lokys“ turtui, civilinėje byloje Nr. eL2-337-1005/2017 (po prieštaravimų gavus ieškinį, bylos Nr. e2-503-1005/2017) pagal kreditorės UAB „Narjanta“ pareiškimą skolininkei IĮ „Miško lokys“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Narjanta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 11547,66 Eur skolą , 2872,62 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės IĮ „Miško lokys“. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą reikalavimo sumai.Nurodė, kad skolininkė nustatytais terminais vengia vykdyti prievoles, reikalavimo suma didelė, kas gali, teismo procesui prasidėjus, paskatinti skolininkę slėpti turtą, perleisti jį kitiems. Skolininkė nebendradarbiauja, skolos nedengia, todėl yra grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi kreditorės prašymą atmetė.Nurodė, kad kreditorė, net ir skolininkei nevykdant prievolės atsiskaityti už prekes, toliau jas parduoda, todėl padarė išvadą, kad kreditorė neabejoja skolininkės mokumu. Skolininkė nevykdo prievolės, tačiau tai nepatvirtina, kad ji savo tyčiniais veiksmais gali apsunkinti savo finansinę padėtį ar slėpti turtą.Pripažino, kad reikalavimas dėl 11547,66 Eur skolos priteisimo nėra labai didelis veikiančiam juridiniam asmeniui, skolininkė neturi socialinio draudimo įsiskolinimų.Nesant duomenų, kad skolininkės atžvilgiu būtų pradėti vykdymo veiksmai, laikė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra adekvati priemonė siekiamiems tikslams.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Narjanta“ prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto nuomone, reikalavimo suma yra didelė, o tai preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką. Nurodo, kad prašoma priteisti 11547,66 Eur reikalavimo suma individualiai įmonei yra didelė. Pagal viešai prieinamus duomenimis skolininkė yra smulki įmonė, turi tik tris automobilius, 19 darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis 294,35 Eur .Aplinkybę, kad skolos suma skolininkei didelė, patvirtina tai, kad skola susidariusi per ilgą laiką, skolininkė po teismo įsakymo priėmimo pajėgė sumokėti tik 500 Eur, kas sudaro mažą reikalavimo dalį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Apeliantas su atskiruoju skundu teikia rašytinius įrodymus: Rekvizitai.lt išrašą apie skolininką. Šie jo teikiami įrodymai, kuriais siekiama paneigti teismo konstatuotą prezumpciją dėl reikalavimo sumos reikšmingumo skolininkui, priimami ir vertinami kartu su kitais bylos duomenimis. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ginčo šaliai palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, įvertinęs, kad nėra grėsmės sprendimo įvykdymui. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.Teismas, gavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jį gali tenkinti tik nustatęs dviejų kumuliatyvaus pobūdžio sąlygų egzistavimą, t. y. tikėtiną pareikštų reikalavimų (ieškinio) pagrįstumą ir grėsmės, kad nesiėmus prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-200-381/2015). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra varžomos asmenų, prieš kuriuos jos nukreiptos, teisinė bei faktinė padėtis. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė kiekvieną kartą, t. y. sprendžiant, ar taikyti prevencines priemones, užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą.Kreditoriaus reikalavimas tikėtinai yra pagrįstas, tačiau, kaip nurodyta ankščiau, grėsmės sprendimo įvykdymui pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė. IĮ „Miško lokys“ yra veikianti įmonė, kurios veiklos sritys: mediena, jos gaminiai, miškininkystė. Apelianto nuomone, reikalavimo suma skolininkui yra didelė, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant, ar reikalavimas atsakovui yra didelės vertės, kiekvienu atveju teismas vertina konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgia į atsakovo konkrečias finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, jos apimtimi, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).Iš „Liteko“ duomenų nustatyta, kad skolininkas, gavęs teismo įsakymą, pareiškė prieštaravimus, kuriais sutiko su kreditoriaus skolos suma bei pripažino, kad įmonei ši suma yra didelė, prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau nesutiko su prašomais priteisti delspinigiais.Atsižvelgiant į paties atsakovo nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo suma skolininkui yra didelė, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui reikalavimus būtų pareiškę kiti kreditoriai, skolų valstybei įmonė neturi, kaip nurodė pats kreditorius, dalį skolos, nors ir nedidelę (500 Eur) sumokėjo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti skolininko geranoriškumu siekiant atsiskaityti su kreditoriumi. Byloje nenustatyta, kad skolininkas bandytų perleisti ar kitaip apsunkinti naudojimąsi turtu, siektų sumažinti turimo turto vertę, taigi pareiškėjui neįrodžius grėsmės sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tam pakankamai objektyvaus pagrindo, nepagrįstai suvaržytų skolininko teises ir teisėtus interesus, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl su tuo susijusius pareiškėjo argumentus atmeta.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių laikinųjų apsaugos priemonių klausimu mokamas 28 Eur žyminis mokestis, teikiant skundą per EPP – 21 Eur (CPK 80 str. 7 d.). Apeliantas. pateikdamas skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesumokėjo žyminio mokesčio. atskirasis skundas buvo paduotas per EPP, todėl iš apelianto priteistinas 21 Eur žyminis mokestis valstybei.Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB "Narjanta", įm. kodas 164822671, 21 Eur (dvidešimt vienas euras) žyminį mokestį valstybei, jį sumokant į VMI Surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė