Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1048-1001/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-31
Bylos Nr.
1-1048-1001/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08306-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Kvalitaitė
Nukentėjusysis
A. O. T.
Kaltinamasis
S. S.
Advokatai
Saulius Kučys, Dainius Svirinavičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-1048-1001/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08306-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 31 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant prokurorui Lukui Krivickui,nukentėjusiajai A. O. T., jos atstovui advokatui Dainiui Svirinavičiui,kaltinamajai S. S., jos gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,teismo medicinos ekspertui G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2024-03-02, apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, konflikto metu tyčia smurtavo prieš A.O. T. : dešiniu kumščiu sudavė du smūgius į kairę veido pusę, po to įspyrė vieną smūgį į pilvą bei kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių į dešinį petį, tokiais veiksmais padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke ir kaktoje, galvos smegenų sukrėtimą, pilvo ir dešinio peties minkštųjų audinių sumušimą bei dešinio peties rotacinių sausgyslių plyšimą, dėl kurio A.O. T. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Teismo medicinos ekspertas G. S. teismo posėdyje paaiškino, kad, susipažinęs su nukentėjusiosios medicininių dokumentų įrašais po 2024-03-02, paaiškino, kad 2024-03-21 (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai nustatytas rotacinių (sukamųjų) sausgyslių plyšimas, dėl kurio nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, todėl jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai padarytas trauminis sužalojimas, tarp jos sumušimo ir šio sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jai nustatytas dešinio peties minkštųjų audinių patinimas, skausmingumas, judesių ribotumas, vėliau nustatytas trauminis sausgyslių plyšimas. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiosios dešinysis petys iki traumos buvo sveikas. Iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija dėl galvos smegenų sukrėtimo, kuris yra lengvo laipsnio, todėl sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą. Teikdamas specialisto išvadą ikiteisminiame tyrime, neturėjo duomenų apie nukentėjusiosios gydymą po nagrinėjamo įvykio, jam buvo pateikti tik medicininiai dokumentai iš ligoninės priėmimo skyriaus, todėl pirminėje išvadoje konstatavo nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus šiuos eksperto paaiškinimus, kaltinamajai papildomai inkriminuotos jos veiksmų pasekmės – nukentėjusiosios galvos smegenų sukrėtimas ir dešinio peties rotacinių sausgyslių plyšimas ir jos veika iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji visiškai prisipažino kalta ir parodė, kad, jai grįžus iš ligoninės namo, nukentėjusioji kaimynė jos pro langą ėmė klausinėti, kas naktį vyko jos namuose. Jos jau seniai nesutardavo. Ji nepagarbiai liepė nukentėjusiajai uždaryti langą ir nesikišti. Nukentėjusioji pakvietė savo pusbrolį E. K., kuris klausinėjo, kodėl jis nepagarbiai bendrauja su nukentėjusiąja. Jie susistumdė, jis ją pargriovė, smaugė, smūgiavo į galvą. Jos draugas atbėgęs nustūmė E. K. nuo jos ir jie iškvietė policiją. Po to ji nulipo į apačią laukti policijos ir įvyko konfliktas tarp jos ir nukentėjusiosios. Galbūt buvo pastūmimas į nukentėjusiosios petį, atliko tuos veiksmus, kurie išvardinti kaltinime. Elgėsi netinkamai, bet nukentėjusioji ją nuolat provokuodavo ir psichologiškai smurtavo. Žinojo, kad nukentėjusiajai virš 70 metų. Šiuo metu savo namuose (duomenys neskelbtini) nebegyvena, bet ateityje gyvens, nes ten jos namai ir svetimi žmonės jai negali komanduoti, kol kas namo neplanuoja grįžti. Savo veiksmų neteisina, turėjo gražiuoju išsiaiškinti su nukentėjusiąja, neturėjo teisės jos liesti. Pasimokė iš šio įvykio ir ateityje nebebendraus su nukentėjusiąja. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes buvo susinervinusi, neapgalvojo savo elgesio. Neatsisakė dalyvauti akistatoje su nukentėjusiąja, nedalyvavo pati nukentėjusioji ar jos atstovas. Alkoholį vartojo kovo 1 d., jai buvo ūmi intoksikacija, įvykis buvo po pusės paros, įvykio dieną alkoholio nevartojo, bet jautėsi alkoholio kvapas. Buvo užpulta savo namuose, todėl nesutiko tikrintis girtumo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes buvo šoko būsenos, susinervinimo, neapgalvojimo. Ji po įvykio papasakojo savo tėvui apie nukentėjusiosios sumušimą. Tėvas žino jos sveikatos problemas, pati ieško sveikatos problemų sprendimo. Nukentėjusiosios atsiprašė 2024-11-04. Nukentėjusiosios giminaitis sakė paskambinsiąs į jos darbovietę ir pasakysiantis, kad ji ligonis, negalintis dirbti su vaikais, todėl pati išėjo iš darbo. Šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamos 600 Eur per mėnesį, įskaičiuojant ir vaiko pinigus.

Baudžiamoji byla teismo posėdyje išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusiojo A.O. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-03-02 ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 10.30 val., per savo kambario langą, pastebėjo kaimynę S. S., norėjo jos pasiteirauti, kodėl 2023-03-02, apie 03.00 val. nakties prie jos namų buvo policija ir greitoji pagalba. S. S. jai į klausimą neatsakė, tačiau pradėjo jai sakyti, jog ją užmuš, išdaužys visus namo langus, girdėjo, jog minėjo, kad kažką padegs. Tada ji labai išsigando tokių moters žodžių ir paskambino savo pusbroliui E. K., jam pasakė, jog bijo kaimynės ir papasakojo situaciją. Atvykęs E. K., ėjo iškart pas S. S. paklausti, kodėl ši grasina jai. Tarp E. K. ir S. S., kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į aštrius pasistumdymus. Į pasistumdymus taip pat įsikišo ir S. S. sugyventinis R. Tada konfliktas persikėlė iš S. S. namo dalies į kiemą. Būnant kieme, S. S. pradėjo jai vėl grasinti, kad ją sunaikins, padegs, užmuš ir jos nebeliks. Moteris vis bandė prie jos priartėti, tačiau E. K. jai priartėti neleido. S. S. abiejų rankų kumščiais du kartus sudavė jai į kairę veido pusę, labai skaudėjo, po ko S. vieną smūgį sudavė dešine koja jai į pilvą, daugiau į kairę pusę, skaudėjo, po to abejais kumščiais trenkė į dešinį petį ne mažiau dviejų smūgių. Tas petys prieš keletą metų buvo operuotas, labai skaudėjo, pradėjo svaigti galva, negalėjo pastovėti, pradėjo svirduliuoti. Po smūgių S. S. sugyventinis R. ją nuo jos atitraukė ir liepė nustoti taip elgtis. S. S. buvo įvykio metu neblaivi, jai iš burnos sklido alkoholio kvapas. R. atitraukus S. S., ši išėjo į savo namo dalį, o ji išsikvietė policiją. Greitoji medicinos pagalba išsivežė ją apžiūrai. Konfliktai su kaimyne kyla nebe pirmą kartą, tačiau policija buvo kviesta pirmą kartą, nes barniai dažniausia būna žodiniai (1 t., b. l. 52-58).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-03-02 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai jam apie 11.40 val. paskambino pusseserė A.O. K. ir teigė, jog jai kaimynė S. S. grasina susidorojimu. Kadangi su A. O. K. yra kaimynai, perlipo per tvorą ir nuėjo pas S. S. pasiteirauti kodėl konfliktuoja S. S. iškart pradėjo jį pulti, atbula ranka trenkė jam per veidą ir pasakė : „Eik tu nachui“, jis moterį bandė raminti, tačiau tuo momentu iš kito kambario, atėjo S. S. sugyventinis ir pradėjo su juo konfliktuoti, norėjo su juo muštis, teigė, jog numes jį nuo laiptų. Jis bandė abu asmenis raminti, po to išėjo į kiemą, abu asmenys, jį koneveikdami, išėjo jam iš paskos. Kieme S. S. kelis kartus bandė trenkti A. O. T., tačiau jis neleido to padaryti, stovėdamas tarp jų. Kadangi į konfliktą norėjo veltis ir S. S. sugyventinis, labiau dėmesį pradėjo kreipti į jį, jog jo nepultų ir tuo tarpu pamatė, kaip S. S. kelis kart trenkė nukentėjusiajai į veidą, vieną kartą spyrė į pilvą ir dar kelis kart iš kumščių trenkė į peties/nugaros sritį. Po šių veiksmų S. S. ir jos sugyventinis išėjo namo, o A. O. T. teigė, jog jai silpna, svaigsta galva, jie išsikvietė pagalbos tarnybas (1 t., b. l. 97-100).

R. R. liudytojo apklausos metu parodė, kad S. S. jo sugyventinė, kartu veda bendrą ūkį apie 9 mėnesius. 2024-03-02, apie 11.30 val., jis kartu su S. S. nuėjo iki jos būsto, adresu (duomenys neskelbtini). Einant bendro naudojimo kiemu, per langą pamatė, kad beldžia pirmo aukšto savininkė - kaimynė, jie sustojo, tuomet ji atidarė langą ir pradėjo sakyti, kad jie čia netinkamai gyvena, kad ji vargsta, neuždaro vartelių. S. kažką atsakė tai kaimynei ir abu nuėjo į antrą aukštą. Bute abu pasitvarkė, po to jie jau norėjo eiti namo, tačiau jis užėjo į tualetą ir išgirdo skambutį, S. atidarė duris, vyras kalbėjo, kaip turi elgtis S., ši atsakė, kad kaip norės, taip ir gyvens, po to jau girdėjosi lyg trepsėjimas, stumdymas. Jis tuomet išėjo iš tualeto ir koridoriuje pamatė ant grindų gulinčią S. ir prie jos kaimynės pusbrolį, tas vyriškis, kairės rankos pirštais laikė sugriebęs S. už kaklo, o dešinės rankos kumščiu, sudavė ne mažiau trijų smūgių S. į viršutinę kūno dalį, maždaug krūtinės srityje. Tuomet jis nustūmė tą vyriškį nuo S., išstūmė iš koridoriaus, į aikštelę prie laiptų, tuomet tas vyriškis vėl įpuolė į būstą, į koridorių ir pradėjo elgtis agresyviai, mosikavo rankomis, griebė jam už drabužių. Tuomet jis tą vyriškį pargriovė ant grindų ir, prispaudęs keliu, jį laikė bei skambino į policiją pagalbos dėl agresyvaus to vyriškio elgesio. Vyriškis ištrūko ir nuėjo į bendro naudojimo kiemą, o jis su S. irgi nuėjo į kiemą, ten buvo ir kaimynė. Tas vyriškis pradėjo ant jų šaukti „pamatysit, kas jums bus“, kažkam skambino, o ta kaimynė ir toliau šaukė, kad varteliai nebūna uždaryti, vėl reiškė pretenzijas. Ta kaimynė buvo arti jų, pati elgėsi agresyviai, mojavo rankomis, šaukė. Jis visą laiką buvo su S., ji nesudavė nei vieno smūgio tai kaimynei, jai neįspyrė. S. buvo blaivi, tik susinervinusi dėl tokių neprognozuojamų to vyriškio ir kaimynės elgesio (1 t., b. l. 115-118).

T. K., policijos pareigūnas, ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2024-03-02, apie 11.53 val. gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vyksta konfliktas tarp kaimynų. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko senyvo amžiaus moteris, nurodė, kad kaimynė iš antro aukšto ją sumušė, spyrė į pilvą, sudavė du smūgius kumščiu į veidą, po to kumščiu sudavė į petį. Tas sumuštas vietas jai skauda. Senyvo amžiaus moteris buvo susijaudinusi, veide buvo matyti paraudimai. Jaunesnė moteris nurodė, kad jos butas yra antrame aukšte, elgėsi iššaukiančiai, kalbėjo pakeltu tonu, ji aiškino, kad savo namuose gali daryti ką nori, vestis į svečius ką nori, kviesti greitąją ar policiją. Ji paaiškino, kad pas ją į namus atėjo kaimynės iš pirmo aukšto giminaitis, kuris jai nurodinėjo, kaip gyventi, elgtis, griebė jai, tačiau jis ant jos nurodytos vietos jokių smurto žymių nepastebėjo. Nuo moters sklido alkoholio kvapas, tačiau pasakius, jog reikia nusistatyti neblaivumą, moteris kategoriškai atsisakė. Neigė smurtavusi prieš kaimynę iš pirmo aukšto (1 t., b. l. 121-124).

Liudytoja G. H., nukentėjusiosios dukra, parodė, kad 2024-03-03 parskrido iš užsienio, atvyko į Panevėžį ir parsivežė motiną namo, po mėnesio motina grįžo į savo namus. Motina lankėsi ir tebesilanko pas psichologus dėl šio įvykio. Mama pasikeitė po įvykio, iki jo psichologinių problemų neturėjo. Motina po konflikto jaučia baimę, nerimą, nes kaltinamoji jai grasino su ja fiziškai susidoroti, nepalikti ramybėje, kol galiausiai kilo konfliktas.

Kandidatas į laiduotojus A. G., kaltinamosios tėvas, parodė, kad dukra apie įvykį papasakojo tą pačią dieną. Sakė, kad atėjo kaimynas, koridoriuje ją sumušė, jos draugas iškvietė policiją. Po to dukra susikivirčijo su nukentėjusiąja ir ją sužalojo. Dukra pasikarščiavo, bet gal buvo nukentėjusiosios išvesta iš kantrybės. Jis dirba vairuotoju, namuose būna kasdien. Su dukra bendrauja beveik kiekvieną dieną, padeda prižiūrėti anūkę. Su dukra daug kalbėjo apie įvykį. Žino, kad dukra ikiteisminio tyrimo metu sakė esanti nekalta, buvusi išprovokuota. Dukra turi priklausomybę alkoholiui, jis jai padėjo spręsti šias problemas, mato rezultatą. Dukra klauso jo nuomonės. Padės dukrai atlyginti žalą.

2024-03-02 patrulio tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad buvo bendrauta su S. S., kuriai buvo pasiūlyta nusistatyti neblaivumą, tačiau ji kategoriškai atsisakė. Moteris buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais, tai yra nerišliai kalbėjo, svirduliavo, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas (1 t., b. l. 38).

2024-03-05 teismo medicinos specialisto išvadoje, kuri patikslinta teisminio nagrinėjimo metu, nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir kaktoje, pilvo ir dešinio peties minkštųjų audinių sumušimas A. O. T. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-03-02. A. O. T. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai A. O. T. padaryti ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai A. O. T. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimai A. O. T. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. S. S. veiksmai sukėlė A. O. T. fizinį skausmą (1 t., b. l. 43).

2024-04-05 objektų apžiūros protokole nurodyta, kad išklausytas bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Skambučio pradžia 2024-03-02, 11.50 val. Girdisi vyriškas ir du moteriški balsai. Vyras kviečia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini).

Antro skambučio pradžia 2024-03-02, 11.59 val. Pranešėja : norėčiau, kad greitai atvažiuotumėt (duomenys neskelbtini), labai agresyvi kaimynė, iš vakaro buvo prisigėrus, dabar man ji spyrė į pilvą, dėjo į akį su kumščiu, vienu žodžiu grasina, aš bijau ir čia bebūt Pranešėja prisistato A. T.. (1 t., b. l. 26-28).

2024-04-25 - 2024-04-29 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas BODY kamera darytas vaizdo ir garso įrašas - į tarnybinį kompiuterį gauti 8 pareigūnų body kamerų garso ir vaizdo įrašai, 2024-03-02 iškvietimo dėl smurto adresu (duomenys neskelbtini). Peržiūrimas pirmas įrašas - pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 6 min. 28 sek. Pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojama, toliau pareigūnas Nr. 1. Policijos pareigūnai atvyksta į privataus medinio, dviejų aukštų gyvenamojo namo kiemą. Juos prie vartų pasitinka A. O. T., E. K., R. R.. Pareigūnas Nr. 1 pasisveikina ir paklausia, kas atsitiko. A. O. T. pasako, kad jos kaimynė, gyvenanti namo antrame aukšte, neduoda ramiai gyventi. Kad naktį buvo triukšmas, buvo atvykusi greitoji medicininė pagalba ir du policijos ekipažai. Jai rankas užlaužė, naktį išvežė. Tuo metu iš už namo kampo pasirodo S. S., eina prie pareigūnų ir A. O. T., bet R. R. ją sustabdo ir nusiveda tolyn į kiemo gilumą, jie kažką kalbasi. A. O. T. pareigūnams sako, kad tas vyriškis yra S. S. sugyventinis. A. O. T. sako, S. S. dabar grįžo, kad jai spyrė į pilvą ir trenkė kumščiu virš kairiojo antakio ir į kairįjį skruostikaulį. A. O. T. sako, kad jie visi gyvena viename name: S. S. su sugyventiniu - antrame aukšte, ji – pirmame. Pareigūnai pamoja R. R. ir šis prieina prie pareigūnų. R. R. sako: „Aš jus kviečiau, aš policiją kviečiau. Aš noriu, kad jie (kaimynai) pasisakytų, o po to papasakosiu“. Pareigūnas Nr. 1 ir R. R. nueina giliau į kiemą prie laiptų į antrą aukštą. Prie jų prieina S. S.. Ji pasakoja: „Aš šituose namuose nebegyvenu kokius 4 mėnesius. Ji (kaimynė) prie manęs kabinasi, tai vartų neuždarau, tai dar kas nors. Iki šiol nekreipiau dėmesio. Taip išėjo, kad mes susipykome ir aš grįžau namo. Mano situacija buvo neadekvati ir aš išsikviečiau greitąją ir policiją, taip? Ji aiškina, kaip aš negaliu išsikviesti nei greitosios, nei policijos. Mano namai šitie yra išpirkti. Aš galiu ir čigonus vestis, ir vyrus, galiu užsiiminėti bet kokia veikla, čia mano namai, taip? Aš juos nusipirkau. Ji man neleidžia elgtis mano namuose taip, kaip aš noriu. Ji ateina ir man stato taisykles. Kadangi aš neklausau jos taisyklių, ji pasikvietė brolį. Brolis atidarė duris ir sako, kodėl aš netinkamai bendrauju su ja. Kodėl aš turiu teisintis? Ji nei mama, nei kažkas. Ir jisai mane griebė. Jei nebūtų mano vyro… Jis pradėjo koridoriuje mane mušti. Sakau, kokią teisę jūs turit? Jis: Kaip tu čia bendrauji su ja? Jinai pasiskundė jam“. Pareigūnas Nr. 1: „Čia dabar? Šitas vyras?“. R. R. sako: „Mes čia atėjome į kiemą. Ji (kaimynė) darė langą, kažką aiškintis. Neįdomu. Mes parėjom namo, apsitvarkėm ir aš nuėjau į tualetą. Girdžiu, vyriškas balsas. Aiškinasi. Po to girdžiu, kažkas stumdosi. Aš išbėgau, o jis galvojo, kad ji viena. Aš jį voliot pradėjau. Jis čia gąsdina kažkokiais savo draugeliais. Aš būtinai parašysiu pareiškimą ant to žmogelio, nes jis smurtavo prieš šitą moterį (rodo į savo sugyventinę). S. S. sako: „Mes moters tai nelietėm, mes nieko jai nepadarėm, bandėm normaliai susitarti“. R. R. sako: „Tai visa laimė, kad aš buvau dar čia. Kiek suprantu, jis negalvojo, kad aš čia. Jis norėjo tvarką įvesti“. S. S. sako: „Jis norėjo mane primušti. Suprantu, kai nuomoji, gal žmogus netinkamas, gal galim susitarti. Bet čia mano namai“. Pareigūnas Nr. 1 sako: „Kaip suprantu, jūsų antras aukštas, jų – pirmas“. S. S. sako: „Taip, taip, aš nusipirkau jį su paskola. Ir ji man stato taisykles, kaip aš turiu gyventi savo namuose. Ji sako, kad aš esu netinkama kaimynė, bet juk čia mano namai, aš galiu bet ką daryti, galiu viešnamį ten įkurti“. Pareigūnas Nr. 1 sako: „Kol nekenkiat kaimynams, galit daryti“. S. S. sako: „Bet aš nieko ir nedarau, nepykstu, nesikabinu. Jinai viską daro“. S. S. eina į namus atsinešti dokumento. Pareigūnas Nr. 1 grįžta į tarnybinį automobilį, išsikviečia papildomą ekipažą, paprašo kieme esančių žmonių paruošti savo dokumentus, pildo dokumentus. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas trečias pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 13 min. 12 sek. Pareigūnas Nr. 1 prie vartų bendrauja su A. O. T., ji sako, kad jai spyrė į pilvą, dėjo čia, ir rodo kairės pusės skruostikaulį. A. O. T. sako, kad jos kaimynė, kuri gyvena antrame namo aukšte, išgėrusi būna „durnių durnė“, kad kaimynė jai kenks iki tol, kol ji gyva bus, kad naktį buvo du policijos ekipažai. Prie pareigūno Nr. 2 prieina E. K.. Jis sako: „Nepakalbėsi, aš ją prigriebiau, prie sienos prispaudžiau. Ji sako, kad aš ją smaugiau. Ką čia smaugsi, ji girta. Va, kaimynai matė (rodo ranka į kitapus gatvės stovintį namą)“. Pareigūnas Nr. 2: „Tai jie abudu išgėrę?“ A. O. T. sako „Na, man atrodo“. E. K. sako: „Kaimynai matė, aš išgirdau, per langą rėkiant. Prie tvoros dirbau, aš per tvorą perlipau ir paklausiau, kas atsitiko. Sako, man spyrė į pilvą, vožė į veidą. Aš atėjau, norėjau pasikalbėti, sakyti: Kaimyne, ką tu darai?. Aš ją prie sienos prispaudžiau“. A. O. T. sako: „Kai ji užgeria, čia būna baisiau negu baisu. Išsikviečia pati taksi, ji čia nebegyvena, gyvena pas jį, pas tą vyrą. Ji užgėrė, seniai buvo negėrusi, prisidirbo visokių nesąmonių. Ir visą laiką grasinimai. Mane spardo, daužo, tai kas čia? Aš aštuntoj dešimty. Aš tave užmušiu, aš tau langus išdaužysiu, aš tave uždegsiu, visaip“. E. K. sako: „Aš atėjau pasikalbėti, o ji man šėrė per veidą. Sakau: Kaip tu elgiesi, pažiūrėk, koks amžius? Tuo metu tas iš tualeto išbėgo, puolė ant manęs“. A. O. T. sako: „Kiek gi ji čia, nusipirkusi, pagyveno? Čia, kol to vyro nebuvo, ji penkiolika darboviečių pakeitusi, ji gydyta nuo alkoholio 25 kartus. Vis tiek, užgeria ir durna pasidaro. Ji pradėjo stumdyti ir daužyti savo baldus vakar naktį. Šiąnakt“. Pareigūnas Nr. 2 sako: „Ponia, ar jums medikų nereikia?“. A. O. T. sako: „Nežinau, kūnas dreba, nežinau“. Pareigūnas Nr. 2: „Gal medikus iškviesti?“. A. O. T. sako: „Pas mane yra hipertoninė liga, nesveika širdis. Kaip atsibodo, kaip atsibodo tos nesąmonės. Buvo jų daug, čia, antrame aukšte, bet tokios idiotės, nebuvo. Jėzau, Jėzau, senatvė, viena gyvenu, niekas neužstoja, va, tik brolis“. E. K. sako: “Pareigūnai ne pirmą kartą pas ją atvažiuoja“. A. O. T. sako: “Ji pati išsikviečia“. Iš gatvės ateina ir pro juos praeina jauna moteris, ilgų šviesių plaukų, pusilge striuke, margomis kelnėmis (toliau moteris Nr. 3). Ji pasisveikina su policijos pareigūnu Nr. 2 ir nueina už namo. A. O. T. sako pareigūnui Nr. 2: „Čia jos draugė“. A. O. T. ir E. K. nueina atsinešti savo asmens dokumentų. A. O. T. atneša dokumentus į policijos tarnybinį automobilį, prie kurio stovi R. R., kuris sako: „Kaip, savo giminaitei“. A. O. T. sako: „Senai kalbu, aš jos bijau, aš jau senai jos bijau, nes ji sakė kenks iki tol, kol aš būsiu gyva.“ R. R. sako: „Jūs ant senatvės čia sugalvojot…“. A. O. T. sako: “Man neaiškink, ir tu man neaiškink, aš nugriūsiu, man ketvirta - trečia insultinė buvo. Kas per vienas? Mano pusbrolis, mano tėvo brolio sūnus. Mano grynakraujis pusbrolis, mano brolis. Jis mane saugo“. Pareigūnas Nr.2: „Jisai kalėjime sėdėjęs?“. A. O. T. sako: „Nei karto, ir nesėdės“. A. O. T. pasako, kad jai bloga ir nueina atsisėsti ant suoliuko prie namo. Kurį laiką ji ginčijasi su R. R., apie jo sugyventinės būdą, tyrimui reikšmingos informacijos pokalbio metu nėra (pokalbis girdisi ne visas, su trukdžiais). Atvyksta dar vienas policijos ekipažas. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas ketvirtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 17 min. 31 sek. Pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojama, toliau pareigūnas Nr. 1. Pareigūnas, kurio kūno kamera nefilmuojama, toliau pareigūnas Nr. 2. Vaizdo įrašas dalinai spalvotas, neryškus. Filmuojama privataus gyvenamojo namo kieme, dienos metu. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kad policijos pareigūnas Nr. 1 tarnybiniame automobilyje, stovinčiame (duomenys neskelbtini) namo, rankoje laiko R. R. vairuotojo pažymėjimą ir pildo dokumentus. Pareigūnas Nr. 1 kreipiasi į R. R., kuris stovi šalia automobilio: „Jūs čia gyvenate, ar tik ateinate?“. R. R. sako: „Ne, šiuo metu čia negyvenu“. Tuo metu prie policijos tarnybinio automobilio prieina kitas pareigūnas ir pareigūnui Nr. 1 paduoda Pensijos gavėjo pažymėjimą, išduotą A. O. T.. Pareigūnas Nr. 1 užsirašo duomenis. Vaizdo įraše girdėti, kaip A. O. T. ginčijasi su R. R., bet pokalbis neaiškus, nes pareigūnas Nr. 1 nueina per kiemą iki sklypo galo. Iš kito sklypo, kuris ribojasi bendra tvora, ateina E. K.. Jis rankose laiko dokumentus, kuriuos paduoda pareigūnui Nr. 1. E. K. sako: „Aštuntoj dešimty moteris, į pilvą spyrė, Dieve, žiauru…“. Pareigūnas Nr.1: „Ar jūs matėte?“. E. K. rodo ranka į savo sklypą ir sako: „Aš per tvorą tik pamačiau, kai jinai pradėjo koliotis, aš atėjau. Jau kelintas kartas, nebeįmanoma. Aš čia dirbau, prie tvoros. Norėjau dar pasikalbėti su ja, nu, gal paskui pasikalbėsiu.“ Pareigūnas Nr. 1 grįžta prie tarnybinio automobilio. Pareigūnas Nr. 1 klausia A. O. T., sėdinčios prie namo ant suoliuko: „Jums medikų reikia, kaip jūs jaučiatės?“. A. O. T. sako: „Nežinau, tiesiog man negera“. Vėl pradeda ginčytis A. O. T. ir R. R., jis sako: „Juk ne ją smaugė.“ A. O. T. sako: „O man spyrė į pilvą ir į veidą trenkė.“ R. R. sako: „Ką jūs galvojat, kaip žmogus reaguos, jei į namus įsiveržia kažkoks pusbrolis… Jūs nematėt, nematėt kaip buvo…“ Pareigūnas Nr. 1 iškviečia greitąją medicininę pagalbą. Atvyksta antras policijos ekipažas, jame – du pareigūnai, toliau pareigūnas Nr. 3 ir pareigūnas Nr. 4. Pareigūnas Nr. 1 supažindina atvykusius pareigūnus su situacija, su konflikto dalyviais ir paprašo, kad nustatytų moters, esančios namo antrame aukšte, duomenis ir neblaivumą. Pareigūnas Nr. 1 nueina į namo Nr. (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą, o ten stovi S. S. ir jos draugė (moteris Nr. 3). Ji pasako, kad dokumento neturi, bet reikia užlipti į viršų. S. S., R. R., moteris Nr. 3 ir pareigūnas Nr. 1 užlipa laiptais į butą antrame namo aukšte. Visi stovi prieškambaryje. S. S. sako pareigūnui Nr. 1: „Ką tik grįžau iš ligoninės. Galbūt jūs galvosit, kad kažkas ne taip, bet mes tik grįžom namo, apsižiūrėti, kaip po ligoninės namai.“ Pareigūnas Nr. 1: „Jūs čia būnat, ar ne?“ S. S.: „Buvo nuomininkai. Aš tik pirmą kartą grįžau namo.“ Pareigūnas Nr. 1: „O vakar vakare kas buvo, na, naktį?“ S. S.: „O iš kur jūs žinot, kas buvo? Gal nieko nebuvo, gal išgalvojo?“ R. R. sako: „Na, gerai. Ji buvo policiją išsikvietus, kad jai reikia pagalbos.“ S. S.: „Taip, buvo naktį. Mes su vyru vakarojom tiesiog. Na, užėjo man, būna, pergeria žmogus, nes esat daug ką matėt. Aš sakau, grįšiu namo, čia mano namai, mes gyvenam, šiaip, kartu. Grįžau namo, tiesiog atsigėriau ir man pasidarė labai negera. Tada išsikviečiau greitąją ir policiją. Nes pas mane buvo suicidinės mintys. Tai taip ir gavosi. Iš ligoninės aš ką tik grįžau.“ Pareigūnas Nr. 1: „Jus išvežė į ligoninę?“ S. S.: „Į ligoninę, nes aš esu psichinis ligonis, manęs į policiją nebeveža ir nebeveš niekada, man atrodo.“ Pareigūnas Nr. 1: „Kodėl?“ S. S. sako: „Dėl to, kad.. aš iš po vakar jaučiuosi girta, tikrai nenusistatysiu girtumo. Tai jūs galit sunkų prirašyti.“ Pareigūnas Nr. 1: „Ką mes galim prirašyti?“ S. S.: „Na, jei nepučia žmonės, tai rašot „sunkus“. Pareigūnas Nr. 1: „Pati supranti, kad mes prašysim ir tavo vyro papūsti, ne vien tau.“ S. S.: „Ne, ne, ne, aš žinau, kad esu išgėrusi.“ Pareigūnas Nr. 1: „Na, mes žinome, dėl to yra tvarka, mes negalime rašyti, pačios prašom, nusistatyk.“ Pareigūnas Nr. 3 nustato R. R. neblaivumą. Alkotesterio rodmenis parodo R. R. ir pareigūnui Nr. 1, bet vaizdo įraše rodmenų nesimato. Pareigūnas Nr. 1: „S., ar nusistatinėsim girtumą?“ R. R.: „Ne, nenusistatinės, pareiškimą rašysiu aš, tikrai rašysiu, kadangi čia (rodo ranka į S. S. buto prieškambarį) ją užpuolė, smaugė. Tai, gerai, sakau, kad iš tualeto atbėgau. Mes pas tuos žmones nėjom...“ Moteriškas balsas (nesimato, kas kalba): „Aš tuo metu su ja kalbėjau telefone, kai pas ją pasibeldė ir aš girdėjau porą žodžių, iš karto ją puolė tas vyras. Aš galvoju, kur yra jos draugas ir aš sėdau į mašiną atvažiuot pažiūrėt.“ Pareigūnas Nr. 1 sako: „Mes lygiai taip pat turim kitos pusės, kad S. sumušė moterį, lygiai taip pat.“ Moteriškas balsas (nesimato, kas kalba): „Kokią moterį sumušė? Apie ką jūs čia kalbat?“ Pareigūnas Nr. 1: „Apie kaimynę.“ S. S.: „Ta prasme, kaip aš ją sumušiau. Aš atidariau duris, mane vyras puolė. Ir aš, pavyzdžiui, nuomoju šitus kambarius, mes dabar atėjom tik pasižiūrėti, ar gerai sutvarkytas butas ir jau nuomininkams kviečia tą kaimyną, tą vyrą, kad pamokyt, paauklėt, bet žmonės tai yra svetimi. Ji man sako: kas vyksta, kodėl taip yra, kodėl kaimyne? Žinokit, aš galiu pasakyti, tegul jinai atsičiuchina ir, atleiskit, aš bybį dėjau ant jos“. Moteris Nr. 3: „Atsiprašau, aš dar irgi įsikišiu. Net gi čia, kai būna blaiva, kai S. čia gyveno prieš tuos nuomininkus, čia vis tiek būna, eina ta kaimynė, neleidžia vandens prisinešti į šiltnamį, lygioj vietoj problemos visą laiką.“ S. S.: „Bet kas svarbiausia, čia mano išpirkti namai, aš jų nesinuomoju, aš gyvenu taip, kaip aš noriu, aš galiu čigonynui čia išnuomoti. Gali jie daužyti, mušti, ar ne?“ Pareigūnas Nr. 1: „Mes nešnekam apie mušimą.“ S. S.: „Bet tai mane čia, koridoriuje… aš nespėjau durų atidaryti. Jei ne mano vyras, būtų čia mane sutrankę bele kaip. Būčiau ne tik psichiatrinėj gulėjusi, bet ir reanimacijoj.“ R. R. sako: „Ten ta moteriškė sako, kad jinai (S. S.) mušė ją… mes nusileidom po to į apačią, aš jį ten nustūmiau, ir, žinot, šviežiai smaugta, jisai dar ten sklaidosi visaip kaip į visas puses, gal ir pastūmė tą moterytę, nes ji irgi ten į akis lindo. Tas mušimas tik toks.“ S. S.: „Man iš to streso taip ir gavosi.“ Pareigūnas Nr. 1: „Tai dėl to, dar kartą sakau, S., reikia nustatyti girtumą.“ S. S.: „Gerai, kaip elgtis, kur yra kaimynų taisyklės? Kažkokios, kur gali, kur negali, jos turi būti nustatytos.“ Pareigūnas Nr. 1: „Mes suprantam, kad yra jūsų turtas, jūs esat bendraturčiai. Ir yra sąlygos, kas jose...“ S. S.: „Ir jinai ateina ir aiškina, kokį vyrą galiu vestis, ko negaliu, tai prie ko čia jinai?“ R. R.: „Okei, S. girtumas… jinai pareiškimo nerašys, aš rašysiu.“ Pareigūnas Nr. 1: „Čia ne apie tai šnekam, čia kita pusė rašo pareiškimą ir girtumas, tai yra, pati supranti, S., sau blogiau darai.“ S. S.: „Žinau, žinau.“ Pareigūnas Nr. 1: „Čia ne apie tai mes šnekam.“ S. S.: „Žinau, aš viską žinau, aš tikrai esu išgėrusi ir nenoriu sau gėdos darytis“. Pareigūnas Nr. 1 išeina iš buto antrame aukšte, laiptais nulipa žemėn. Kieme stovi A. O. T., E. K. ir du policijos pareigūnai. A. O. T.: „O yra, jinai įpūtė kiek ar ne?“. Pareigūnas Nr. 1: „Viskas gerai, ten. Dabar atėjom pas jus...“ A. O. T.: „Ar ji mane dar spardys ir muš?“. Pareigūnas Nr. 1: „Palaukit, mes gi neišvažiuojam, ar jūs antrame aukšte nesimušėte su nei kuom, ar ten kažkas buvo?“ E. K.: „Suprantat, aš užlipau į viršų ir aš norėjau su ja pasikalbėti. Ji man trenkė per veidą. Aš paėmiau ją taip prie sienos prispaudžiau. Sakau: vaikeli, kam tu taip elgiesi su mano sese? Ir tas išbėgo, šoko ant manęs ir susimušėm mes.“ Pareigūnas Nr. 4 nustato E. K. neblaivumą, pareigūnas: „nuliai“. E. K.: „Tai va, aš užlipau į viršų, norėjau pasikalbėti, man trenkė per veidą. Sakau: vaikeli, kam tu taip darai? Va tai (rodo sulenktą ranką) paėmiau, ir prispaudžiau ją. O jis išėjo ir puolė ant manęs. Tai va tai ir išėjo. Čia pastoviai, kada ji išgeria, galim bet kuriuos kaimynus pakviesti“. Pareigūnas Nr. 4 nustato A. O. T. neblaivumą. Rodmenų į kamerą neparodo, nesigirdi, ką pasako. Atvyksta greitoji medicininė pagalba. Paramedikė: „Laba diena, kas nutiko?“ A. O. T. kažką jai pasako, bet nesigirdi ką, ir pakviečia eiti į namo vidų. Toliau vaizdo įraše informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui, nėra. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas šeštas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 9 min. 24 sek. Pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojama, toliau pareigūnas Nr. 3. Pareigūnas, kurio kūno kamera nefilmuojama, toliau pareigūnas Nr. 4. Vaizdo įrašas dalinai spalvotas, neryškus. Filmuojama privataus gyvenamojo namo kieme, dienos metu. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kad policijos pareigūnai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 2 vaikšto (duomenys neskelbtini), kieme. Kartu kieme yra R. R., A. O. T., moteris Nr. 3. Į namo Nr. (duomenys neskelbtini) antrą aukštą, į S. S. butą laiptais užlipa: S. S., moteriškė Nr. 3, R. R., pareigūnas Nr. 1, pareigūnas Nr. 4 ir pareigūnas Nr. 3. Vaizdo įraše matyti, kaip buto prieškambaryje stovi S. S. ir kalba su pareigūnu Nr. 1. Pokalbis identiškas prieš tai aprašytam ketvirtam vaizdo įrašui pavadinimu (duomenys neskelbtini), tik filmuota kito pareigūno (pareigūno Nr. 3) kūno kamera. Įrašo laiku 5 min. 15 sek. pareigūnas Nr. 3 išeina iš buto antrame aukšte, laiptais nulipa žemėn. Kieme matyti, kad A. O. T. sėdi ant kėdės, šalia stovi E. K. ir policijos pareigūnas Nr. 2. Pareigūnas Nr. 3 sako A. O. T.: „Kokia jūsų pusė, kaip čia buvo, pasakokit, viskas.“ A. O. T.: „Naktį, šiąnakt, trečią valandą, prasidėjo triukšmas, draskymasis kažkoks, lyg baldų mėtymas. Paskui toks spiegimas, rėkimas! Iš miego atsibudau, ant gatvės čia greitoji, čia du ekipažai policijos. Nu, o paskui ją išvedė, juk.“ Pareigūnas Nr. 3: „O dabar dėl ko čia konfliktas vyko?“ A. O. T.: „O dabar aš norėjau paklausti, kas čia pasidarė, kad tu tokia pikta? To vyro, su tuo R. pasikalbėdavau normaliai. Pabeldžiau į tą langą (rodo į langą pirmame aukšte). Sakau, R., kame reikalas? Kas čia buvo naktį, norėjau paklausti. Tai nuėjo ir nuėjo šaukdama. Ji taip koliojosi, aš išsigandau, broliui paskambinau. Sakau, ateik, E., aš jau bijau čia būti. Ir ta ji, žinai, čia spyrė man į pilvą, dėjo į akį, per pečius. Taigi va, su fanaru dabar. Ar taip galima?" Pareigūnas Nr. 3: „O kurioj vietoj čia jus mušė?“ A. O. T.: „Va (rodo ranka į šaligatvio plyteles prie namo šiaurės vakarinėje pusėje). Pareigūnas Nr. 3: „Tai čionai, bet ne antrame aukšte?“ A. O. T.: „Ne, ne.“ Pareigūnas Nr. 3: „O tai kas antrame aukšte, buvot jūs užlipęs?“ E. K.: „Aš į antrą aukštą. Aš norėjau su ja gražiai pasikalbėti, man pusseserė pasakė, sakau, kas čia darosi? Aš išgirdau, kad ji koliojasi, galvojau, kad ji telefonu šneka. Ne, sako mane muša ir spardo mane. Tada aš atėjau, užlipau...“ A. O. T.: „O yra, jinai įpūtė kiek ar ne?“ Toliau vaizdo įraše informacija analogiška prieš tai aprašytam ketvirtam įrašui pavadinimu (duomenys neskelbtini). Pareigūnai nustato E. K., A. O. T. neblaivumą. Abiems rodmuo nulis. Atvyksta greitoji medicininė pagalba. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas septintas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). kad S. S. buto prieškambaryje stovi S. S., moteriškė Nr. 3, R. R., pareigūnas Nr. 1, pareigūnas Nr. 4 ir pareigūnas Nr. 3. Jie visi kalbasi. Pokalbis identiškas prieš tai aprašytam ketvirtam vaizdo įrašui pavadinimu (duomenys neskelbtini), tik filmuota kito pareigūno kūno kamera. Įrašas identiškas 5 min. 20 sek., kol atvyksta paramedikai ir A. O. T. nusiveda į namo vidų apžiūrai. Nuo įrašo 6 minutės matyti, kaip pareigūnai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 stovi (duomenys neskelbtini) kelkraštyje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir tariasi dėl tolimesnių veiksmų, nusprendžia paimti pareiškimus iš abiejų konflikto pusių. Įrašo laiku 9 min. 50 sek. pareigūnai Nr. 3 ir Nr. 4 iš kiemo vėl nueina į namo Nr. (duomenys neskelbtini) antrą aukštą. Pareigūnai pasitikslina, kas rašys pareiškimą, kas yra nukentėjęs ir pasako, kad yra atvykę medikai, galintys suteikti pagalbą. S. S. medikų pagalbos ir blaivumą nusistatyti atsisako, R. R. pasiruošęs rašyti pareiškimą. S. S. dar kartą perpasakoja situaciją, kaip ji nukentėjo nuo E. K.. R. R. dar kartą perpasakoja visą įvykį. S. S. pakartoja, kad smurto prieš A. O. T. nenaudojo, tik galėjo pastumti susistumdymo metu (1 t., b. l. 29-36).

2024-06-26 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad S. S. 2018-01-22 konsultuota psichiatro, diagnozė: mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas. 2023-06-15 pakartotinai konsultuota psichiatro, diagnozė: (duomenys neskelbtini). 2023-05-21, 2024-03-02 konsultuota psichiatro VšĮ ,,Respublikinė Panevėži ligoninė“ Skubios pagalbos skyriuje, diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Adaptacijos sutrikimai. Impulsyvusis tipas. (1 t., b. l. 167). S. S. gydėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filiale (1 t., b. l. 161).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs išdėstytus įrodymus, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji 2024-03-02, apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini), A.O. T. kumščiu sudavė du smūgius į kairę veido pusę, po to vieną kartą įspyrė į pilvą bei kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių į dešinį petį, tokiais veiksmais padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke ir kaktoje, galvos smegenų sukrėtimą, pilvo ir dešinio peties minkštųjų audinių sumušimą bei dešinio peties rotacinių sausgyslių plyšimą, dėl kurio nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai. Kaltinamoji, smūgiuodama rankomis ir koja garbaus amžiaus nukentėjusiajai ne mažiau kaip penkis kartus, suprato galinti ją nesunkiai sužaloti ir to siekė, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Baudžiamoji atsakomybė

S. S. pateikė prašymą ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimą, laiduotoju paskiriant jos tėvą

BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. i BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, ji anksčiau neteista.

Spręsdamas dėl kaltinamosios prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, teismas atsižvelgia į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė bus pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, turi būti nustatyti du šios aplinkybę lengvinančios aplinkybės aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne formalumas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.), atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-261-489/2018, 2K-57-1073/2024, 2K-212-594/2024).

Kaltinamoji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-04 ir 2024-08-14, neigė mušusi ir sužalojusi nukentėjusiąją, teigdama, kad nukentėjusioji elgėsi agresyviai, neadekvačiai, gestikuliavo rankomis prieš veidą, todėl ji ją lengvai atstūmė nuo savęs. Kaltinamoji apklausose teigė, kad nukentėjusioji tądien jai priekaištavo dėl keliamo triukšmo, o ji atsakė, kad tai yra jos namai, kuriuose ji gyvens ir elgsis kaip nori. Iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamoji sako, jog nukentėjusioji prie jos priekabiauja dėl neuždaromų vartų, neleidžia elgtis namuose taip, kaip nori, o ji savo namuose gali daryti bet ką ir gyventi, kaip nori; ji nukentėjusiosios nelietė, bandė susitarti. Kaltinamoji kaltę pripažino tik teismo posėdyje, kuriame ji paaiškino neprisipažinusi dėl susinervinimo, neapgalvojimo. Kaltinamoji paaiškino ikiteisminiame tyrime neatsisakiusi dalyvauti akistatoje su nukentėjusiąja, bet nedalyvavo nukentėjusioji ar jos atstovas. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji ikiteisminiame tyrime apklausta du kartus, pirmą kartą – praėjus 2 dienoms nuo įvykio, atslūgus patirtiems išgyvenimams, todėl apklausos metu negalėjo būti šoko būsenos, ypač susijaudinusi arba apsvaigusi nuo alkoholio, o akistatoje su nukentėjusiąja dalyvauti atsisakė savo noru (1 t., 61-67 b.l.). Taigi, kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu niekaip neprisidėjo prie greitesnio įvykio ištyrimo. Kaltinamoji, duodama parodymus teismo posėdyje, pirmiausia aiškino, kad konflikto metu galbūt pastūmė nukentėjusiąją į petį, laisvo pasakojimo forma konflikto su nukentėjusiąja aplinkybių neišdėstė, tik pripažino atlikusi tuos veiksmu, kurie išvardinti kaltinime. Kaltinamoji nurodė atsiprašiusi nukentėjusiosios 2024-11-04, taigi, jau vykstant teisminiam nagrinėjimui, ji atsiprašė ir antrame teismo posėdyje, nukentėjusioji atsisakė priimti jos atsiprašymą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad kaltinamajai 2024-03-02 VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija. Kaltinamajame akte kaltinamosios girtumas nenurodytas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismo posėdyje buvo aiškinamasi dėl šios aplinkybės buvimo. Kaltinamoji teismo posėdyje teigė alkoholį vartojusi kovo 1 d., jai įvyko ūmi intoksikacija, įvykis buvo po pusės paros, įvykio dieną alkoholio nevartojo, bet jautėsi alkoholio kvapas. Tačiau įvykio vietoje pareigūnų kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad kaltinamoji, bendraudama su policijos pareigūnais, jiems sakė po vakarykštės dienos besijaučianti girta, todėl nenusistatinės girtumo, tikrai žino, kad yra išgėrus ir nenori sau darytis gėdos. Policijos pareigūnas T. K. apklausoje nurodė, kad nuo S. S. sklido alkoholio kvapas, tačiau ji atsisakė tikrintis girtumą, policijos pareigūno T. C. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. S. buvo su aiškiais neblaivumo požymiais : nerišliai kalbėjo, svirduliavo, nuo jos sklido alkoholio kvapas, tačiau ji kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą. Iš šių įrodymų matyti, kad kaltinamoji įvykio vietoje buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nors teisme tai neigė, o jos girtumas nepatikrintas tik dėl jos pačios atsisakymo tai daryti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tai nėra pirmas atvejis, kuomet kaltinamoji pažeidinėja įstatymus, apsvaigusi nuo alkoholio : ji du kartus bausta administracine tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį už dukros nepriežiūrą, padarytą, kaltinamajai esant neblaiviai. Kaltinamoji nurodė ieškanti būdų spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, tačiau įvykio vietos vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip ji teigia, jog jos į policiją nebeveža ir nebeveš dėl jos diagnozės. Tokie kaltinamosios paaiškinimai rodo savikritiškumo stoką ir pavojingą polinkį savo elgesį pateisinti jai diagnozuotais sutrikimais ir jaustis nebaudžiamai bei nesuteikia pagrindo spręsti, kad ji ateityje gyvens, laikydamasi įstatymų.

Iš kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jos, gyvendamos tame pačiame name, kaimynystėje, nesutardavo : kaltinamoji teigia, kad nukentėjusioji ją provokuodavo ir psichologiškai smurtaudavo, kaip tokio elgesio pavyzdį pateikė nukentėjusiosios aiškinimus, kada kaltinamoji turi grįžti namo, kas gali pas ją lankytis, pro kur nešti vandenį; nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji jai grasino fiziniu susidorojimu, turto sunaikinimu, kerštavimu, kol nukentėjusioji bus gyva. Šio proceso tikslas nėra išsiaiškinti visų kaltinamosios ir nukentėjusiosios nesutarimų priežasčių ir eigos, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji ir teisminio nagrinėjimo metu kaltino nukentėjusiąją konflikto inicijavimu. Kaltinamosios gynėjas prašė pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji nusikaltimą padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas) t.y. tai, kad nukentėjusioji pasikvietė savo pusbrolį E. K., kuris smurtavo prieš kaltinamąją, kaltinamoji proceso metu tvirtino buvusi išprovokuota nukentėjusiosios. Teismų praktikoje didelis susijaudinimas BK 59 straipsnio?1?dalies?10?punkto prasme pripažįstamas tik tada, jei: 1) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį ir 2) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Neteisėtais veiksmais laikomi tokie prieš kaltininką (kitą asmenį) nukreipti priešingi teisei veiksmai, kuriais kėsinamasi į kaltininko (kito asmens) gyvybę, sveikatą, turtą, pasireiškiantys paprastai smūgių sudavimu, kankinimu ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-144-489/2022). Nagrinėjamame įvykyje nukentėjusioji prieš kaltinamąją neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tą pripažino ir kaltinamoji. Priešingai, iš nukentėjusiosios, liudytojo E. K. matyti, kad kaltinamoji, grįžusi namo, grasino nukentėjusiajai, tą iš dalies patvirtino ir pati kaltinamoji, nurodžiusi, kad nepagarbiai kalbėjo su nukentėjusiąja. Savo reikalavimui pagrįsti kaltinamoji pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2024-10-28 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, inicijuotą kaltinamosios prieš ją galimai sumušusį liudytoją E. K.. Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-12-23 nutartimi kaltinamosios skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmestas. Teismas nagrinėjamoje byloje negali spręsti dėl E. K. veiksmų teisėtumo, tačiau, koks bebūtų procesinis sprendimas, kaltinamoji smurtavo ne prieš šį asmenį, o prieš nukentėjusiąją.

Įvertinęs bylos įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamoji, būdama neblaivi ir dėl to menkiau kontroliuodama savo elgesį, pasinaudodama kilusiu konfliktu, mušdama išliejo ilgai kauptą pyktį ant žymiai už ją vyresnės, fiziškai silpnesnės, jai nesipriešinusios nukentėjusiosios, taigi, kaltinamosios veiksmai buvo ne atsitiktiniai, o apgalvoti. Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, nes jos veiksmai rodo, kad apsvaigimas lėmė nusikaltimo padarymą. Kaltinamoji nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir koja, taikė į gyvybiškai svarbias kūno dalis – galvą, pilvą. Smūgių stiprumą parodo tai, kad nukentėjusiajai padarytos ne tik kraujosruvos, audinių sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas, bet ir dešinio peties sausgyslių plyšimas. Teismas kaltinamosios prašymą pripažinti nukentėjusiąją elgųsis neteisėtai ir ją išprovokavus įvykdyti nusikaltimą prieš ją vertina kaip kaltinamosios pastangas pateisinti savo neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiąją, sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, save pateikti kaip aplinkybių auką. Kaltinamosios parodymų teisme davimas susijęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų kiekiu ir noru būti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne jos noru savanoriškai atskleisti jos įvykdyto nusikaltimo aplinkybes.

Kaltinamoji atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 93,03 Eur ir dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos – 500 Eur. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis (kasacinės nutartys Nr. 2K-66-976/2019, 2K-75-222/2020). Kaltinamosios nukentėjusiajai atlygintos žalos dydis nėra pakankamai didelis (lyginant su šiame sprendime aptarsiamu atlygintinu dydžiu), ji šią sumą sumokėjo tik po pirmojo teismo posėdžio, taigi, praėjus 8 mėnesiams nuo nusikaltimo padarymo. Kaltinamoji po nusikaltimo nesidomėjo nukentėjusiosios sveikata, nesistengė nedelsdama sušvelninti nusikaltimo padarinių, nerodė reikiamai kritiško požiūrio į savo elgesį.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmuose nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo ar netaikymo baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nesieja su lengvinančių ar sunkinančių kaltininko atsakomybę aplinkybių nustatymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-261-489/2018). Taigi, byloje nenustačius atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiu atveju netenka teisinės reikšmės ir kandidato į laiduotojus kaltinamosios tėvo asmenybės vertinimas. Teismas trumpai pažymi, kad teismo posėdyje kandidatas į laiduotojus nurodė, kad jo dukrą nukentėjusioji galėjo išvesti iš kantrybės, o toks požiūris rodo kritiškumo dukros veiksmams trūkumą.

Teismas šioje byloje nenustatinėja ir nevertina, ar pagrįsti kaltinamosios teiginiai dėl išėjimo iš darbo priežasčių, nes tai nėra šios bylos dalykas. Kaltinamoji savo galimai pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka.

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1-2 dalyse išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina nusikaltimo padarymas, apsvaigusiai nuo alkoholio. Ji buvusių paskutinių darboviečių – Panevėžio socialinių paslaugų centro, kuriame dirbo nuo 2024-01-22, ir Panevėžio vyskupijos Caritas, kurioje dirbo nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio, apibūdinama teigiamai. Įvertinęs šias ir šiame sprendime aptartas kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas kaltinamajai skiria laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigodamas kaltinamąją viso bausmės atlikimo metu dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnyje numatytais pagrindais paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Civilinė atsakomybė

Nukentėjusioji A.O. T. ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamosios 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamosios padarytų sužalojimų kentė didelį skausmą, buvo gydoma, ilgą laiką buvo apribotos jos bendravimo su žmonėmis galimybės. Dėl užpuolimo patyrė didelį šoką, nes ilgame gyvenime neteko patirti tokio pažeminimo, ją, gimusią (duomenys neskelbtini), sužalojo žymiai jaunesnė, gimusi (duomenys neskelbtini), kaltinamoji, kuri yra ir jos kaimynė. Ji iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus. Būdama garbaus amžiaus, pergyvena dėl nusikaltimo metu patirtų sveikatos sutrikdymo pasekmių ateityje. Dėl užpuolimo ir sužalojimo kreipėsi pagalbos į VšĮ ,,Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“, kurioje jai nuo 2024-03-22 iki 2024-05-24 buvo teikiama psichologinė pagalba.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje pateikiama neturtinės žalos sąvoka bei jos įvertinimo kriterijus : atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, o teismas nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Kaltinamoji nusikaltimo metu nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją, kuri dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą. Ji yra garbaus amžiaus, sunkiai vaikšto. Tokio amžiaus žmogaus audinių gijimo procesai yra ilgesni, todėl nukentėjusioji dėl sužalojimų patyrė ir daugiau buitinių nepatogumų.

VšĮ ,,Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ o pateiktoje pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nuo 2024-03-22 iki 2024-05-24 buvo teikiama psichologinė pagalba dėl smurtiniame įvykyje patirto streso neigiamų pasekmių psichikos sveikatai. Nukentėjusioji kreipėsi dėl psichologinės būklės stabilizavimo. Taikytas psichologinis gydymas buvo nukreiptas į psichologinės pusiausvyros atstatymą, emocinių streso simptomų, kontrolės praradimo, sunkumo atsipalaiduoti, minčių nuraminimo, nusivylimo, baimės prislėgtumo jausmo mažinimui. Nukentėjusiosios dukra parodė, kad mama pasikeitė po įvykio, iki jo psichologinių problemų neturėjo. Nukentėjusiąją sumušė žymiai už ją jaunesnis žmogus, jų fizinės jėgos buvo visiškai nelygiavertės, todėl nukentėjusioji patyrė bejėgiškumo jausmą. Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo patyrė sukrėtimą, ilgalaikius neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Kaltinamoji bylos nagrinėjimo metu nedirbo, nurodė, kad jos pajamos apie 600 Eur per mėnesį, augina nepilnametę dukrą. Ji yra darbinga, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, turinti nekilnojamojo turto, iš jos pačios kalbos ikiteisminiame tyrime matyti, kad savo namo dalį (duomenys neskelbtini) ji yra nuomojusi, taigi, gaudavo papildomų pajamų, pati turėjo kitą gyvenamąją vietą.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį vertina 4 500 Eur. Kaltinamoji nukentėjusiajai yra atlyginusi 500 Eur, todėl iš jos nukentėjusiajai priteisia 4 000 Eur. Nukentėjusioji ją atstovavusiam advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 1 210 Eur, todėl šios išlaidos taip pat priteistinos iš kaltinamosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant ją viso bausmės atlikimo metu dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus 1/3, skirti laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją viso bausmės atlikimo metu dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

S. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš S. S. A. O. T. 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 210 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį laikyti įvykdytu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ilona Kvalitaitė