Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. L. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-11-23 nutarimo T. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, 2015-11-10 apie 13.46 val., Jonavos r. sav., kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 27 kilometre, vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 124 km/h greičiu, kai leistinas greitis yra 70 km/h. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimą ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

T. L. apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinė nuobauda T. L. paskirta už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiais teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Apygardos teismas iš byloje esančių duomenų sprendžia, kad tokių aplinkybių visumos šioje byloje nenustatyta. Pateikti duomenys apie T. L.– pažyma apie jo studijas, dokumentų, patvirtinančio jo tėvo A. L. neįgalumą, suteikė teismui informacijos apie pažeidėjo asmenybę, šeiminę jo padėtį, t.y., kad apeliantas mokosi, neturi išlaikomų asmenų, (duomenų apie darbą ir pajamas nepateikta). Tai nėra tie duomenys, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad yra išimtinių aplinkybių visuma, dėl ko reikėtų taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti pažeidėjui T. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Sprendžiant dėl galimumo taikyti asmeniui ATPK 30¹ straipsnį vertinami ne tik pažeidėją charakterizuojantys duomenys, bet atsižvelgiama ir į padaryto pažeidimo pobūdį. Nors apeliantas nurodo, kad ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, tačiau šis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie tyčinių, padaromų sąmoningai, suvokiant savo elgesio neteisėtumą, jis pats pripažino kaltę padarius šį pažeidimą, veikos kvalifikavimo neginčija, kas patvirtina, kad T. L. veiksmai buvo atlikti tyčios forma. T. L. yra pradedantysis vairuotojas, vairuotojo pažymėjimas išduotas 2014-12-04 (b. l. 13), o iš byloje esančios pažymos (b. 1. 8 - 10) apie asmens baustumą, matyti, kad jis jau 2015-01-09 padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir vėliau dar padarė du tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, kas leidžia daryti išvadą, kad jau nuo pat vairavimo pradžios jis nėra atsakingas vairuotojas, kas charakterizuoja asmenį neigiamai. Nustačius jo atsakomybę lengvinančią (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančią (per metus baustas administracine tvarka už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus) aplinkybes, teismas teisingai ir pagrįstai paskyrė jam kiek didesnes nei sankcijoje numatyta minimali riba, nuobaudas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.) ir ja siekiama prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tai, kad T. L. skirta nuobauda sukels tam tikrus neigiamus padarinius, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui ir siekiamiems tikslams. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skiriant T. L. nuobaudą, įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, kurias įstatymas įpareigoja teismą įvertinti. Šiuo atveju, nustačius po vieną atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, pažeidėjui teisingai buvo parinktos kiek didesnės nei minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos. T. L. paskirta administracinė nuobauda tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-11-23 nutarimą palikti nepakeistą ir T. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.