Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos – atstovui R. R.,

išnagrinėjo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB(duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 14.00 val., neturėdama taršos leidimo, žemės sklype (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. (unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė atliekų apdorojimo ir laikymo veiklą, t. y. laikė ir ardė eksploatuoti netinkamas transporto priemones – žemės ūkio kombainus (atliekos kodas 16 01 04 02), be to, UAB(duomenys neskelbtini) minėtame žemės sklype, didesnėje kaip 1 ha ploto atviroje teritorijoje, laikė ir ardė eksploatuoti netinkamas transporto priemones – žemės ūkio kombainus, teritorijos neapdengusi vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ir pan.) bei neįrengusi paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, dėl ko paviršinės nuotekos tiesiogiai ir nekontroliuojamai išleidžiamos į aplinką. Tokiu būdu E. G. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 19² straipsnio 2 dalį, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3.1 punktą, Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 ir 14 punktus (pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos).

E. G. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad UAB(duomenys neskelbtini) užsiima kombainų ir jų detalių prekyba bei teikia žemės ūkio paslaugos. Įmonė perka apardytus kombainus. Detalės jau būna atskirtos, atardytos, nes įmonė neturi teisės ardyti pati. Atsivežtus kombainus ir detales sukrauna ant pievos šalia vienas kito. Atvažiuoja ūkininkas, susiranda ko jam reikia ir atsineša. Tikrai yra buvę tokių atvejų, kai darbuotojai patys nueidavo ir išsiimdavo kokią nors detalę, bet vien dėl to yra kelis atleidęs, nes kaip įmonės direktorius nei vienam to daryti neleido, bet darbuotojai tą darė savavališkai. Nebenaudojamą techniką priduoda į metalo laužą. Yra išvežęs gal 200 tonų metalo laužo. Perparduoda ir pačius kombainus. Geros kokybės kombainus perka iš užsienio ir brangiau parduodu Lietuvoje. Kartais juos paremontuoja ir tada parduoda. Teritorijoje danga daugiausiai yra gruntas, kai kur pabetonuota. Kadangi toje teritorijoje tik laiko detales, dangai jokio reikalavimo nėra. Įmonėje dirba keli darbuotojai: sargė, vadybininkas ir trys šaltkalviai, t. y. dar keturi darbuotojai be jo (E. G.). Šaltkalviai vasarą kulia, o kitu laiku padeda išvežti metalo laužą, iškrauti detales.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas pranešimas dėl teršiamos aplinkos ir kombainų ardymo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavedimu buvo atliktas neplaninis UAB(duomenys neskelbtini) patikrinimas. Tikrino trys pareigūnai: P. V., T. J. ir L. M.. Pareigūnai nuvyko skunde nurodytu adresu ir rado pilną teritoriją apardytos žemės ūkio technikos, kombainų. Taip pat buvo 11 jūrinių konteinerių, kuriuose buvo laikomos išardytos kombainų detalės. Visa technika stovėjo ant žolinės dangos, nebuvo įrengta jokių paviršinių nuotekų surinkimo sistemų. Viskas buvo nufilmuota ir nufotografuota bei pridėta prie bylos. Iš minėtos medžiagos matosi, kad teritorijoje stovi daug apardytų kombainų be kai kurių dalių, teritorijoje padarytos vėžės tiesiai ant grunto, vėžėse būna balos, kai lyja lietus. Toje teritorijoje veiklą vykdo UAB(duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra E. G.. Patikrinimo metu dalyvavo ir pats E. G.. E. G. aiškino, kad jis nieko vietoje neardo, sakė, kad viską išardo žmonės, o jis nuperka jau išardytas dalis. Tai, kad UAB(duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo ardomi kombainai vietoje, įrodo teritorijoje rastų detalių vaizdas. Buvo labai daug smulkiai išardytų detalių, todėl sunku patikėti, kad įmonė supirktų jau taip smulkiai išardytas detales. Buvo konstatuota, kad šiai įmonei taršos leidimas neišduotas, E. G. jo ir nepateikė, nors įmonė ardė žemės ūkio techniką. Pagal aplinkos apsaugos įstatymus vykdant atliekų apdorojimo veiklą reikia turėti taršos leidimą. Atliekų apdorojimas apima ardymą, išmontavimą, smulkinimą ir t. t. Išardyti kombainai yra laikomi atliekomis ir joms ardyti reikia turėti taršos leidimą. Kadangi tokio leidimo nėra, tuo pagrindu ir buvo surašytas protokolas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį. Patikrinimo metu buvo paimti kai kurie įmonės dokumentai, t. y. sąskaitos-faktūros, sutartys, pirkimo-pardavimo sutartys, iš kurių matyti, kad kombainus E. G. pirko ardymui. Šiuos dokumentus pareigūnams pateikė E. G.. Vykdant ardymo darbus, teritorijos dydis neturi reikšmės, bet kokiu atveju reikia kietos dangos. Jeigu teritorija naudojama tik technikos laikymui, kieta danga reikalinga, jeigu teritorija didesnė negu 0,5 ha. Šiuo atveju kombainai buvo ardomi didesniame nei 1 ha plote. Pagal Paviršinių nuotėkų tvarkymo reglamentą vykdant ardymo veiklą privalu ją vykdyti ant kietos dangos: asfalto ar betono ir turi būti įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema tam, kad nuotekos būtų kontroliuojamos bei surenkamos pavojingos atliekos. Tuo tarpu dabar paviršinės nuotekos patenka tiesiai į aplinką. Toje teritorijoje nebuvo nei kietos dangos, nei jokios nuotekų surinkimo sistemos, todėl buvo surašytas protokolas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį.

Liudytoja L. M. parodė, kad dalyvavo patikrinime tik stebėtojo teisėmis. Pareigūnai T. J. ir P. V. važiavo tikrinti, ar nebuvo vykdoma kombainų ardymo veikla. Atsimena, kad buvo didelė teritorija, daug didelių žemės ūkio mašinų, kombainų, detalių. E. G. pats aprodė visą teritoriją. Įmonės teritorija didžiulė. E. G. paaiškino, kad perka naudotus kombainus. Tuo metu, kai vyko patikrinimas, nematė, kad kas nors ardytų žemės ūkio techniką. Vaikščiojo po visą teritoriją ir visur buvo pieva. Asfalto ir nuotekų surinkimo sistemų nebuvo. E. G. lyg ir sutiko, kad turėtų būti asfaltas, bet sakė, kad jam per brangu. Pareigūnai prašė E. G. pateikti dokumentus ir šis kažką pateikė.

Liudytojas M. S. parodė, kad dirba UAB(duomenys neskelbtini). E. G. įmonė UAB(duomenys neskelbtini) yra UAB (duomenys neskelbtini) klientas. UAB (duomenys neskelbtini) superka metalo laužą. Nežino, kuo verčiasi UAB(duomenys neskelbtini). Ši įmonė atveža žemės ūkio technikos metalo laužą.

Liudytojas A. B. parodė, kad prieš kokius metus dirbo įmonėje UAB(duomenys neskelbtini) maždaug savaitę ar dvi. Kai ten dirbo, įmonėje buvo ardoma žemės ūkio technika, daugiausiai kombainai. Kai ėjo įsidarbinti pas E. G., šis sakė, kad ieško kombainų ardytojo. Pats taip ir neardė kombainų, nes dirbo trumpai, bet matė, kaip ardė kiti darbuotojai. Buvo pasakyta, kad jeigu atvažiuos klientas, reikės išimti konkrečią detalę. Visa technika stovėjo teritorijoje, kartais atvažiuodavo koks nors pirkėjas ir jam darbininkai išardydavo reikiamą detalę.

Liudytojas P. V. parodė, kad dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) patikrinime kartu su T. J. ir L. M.. Patikrinimas buvo atliekamas dėl galimai vykdomos veiklos neturint tam leidimo, t. y. dėl netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ardymo ir galimai taršios teritorijos, kurioje nebuvo įrengtos paviršinių nuotėkų surinkimo sistemos. Įmonės teritorijos plotas apie 1.5 ha. Nuvykę į vietą rado didžiulį plotą, pristatytų apardytų traktorių ir kombainų. Vizualiai matėsi, kad jie apardyti. Dalis detalių buvo sukrauta jūriniuose konteineriuose. Taip pat teritorijoje rado pridėtų įrankių, skirtų ardymui: raktų, plaktukų. Įmonės teritorijoje buvo darbininkų, bet tuo metu niekas nieko neardė. E. G. taip pat dalyvavo patikrinime ir paaiškino, kad užsiima dalių prekyba ir tik dėlioja viską į konteinerius, o jeigu nusiperka kombainą su gedimu, tai detales naudoja remontui. Dėl paviršinių nuotėkų surinkimo E. G. aiškino, kad tokios sistemos nereikia, nes niekas nenuteka. Buvo paimtos pirkimo-pardavimo sutartys, kurias pateikė pats E. G..

Liudytojas T. J. parodė, kad 2019 m. buvo atliktas UAB(duomenys neskelbtini) neplaninis patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo žemės ūkio paskirties technikos demontavimo veiklą, visa veikla vykdoma ant laidžios dangos, visos nuotekos keliauja tiesiai į gruntą, jos nesurenkamos, kitaip sakant veikla vykdoma be taršos leidimo. Teritorijos, kurios plotas didesnis nei 1 ha, vaizdas buvo kaip metalo sąvartyno. Stovėjo keli kombainai, kurie buvo išardyti arba apardyti. Darbuotojai sėdėjo, mėtėsi jų darbo įrankiai, stovėjo metalinės vonelės, prikrautos išardytų detalių, kurios vėliau buvo nešamos ir kraunamos į jūrinius konteinerius. Akivaizdžiai matėsi, kad kombainai yra ardomi, nes ten yra ne stovėjimo aikštelė ar servisas. Nekilo jokių abejonių, kad ten vyksta technikos ardymas. Byloje yra nuotraukos, kuriose matosi įrankiai, skirti ardymo darbams. Pats E. G. neneigė, kad prekiauja detalėmis ir sakė, kad žino, jog reikėtų išsibetonuoti teritoriją. E. G. sakė, kad pavojingas atliekas atiduoda tėvui, nes jis turi taršos leidimą.

Liudytojas D. A. parodė, kad dirbo UAB(duomenys neskelbtini) šaltkalviu. UAB(duomenys neskelbtini) prekiavo kombainais ir jų dalimis. Darbo sutartyje pareigos buvo nurodytos – šaltkalvis-remontininkas. Neremontuodavo nieko, tik nuimdavo detales. Taip pat nuo tralo nukeldavo atvežtus kombainus ir juos pastatydavo į aikštelę. Nuo tralo nukeldavo ir kombainų dalis. Kai kurie kombainai būdavo važiuojantys, kiti nebe, jie buvo be ratų, be kai kurių dalių. Nežino, iš kur E. G. gaudavo kombainų dalis. Įmonėje buvo atliekami smulkūs ardymo darbai, bet niekas visiškai viso kombaino neišardydavo. Pats taip pat kartais ardydavo kombainus, nuimdavo kokį mazgą ar smulkesnes detales. Atvažiuodavo pirkėjai, pakalbėdavo su šeimininku, pasakydavo kokių ieško dalių, o darbininkai paieškodavo jų. Jeigu rasdavo konteineryje, paimdavo iš ten, o jei ne, tai nuimdavo nuo kombaino smulkesnes dalis. buvo bendri įrankiai raktai, plaktukai. Su jais nuiminėdavo dalis. Į metalo laužą priduodavo tai, kas likdavo po išrinkimo.

Liudytojas A. A. parodė, kad dirbo UAB(duomenys neskelbtini) darbininku. Nešiodavo detales, ardydavo jas nuo kombainų. Dirbdavo ir dviese, ir trise. Į įmonę su tralais būdavo atvežami kombainai. Tuos kombainus nukraudavo nuo tralo ir pastatydavo ant pievos. Įmonės teritorija didelė, visur žolė. Kai žmogui reikėdavo kokios nors detalės, jie (darbininkai) nueidavo ir nuardydavo ją nuo seno kombaino. Ardydavo pagal poreikį. Detalių būdavo nemažai. Turėjo įrankius – visokių raktų, plaktukų. Nuo senų kombainų, kurie likdavo nenupirkti, būdavo metalo laužo.

Liudytoja R. B. parodė, kad UAB(duomenys neskelbtini) dirbo sarge. Dirbo dienomis nuo 8-17 val. Žino, kad įmonė parsiveždavo kombainus dalimis ir jas parduodavo. Beveik visi kombainai buvo dalimis, bet būdavo ir važiuojančių, kuriuos perparduodavo. Nėra mačiusi, kad kas nors ardytų kombainus.

Liudytojas J. B. parodė, kad UAB(duomenys neskelbtini) dirbo šaltkalviu. Kai darbinosi sakė, kad reikės nuimti detales, kažką atnešti, išardyti. Dirbo viską: atnešdavo detales, nuimdavo jas nuo kombaino, nuo tralo nukeldavo kombainus. E. G. liepdavo nuimti detales, kai jų reikėdavo. Turėjo įrankius, kuriuos davė darbdavys. Įmonės teritorija didelė. Danga – paprastas gruntas.

Liudytojas D. B. parodė, kad UAB(duomenys neskelbtini) dirbo pagalbiniu darbininku. Reikėjo žinoti kur stovi kokie kombainai, kur kokios detalės sudėtos. Dar pjovė žolę. Kai atvažiuodavo kokie nors ūkininkai, darbininkai parodydavo, kur kokie kombainai stovi. Ūkininkai susitardavo su direktoriumi ir nusipirkdavo kokią nors detalę. Darbininkai kombainų neardė. Kombainus jau atveždavo apardytus gabalais.

Liudytojas K. S. parodė, kad dirbo UAB(duomenys neskelbtini). Ten dirba tik mėnesį. Teko tik nukrauti kombainus nuo tralo ir su technika važinėti. Nupirktus kombainus nukeldavo nuo tralo ir jie būdavo pastatomi į aikštelę. Kai kurie kombainai būdavo važiuojantys, kai kurie nevažiuojantys. Kombainus perpirkdavo ūkininkai. Detalių susirasti eidavo pats ūkininkas. Nežino, kas jam nuimdavo reikiamą detalę nuo kombaino. Nematė, kad kas ardytų kombainus. Įrankių kažkokių irgi nematė. Teritorija didelė, atrodė gerai, tvarkinga, švari. Atrodė kaip kombainų aikštelė. Kombainai stovėjo pilni, neišardyti. Danga teritorijoje yra žvyras ar betonas, bet ne visa teritorija. Gal daugiausia buvo natūralus gruntas.

Liudytojas R. V. parodė, kad UAB(duomenys neskelbtini) dirbo vairuotoju. Vežiojo dujų arba deguonies balionus. Įmonė pardavinėjo kombainus ir jų detales. Detales ardydavo vietoje. Matė, kaip darbininkai ardo kombainus. Darbininkai turėjo įrankius ardymui. Išardytos detalės buvo sudėtos konteineriuose. Teritorija neasfaltuota, paprastas gruntas.

Liudytojas M. V. parodė, kad yra trumpai dirbęs UAB (duomenys neskelbtini). Buvo įdarbintas kaip inžinierius prie elektros darbų. Dirbo gal tik du mėnesius. Ten buvo keli konteineriai, tai juose atliko elektros darbus, remontavo vaizdo stebėjimo sistemą ir kai kurią techniką. Įmonė remontuodavo kombainus. Kaip juos ardo, matyti neteko. Teritorijoje stovėjo kombainai, konteineriai. Tiksliai neatsimena, kokia buvo teritorijos danga, bet atrodo, kad vietomis buvo pabetonuota.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. G. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų įrodyta byloje esančiais įrodymais: 2020 m. kovo 2 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-585-2020 (2 t., b. l. 4);

2019 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo aktu Nr. PA38-266, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., 14.00 val., atliekant neplaninį patikrinimą UAB(duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė), adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., nustatyta, kad įmonė vykdo naudotų žemės ūkio technikos kombainų supirkimą, pardavimą, demontavimą bei naudotų detalių prekybą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. sav., nuosavybės teisė priklauso (duomenys neskelbtini) agroserviso įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Veikla vykdoma atviroje teritorijoje virš 1 ha plote, ant vandeniui laidžios dangos – žolinės dangos teritorijos susidarančios paviršinės nuotekos nėra surenkamos, teritorija nėra padengta vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.), nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 ,,Paviršiniu nuotekų tvarkymo reglamentas“ (toliau – Reglamentas) galimai teršiama teritorija – atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas; autotransporto žemės ūkio technikos, kitu savaeigių mechanizmų remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikmėms; Reglamento 13 punktas, nurodo, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nenutekėtu ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Reglamento 14 punktas, nurodo, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę, kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą. Patikrinimo metu, atviroje teritorijoje buvo laikoma apie 150 vnt. naudotų kombainų, kurie yra ardomi pagal detaliu poreikį, kombainai išardyti, apardyti (užfiksuotas faktas fotonuotraukose bei medžiagoje). Kai kurios detalės, išimtos iš naudotos žemės ūkio technikos (kombainų), laikomos jūriniuose konteineriuose (11 vnt.). Pagal pateiktus pirkimo-pardavimo dokumentus UAB(duomenys neskelbtini) per 2018-2019 m. (iki patikrinimo dienos) iš fiziniu ir juridiniu asmenų įsigijo naudotų žemės technikos kombainų 73 vnt., per 2018-2019 m. (iki patikrinimo dienos) pardavė 9 vnt. Pagal metalo laužo pirkimo - pardavimo dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) per laikotarpi 2018-2019 m. (iki patikrinimo dienos) yra perdavusi juodojo metalo laužo atliekų (atliekos kodas 17 04 05) – 148.179 atliekas tvarkančiai įmonei UAB(duomenys neskelbtini) (2018 m. sausio 2 d. sutartis Nr. 18/01/02-2), kitų atliekų perdavimo dokumentų už laikotarpi 2018-2019 m. UAB(duomenys neskelbtini) direktorius E. G. nepateikė. Patikrinimo metu vykdomos veiklos teritorijoje neaptikta kitų atliekų apart juodojo metalo laužo ir 5 l talpos su atidaryta alyva. Patikrinimo metu E. G. nurodė, kad, atidirbta alyvą perduoda tėvo įmonei (R. G. agroserviso įmonė), kuri yra šalimais adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) . agroserviso įmonei yra išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau leidimas Nr. P2-3/066, kuris suteikia teisę surinkti eksploatuoti netinkamas transporto priemones (atliekos kodas 16 01 04), bei eksploatuoti netinkamas transporto priemones, kuriose nebėra skysčių, nei kitų pavojingųjų sudedamųjų dalių (atliekos kodas 16 01 06). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, atliekų turėtojas įstatymo ir kitu teisės aktu nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atlieku tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) atidirbtą alyvą perduoda R. G. agroserviso įmonei neturint teisės tvarkyti minėtu atliekų. Pagal UAB(duomenys neskelbtini) veiklos pobūdi, žemės ūkio technikos kombainų demontavimas (atliekos 16 01 04 02 kitos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės), yra privalomas Taršos leidimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimu išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 1 priedo 3 punkte nustatytais kriterijais, nėra Įmonei išduotas Taršos leidimas, suteikiantis teisę vykdyti adresu (duomenys neskelbtini) g,. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. sav., naudotų žemės ūkio technikos kombainų (atliekos kodas 16 01 04 02, kitos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės) demontavimo veiklai vykdyti. Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą turi gauti leidimą. Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ir šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Patikrinimo išvados: UAB(duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini) g., Penevėžio r. sav., vykdo naudotų žemės ūkio technikos kombainų (atliekos kodas 16 01 04 02, kitos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės) demontavimo veiklą virš 1 ha plote, neturint Taršos leidimo, veikla vykdoma ant vandeniui laidžios dangos – žolinė danga, nuo teritorijos susidarančios paviršinės nuotekos nėra surenkamos, teritorija nėra padengta vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.), nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Atidirbtos alyvos atliekas, kurios susidaro naudotu žemes ūkio technikos kombainu demontavimo metu, atiduoda R. G. agroserviso įmonei, kuri neturi teisės tvarkyti minėtų atliekų. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 ,,Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas“ 13, 14 punktus; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį; Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 19² straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 2, 4);

2019 m. rugpjūčio 28 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos pavedimu atlikti patikrinimą, iš kurio matyti, kad gavus pranešimą dėl galimo aplinkos teršimo tepalais ir kitais skysčiais iš ardomų kombainų (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. sav., prie Panevėžio (duomenys neskelbtini), Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams buvo pavesta patikrinti UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. (1 t., b. l. 5-6);

fotonuotraukomis (1 t., b. l. 7- 42);

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu su istorija, iš kurio matyti, kad žemės sklypas su statiniais (registro numeris (duomenys neskelbtini), adresu Panevėžio r. sav., Panevėžio sen., (duomenys neskelbtini) k.,), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) įmonei ir šio sklypo plotas yra didesnis nei 1 ha (1 t., b. l. 43-45);

Metalų laužo ir atliekų pirkimo-pardavimo sutarčių kopijomis (1 t., b. l. 46-83);

PVM sąskaitų-faktūrų kopijomis (1 t., b. l. 84, 86, 87, 93, 96, 97, 101, 103-105, 108-110, 115-117, 119, 121-123, 129-139, 136-139, 148, 152, 156-164);

Kombaino ir dalių pirkimo-pardavimo sutarčių kopijomis (1 t., b. l. 88-92, 94-95, 99-100, 102, 106-107, 111-114, 118, 120, 124-128, 135, 140-147, 149-151, 153-155);

Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutarties kopijomis (1 t., b. l. 88);

Žemės sklypo panaudos sutarties kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė atstovaujama savininko R. G. sutinka neterminuotam laikui ir neatlygintinai suteikti teisę naudotis įmonės teritorija UAB(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165);

UAB(duomenys neskelbtini) steigimo akto kopija, iš kurios matyti, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. E. G. sudarė bendrovės steigimo aktą remiantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymu (1 t., b. l. 166-167);

DVD-R kompaktiniu disku su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota 2019 m. rugsėjo 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) neplaninio patikrinimo eiga ir nustatyti aplinkosaugos pažeidimai (1 t., b. l. 168),

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus raštu Nr. (7.16E)DV_S-iš kurio matyti, kad teismui buvo pateikta informacija apie tai, kokie asmenys dirbo UAB(duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. (2 t., b. l. 42);

kitais byloje esančiais įrodymais.

Nors E. G. neigia padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, teigdamas, kad jokia žemės ūkio technika jo vadovaujamoje įmonėje UAB(duomenys neskelbtini) nėra ardoma, todėl jam nereikia nei taršos leidimo, nei jo įmonės teritorijos danga turi būti kieta su įrengtomis paviršinių nuotekų surinkimo sistemomis, tokius E. G. parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas laiko neabejotinai įrodyta aplinkybę, kad E. G. vadovaujamoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku buvo vykdomi žemės ūkio technikos ardymo darbai. Teismo posėdžio metu buvo apklausti patikrinimą atlikę pareigūnai ir aktualiu laikotarpiu dirbę įmonės darbuotojai. Liudytojas P. V. parodė, kad dalyvavo UAB(duomenys neskelbtini) patikrinime kartu su T. J. ir L. M.. Patikrinimas buvo atliekamas dėl galimai vykdomos veiklos neturint tam leidimo, t. y. dėl netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ardymo ir galimai taršios teritorijos, kurioje nebuvo įrengtos paviršinių nuotėkų surinkimo sistemos. Nuvykę į vietą rado didžiulį plotą, pristatytų apardytų traktorių ir kombainų. Vizualiai matėsi, kad jie apardyti. Dalis detalių buvo sukrauta jūriniuose konteineriuose. Taip pat teritorijoje rado pridėtų įrankių, skirtų ardymui: raktų, plaktukų. Liudytojas T. J. parodė, kad 2019 m. buvo atliktas UAB(duomenys neskelbtini) neplaninis patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo žemės ūkio paskirties technikos demontavimo veiklą, visa veikla vykdoma ant laidžios dangos, visos nuotekos keliauja tiesiai į gruntą, jos nesurenkamos, kitaip sakant veikla vykdoma be taršos leidimo. Teritorijos, kurios plotas didesnis nei 1 ha, vaizdas buvo kaip metalo sąvartyno. Stovėjo keli kombainai, kurie buvo išardyti arba apardyti. Darbuotojai sėdėjo, mėtėsi jų darbo įrankiai, stovėjo metalinės vonelės, prikrautos išardytų detalių, kurios vėliau buvo nešamos ir kraunamos į jūrinius konteinerius. Akivaizdžiai matėsi, kad kombainai yra ardomi, nes ten yra ne stovėjimo aikštelė ar servisas. Nekilo jokių abejonių, kad ten vyksta technikos ardymas. Byloje yra nuotraukos, kuriose matosi įrankiai, skirti ardymo darbams. Liudytojas A. B. parodė, kad prieš kokius metus dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) maždaug savaitę ar dvi. Kai ten dirbo, įmonėje buvo ardoma žemės ūkio technika, daugiausiai kombainai. Kai ėjo įsidarbinti pas E. G., šis sakė, kad ieško kombainų ardytojo. Pats taip ir neardė kombainų, nes dirbo trumpai, bet matė, kaip ardė kiti darbuotojai. Buvo pasakyta, kad jeigu atvažiuos klientas, reikės išimti konkrečią detalę. Visa technika stovėjo teritorijoje, kartais atvažiuodavo koks nors pirkėjas ir jam darbininkai išardydavo reikiamą detalę. Liudytojas R. V. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vairuotoju. Vežiojo dujų arba deguonies balionus. Įmonė pardavinėjo kombainus ir jų detales. Detales ardydavo vietoje. Matė, kaip darbininkai ardo kombainus. Darbininkai turėjo įrankius ardymui. Išardytos detalės buvo sudėtos konteineriuose. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus rašto Nr. (7.16E)DV_S- matyti, jog A. B. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., o R. V. dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., t. y. skirtingu laikotarpiu, bet abu nurodė analogiškas aplinkybes, susijusias UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos pobūdžiu (2 t., b. l. 42). Kiti apklausti įmonės darbuotojai, nors iš esmės ir neigė, kad UAB(duomenys neskelbtini) buvo vykdoma kombainų ardymo veikla, tačiau daugelis jų nurodė, kad vis dėlto smulkios detalės būdavo nuardomos. Liudytojas D. A. parodė, kad dirbo UAB(duomenys neskelbtini) šaltkalviu. Neremontuodavo nieko, tik nuimdavo detales. Įmonėje buvo atliekami smulkūs ardymo darbai, bet niekas visiškai viso kombaino neišardydavo. Pats taip pat kartais ardydavo kombainus, nuimdavo kokį mazgą ar smulkesnes detales. Atvažiuodavo pirkėjai, pakalbėdavo su šeimininku, pasakydavo kokių ieško dalių, o darbininkai paieškodavo jų. Jeigu rasdavo konteineryje, paimdavo iš ten, o jei ne, tai nuimdavo nuo kombaino smulkesnes dalis. Buvo bendri įrankiai raktai, plaktukai. Su jais nuiminėdavo dalis. Į metalo laužą priduodavo tai, kas likdavo po išrinkimo. Liudytojas A. A. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbininku. Nešiodavo detales, ardydavo jas nuo kombainų. Dirbdavo ir dviese, ir trise. Kai žmogui reikėdavo kokios nors detalės, jie (darbininkai) nueidavo ir nuardydavo ją nuo seno kombaino. Ardydavo pagal poreikį. Detalių būdavo nemažai. Turėjo įrankius – visokių raktų, plaktukų. Liudytojas J. B. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo šaltkalviu. Kai darbinosi sakė, kad reikės nuimti detales, kažką atnešti, išardyti. Dirbo viską: atnešdavo detales, nuimdavo jas nuo kombaino, nuo tralo nukeldavo kombainus. E. G. liepdavo nuimti detales, kai jų reikėdavo. Turėjo įrankius, kuriuos davė darbdavys. Taigi kaip matyti visų šių liudytojų parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, o būtent fotonuotraukoms bei vaizdo medžiagai (1 t., b. l. 8-42, 167¹). Tuo tarpu liudytojų R. B., D. B. ir K. S. parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes jie visiškai nesutampa su anksčiau išvardytų liudytojų parodymais bei prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams. Pažymėtina, kad liudytoja R. B. pagal Sodros duomenis vis dar dirba UAB(duomenys neskelbtini), todėl jos parodymai, kad nėra mačiusi, kad kas nors ardytų kombainus, vertintini kritiškai. Nepagrįsti yra ir liudytojo D. B. parodymai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbininkai kombainų neardė. Kaip visiškai nepatikimus parodymus teismas vertina ir liudytojo K. S. parodymus, kad jis nematė jokių įrankių, taip pat, kad detalių susirasti eidavo pats ūkininkas. Be to, nors K. S. nurodė, kad įmonės teritorija atrodė gerai, tvarkinga, švari, iš byloje esančių kitų liudytojų parodymų, fotonuotraukų ir filmuotos medžiagos akivaizdu, kad teritorija yra labai netvarkinga.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad E. G. vadovaujama UAB(duomenys neskelbtini), neturėdama taršos leidimo, žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. (unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė atliekų apdorojimo ir laikymo veiklą, t. y. laikė ir ardė eksploatuoti netinkamas transporto priemones – žemės ūkio kombainus (atliekos kodas 16 01 04 02), todėl administracinio nusižengimo protokolas E. G. pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį surašytas pagrįstai.

Teismo vertinimu, neabejotinai šiuo atveju įrodyta ir tai, kad E. G., būdamas UAB(duomenys neskelbtini) vadovu, padarė ir kitą administracinį nusižengimą , t. y. didesnėje kaip 1 ha ploto atviroje teritorijoje laikė ir ardė eksploatuoti netinkamas transporto priemones – žemės ūkio kombainus, teritorijos neapdengus vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ir pan.) bei neįrengus paviršinių nuotekų surinkimo sistemų, dėl ko paviršinės nuotekos tiesiogiai ir nekontroliuojamai išleidžiamos į aplinką.

Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad įmonės teritorijos danga yra natūralus gruntas. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir vaizdo medžiagos taip pat matyti, kad UAB(duomenys neskelbtini) teritorija yra nepadengta kietąja danga, provėžose telkšo balos (1 t., b. l. 8-42, 167¹). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad žemės sklypas su statiniais (registro numeris (duomenys neskelbtini), adresu Panevėžio r. sav., Panevėžio sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g.), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) įmonei ir šio sklypo plotas yra didesnis nei 1 ha (1 t., b. l. 43-45). Iš Žemės sklypo panaudos sutarties kopijos matyti, kad R. G. agroserviso įmonė atstovaujama savininko R. G. sutinka neterminuotam laikui ir neatlygintinai suteikti teisę naudotis įmonės teritorija UAB(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165). Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo akto Nr. PA38-266 matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., 14.00 val., atliekant neplaninį patikrinimą UAB(duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. sav., nustatyta, kad įmonė vykdo naudotų žemės ūkio technikos kombainų supirkimą, pardavimą, demontavimą bei naudotų detalių prekybą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. sav., nuosavybės teisė priklauso (duomenys neskelbtini) įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) . Veikla vykdoma atviroje teritorijoje virš 1 ha plote, ant vandeniui laidžios dangos – žolinės dangos teritorijos susidarančios paviršinės nuotekos nėra surenkamos, teritorija nėra padengta vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.), nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 ,,Paviršiniu nuotekų tvarkymo reglamentas“ (toliau – Reglamentas) galimai teršiama teritorija – atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas; autotransporto žemės ūkio technikos, kitu savaeigių mechanizmų remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikmėms); Reglamento 13 punktas nurodo, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nenutekėtu ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Reglamento 14 punktas numato, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę, kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą (1 t., b. l. 2, 4). Liudytoja L. M. parodė, kad dalyvavo patikrinime tik stebėtojo teisėmis. Pareigūnai T. J. ir P. V. važiavo tikrinti, ar nebuvo vykdoma kombainų ardymo veikla. Atsimena, kad buvo didelė teritorija, daug didelių žemės ūkio mašinų, kombainų, detalių. E. G. pats aprodė visą teritoriją. Įmonės teritorija didžiulė. Vaikščiojo po visą teritoriją ir visur buvo pieva. Asfalto ir nuotekų surinkimo sistemų nebuvo. E. G. lyg ir sutiko, kad turėtų būti asfaltas, bet sakė, kad jam per brangu. Liudytojas P. V. parodė, kad dalyvavo UAB(duomenys neskelbtini) patikrinime kartu su T. J. ir L. M.. Patikrinimas buvo atliekamas dėl galimai vykdomos veiklos neturint tam leidimo, t. y. dėl netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ardymo ir galimai taršios teritorijos, kurioje nebuvo įrengtos paviršinių nuotėkų surinkimo sistemos. Įmonės teritorijos plotas apie 1,5 ha. Nuvykę į vietą rado didžiulį plotą, pristatytą apardytų traktorių ir kombainų. Dėl paviršinių nuotėkų surinkimo E. G. aiškino, kad tokios sistemos nereikia, nes niekas nenuteka. Liudytojas T. J. parodė, kad 2019 m. buvo atliktas UAB(duomenys neskelbtini) neplaninis patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB(duomenys neskelbtini) vykdo žemės ūkio paskirties technikos demontavimo veiklą, visa veikla vykdoma ant laidžios dangos, visos nuotekos keliauja tiesiai į gruntą, jos nesurenkamos. Teritorijos, kurios plotas didesnis nei 1 ha, vaizdas buvo kaip metalo sąvartyno. Institucijos atstovas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jeigu teritorija naudojama tik technikos laikymui, kieta danga reikalinga, jei teritorija didesnė negu 0,5 ha. Šiuo atveju kombainai ardomi didesniame nei 1 ha plote. Pagal Paviršinių nuotėkų tvarkymo reglamentą vykdant ardymo veiklą privalu ją vykdyti ant kietos dangos: asfalto ar betono ir turi būti įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema tam, kad nuotekos būtų kontroliuojamos bei surenkamos pavojingos atliekos. Tuo tarpu dabar paviršinės nuotekos patenka tiesiai į aplinką. Toje teritorijoje nebuvo nei kietos dangos, nei jokios nuotekų surinkimo sistemos.

Taigi šiuo atveju nustačius, kad UAB(duomenys neskelbtini) naudojama teritorija yra didesnė nei 1 ha ploto, taip pat nustačius, kad šioje teritorijoje kombainai buvo ne tik laikomi, bet ir ardomi, atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog UAB(duomenys neskelbtini) teritorijoje turėjo būti kieta danga ir turėjo būti įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema. To, akivaizdu, šiuo atveju minėtoje teritorijoje nebuvo, todėl E. G. baustinas ir pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – E. G. padarė du nusižengimus, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančią aplinkybių. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. G. už abiejų nusižengimų padarymą paskyrus straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas – baudas, kurių dydis nustatytinas didesnis nei minimalus. ANK 38 straipsnio pagrindu paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,

nutaria:

- dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą;

- dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir E. G. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti E. G., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 20111484760.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.