- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-1427-611/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- S. Š.
- Trečiasis asmuo
- AB „Citadele“
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų, tretieji asmenys AB „Citadele“ Vilniaus filialas, J. S., J. S., A. Č., UAB „Tele2“, Vilniaus apskrities VMI, VSDFV Vilniaus teritorinis skyrius, išvada teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. M. Š. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti M. S. (po santuokos – Š.) ir S. Š. santuoką, sudarytą 2000-05-12 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę Š.; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Š. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. Š. už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2016-10-29 išlaikymą turtu, t.y. ½ dalimi buto (duomenys neskelbtini), priklausančia atsakovui; priteisti nepilnamečiui sūnui A. Š. jo poreikiams tenkinti skirtus kilnojamuosius daiktus; padalinti santuokoje įgytą turtą ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams patikslintame ieškinyje nurodytu būdu (II t., b.l.1-10,279-281). Nurodė, kad 1998-10-29 šalys susilaukė sūnaus A. Š.. Santuoką įregistravo 2000-05-12 Vilniaus miesto CM skyriuje. Nuo 2008 m. pabaigos neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo, o gyvenimas 46 kv. m. ploto šeimos bute kartu neįmanomas. Ieškovė nurodė, kad ji per mėnesį išleidžia sūnaus poreikiams patenkinti 1000 Lt, todėl atsakovas kiekvieną mėnesį turėtų skirti po 500 Lt sūnui išlaikyti. Atsakovas vengia išlaikyti sūnų, nuo 2009-01-01 iki teismo dienos jis pervedė tik 140 Lt gera valia ir 3400 Lt, vykdydamas teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, iš viso skirdamas Andrejaus išlaikymui 3540 Lt. Ieškovė mano, kad atsižvelgiant į išlaikymo pareigos nevykdymą ir susidariusį įsiskolinimą, tikėtina, jog atsakovas ir ateityje, kol sūnus sulauks pilnametystės, vengs mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui turtu, t.y. atsakovui priklausančia ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, šalių sūnus gyvena šeimos būste, nepereinamajame kambaryje, nutraukus santuoką su motina liks kitos lyties vaikas, todėl toks dviejų kambarių butas negali būti padalintas natūra. Ieškovė nurodė, kad kartu su atsakovu turi bendrus įsipareigojimus AB „Parex“ bankui 51 945,49 Lt, UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (šiuo metu UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) 786,52 Lt, A. Č. 10 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies: sutinka, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš atsakovo būtų priteistos periodinės išmokos vaikui po 400 Lt per mėnesį, sutinka su reikalavimu dėl automobilių ir kitų šalių daiktų padalijimo, bei su tuo, kad kreditorių prievolės būtų priteistos lygiomis dalimis. Tačiau atsakovas nurodė, kad santuokiniai šalių ryšiai nutrūko dėl ieškovės kaltės, dėl jos neištikimybės. Dėl nesklandumų darbe ir šeimoje pašlijo atsakovo sveikata, jis keletą kartų gydėsi ligoninėje. Nuo 2008-02-26 iki 2008-12-02 atsakovas pervedė į M. Š. sąskaitą 20 600 Lt sūnaus išlaikymui, kredito grąžinimui, įmokoms už išperkamuoju būdu įsigytą automobilį Mazda 6. Teigia, kad mokėjo mokesčius bei įmokas už šeimos butą, automobilių lizingo ir draudimo bei kitas išlaidas. Kito turto nei jis, nei ieškovė neturi, gyvena viename bute, todėl šeimos butas priklauso šalims po ½ dalį ir yra nedalintinas. Atsakovas pažymi, kad pagal galimybes prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, apmoka vaiko sporto užsiėmimus, kartu lanko kino teatrus, žaidimo aikšteles ir kt., perka ir gamina maistą, drabužius. Atsakovas sutinka, kad jo įsiskolinimas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos už vaiko išlaikymą, buto išlaikymą, ir kredito grąžinimą sudaro 4200 Lt. Taip pat teigia, kad IĮ „Lidivos konsultacijos“ teisės ir pareigos turi pereiti šalims lygiomis dalimis. Atsakovas prieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų atsakovo pavardę, kadangi tai neatitinka geros moralės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) santuoką, įregistruotą 2000-05-12 Vilniaus miesto CM skyriuje tarp S. Š. ir M. Š. (ikisantuokinė pavardė S.), nutraukė ir pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2) po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę Š., 3) nustatė nepilnamečio sūnaus A. Š. gyvenamąją vietą su motina M. Š., 4) priteisė iš atsakovo S. Š. nepilnamečiui sūnui A. Š. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2010-04-06 kol sūnus sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2010-04-06 jau sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, 5) perdavė nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei M. Š. kilnojamuosius daiktus, kuriais naudojasi nepilnametis sūnus: sofą-lovą, drabužių spintą, stelažą, kurių vertė 500 Lt; 200 Lt vertės kompiuterinį stalą; 300 Lt vertės stalinį kompiuterį su priedais; 50 Lt vertės spausdintuvą; 50 Lt vertės televizorių „SAMSUNG CK-5399TR“; 6) padalino turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, abiejų sutuoktinių susitarimu nelygiomis dalimis: priteisė ieškovei natūra: 1. 12200 Lt lėšas, gautas pardavus keleivinį automobilį MAZDA 6, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 2. 600 Lt vertės įmontuotą drabužinę spintą; 3. 500 Lt vertės virtuvės baldus, indus ir buitinę techniką; 4. 200 Lt vertės šaldytuvą „NATIONAL NRB33AE“; 5. 50 Lt vertės televizorių „VIDO 14 VTS“; 6. 300 Lt vertės sekciją; 7. 300 Lt vertės skalbiamąją mašiną „SAMSUNG DC68-20425A“; 7) priteisė atsakovui S. Š. natūra: 1. 8 174 Lt vertės keleivinį automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 2. 7187 Lt vertės S. Š. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtą; 3. 500 Lt vertės sofą-lovą; 4. 200 Lt vertės du fotelius ir staliuką; 5. 800 Lt vertės televizorių „PFILIPS 29PT8509/12; 6. 1000 Lt vertės namų kino sistemą su 5 kolonėlėmis „PANASONIC SB-PS921“. 8) padalino ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.:(duomenys neskelbtini)), kurio vertė 214 000 Lt, pripažįstant atsakovui ir ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį šio buto kiekvienam, kurios vertė 107 000 Lt; 9) pripažino, kad atsakovas ir ieškovė finansinius įsipareigojimus AB „Citadelė“ bankui, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo vykdyti solidariai, A. Č. privalo vykdyti lygiomis dalimis sumokėdami po 5000 Lt kiekvienas; 10) priteisė ieškovei iš atsakovo turėtas 825,86 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės - 500 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui; 11) priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 144 Lt žyminį mokestį ir 68 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; 12) priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 68 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai buvo vienas kitam neištikimi, nesistengė išsaugoti santuokos, todėl dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Sutuoktiniai turi bendrą vaiką, todėl nors ir atsakovas prieštarauja, įstatymas suteikia ieškovei teisę pasilikti santuokinę pavardę po santuokos nutraukimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė negauna tiek pajamų, kad galėtų viena išlaikyti sūnų, jeigu išlaikymas iš tėvo būtų priteistas turtu, ir dar skirti lėšų grąžinant būsto paskolą, sumokėti skolas, mokėti mokesčius už butą, skirti lėšų sūnaus poreikiams patenkinti, tokiu būdu nukentėtų vaiko interesai. Be to, būtų pažeistas sąžiningumo principas, jeigu atsakovas, sergantis lėtine liga, kuriam prognozuojamas galimas ligos paūmėjimas, būtų paliktas be gyvenamojo ploto. Teismas pažymėjo, kad atsakovas vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-23 nutartį, kuria priteistas iš S. Š. laikinas išlaikymas sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl tikėtina, kad ir ateityje, kol vaikas sulauks pilnametystės, tėvas turėtų mokėti kiekvieną mėnesį po 400 Lt sūnaus išlaikymui, nes tai užtikrins sūnaus išlaikymo stabilumą. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, kad nuo 2009-01-01 atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Be to, kadangi nei vienas iš sutuoktinių nesutiko kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo buto dalį pinigais, todėl santuokoje įgytas butas dalijamas natūra, priteisiant kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį šio buto. Bute yra trys kambariai, kiekvienas šeimos narys gali naudotis atskiru kambariu, duomenų, kad kuris tai šeimos narys savo netinkamu elgesiu sudarytų sąlygas, neįmanomas kitiems gyventi kartu, byloje nėra. Teismas taip pat pripažino, kad finansinius įsipareigojimus buvę sutuoktiniai privalo vykdyti solidariai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dalyje dėl nepriteisto iš atsakovo išlaikymo jo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-04-06 bei išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo 400 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą (išlaikymo įsiskolinimą) jo nepilnamečiam sūnui A. Š. už 15 mėnesių laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-04-06, t.y. 6 000 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi apylinkės teisme išlaidas proporcingai patenkintiems ieškovės reikalavimams. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
teismas nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktų banko sąskaitų išrašų, iš kurių matyti, kad atsakovas per visą 15 mėnesių laikotarpį nuo šeimos iširimo ir faktiško gyvenimo skyrium pradžios 2009-01-01 iki bylos iškėlimo teisme dienos tik du kartus pervedė po 70 Lt, ir kad ieškovė 2009-2010 m. mokėjo buto kredito ir komunalinių paslaugų įmokas.Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo už laikotarpį nuo 2008 m. pabaigos iki bylos iškėlimo 2010-04-06, neįrodė, kad pervestos 20 600 Lt lėšos skirtos išimtinai vaiko poreikiams.Vaiko teiginiai, kad tėvas kartais prisidėdavo pinigais prie vaiko pietų mokykloje, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo tinkamą prisidėjimą prie sūnaus išlaikymo nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium iki bylos iškėlimo teisme dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
santuoka faktiškai iširo ne nuo 2008 m. pabaigos, o nuo 2010 m. pavasario, kai ieškovė išėjo iš namų. Šią aplinkybę ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu.Atsakovas prisidėjo prie bendro ūkio pagal galimybes, prie vaiko poreikių tenkinimo: apmokėjo sūnaus sporto užsiėmimus, kartu su vaiku lanko kino teatrus, kartodromą, žaidimo aikšteles, atsakovas perka vaikui drabužius, maistą, kartu daro pamokas, tvarko butą. Nuo 2008-01-15 iki 2008-12-02 pervedė į ieškovės sąskaitą 20 900 Lt šeimos ir vaiko poreikiams, periodiškai mokėjo už ieškovės automobilio Mazda 6 lizingo ir draudimo įmokas, komunalines paslaugas, šeimos poreikiams duodavo grynų pinigų. 2010-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad vaiką išlaiko ir ieškovė, ir atsakovas.Ieškovė neįrodė, kad atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo šalių sūnui skolos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-04-06 priteisimo iš atsakovo, kitoje dalyje teismo sprendimas neskundžiamas. Nagrinėjamu atveju nėra CPK 320 str. nurodytų pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neteikė šalių sūnui išlaikymo nuo 2009-01-01 iki ieškovės kreipimosi į teismą, ir šioje dalyje atmetė ieškinį.
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kodėl skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
CK 3.194 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str.; CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.200 str. normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nuo 2009-01-01 neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, tokią išvadą grįsdamas šalių sūnaus paaiškinimais, duotais teikiančios išvadą institucijos atstovei, jog pinigų jam duoda ir už tinklinio treniruotes moka abu tėvai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia išvada, kuri padaryta neatsižvelgus į visas reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai įvertinus bylos įrodymus, neteisingai paskirsčius tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.). Pagal bylos duomenis atsakovas 2008 metais pervedė į ieškovės sąskaitą 20900 Lt, tačiau iš bylos duomenų neatsispindi, kad visa ši suma buvo skirta šalių sūnaus išlaikymui. Šalys tuo metu gyveno santuokinį gyvenimą. Be to, atsakovas neįrodė, kad pervesdamas šias lėšas, tokiu būdu iš anksto į priekį suteikė šalių sūnui išlaikymą, tuo metu ginčo tarp šalių dėl išlaikymo nebuvo. Todėl atsakovo argumentai, kad jis 2008 metais apmokėjo šalių sūnaus išlaikymą į priekį ir už 2009 metus, nepagrįsti ir tėra atsakovo išvedžiojimai, neparemti bylos duomenimis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2009-01-01 iki jos ieškinio teismui padavimo sumokėjo tik 140 Lt sūnui išlaikyti ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė savo sąskaitos banke išrašus. Atsakovas, teigdamas, jog prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ir nepaneigė ieškovės nurodytas aplinkybes, o būtent jis turi pareigą įrodyti, kad teikė išlaikymą vaikui (CPK 178 str.). Beje, aplinkybę, jog atsakovas neteikė išlaikymo, patvirtina ir ta aplinkybė, kad iš atsakovo kaip laikinoji apsaugos priemonė buvo priteistas laikinas išlaikymas sūnui. Aplinkybė, jog atsakovas epizodiškai duodavo sūnui kišenpinigių ar sumokėdavo už jo tinklinio treniruotes, kurių mėnesio kaina 20 Lt, negali būti pripažįstama, kaip patvirtinanti tinkamą išlaikymo sūnui teikimą. Išlaikymas turi būti reikiamas nuolatos ir reguliariai ir toks, kad atitiktų vaiko poreikius. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, pripažįsta, jog atsakovas neįrodė, jog teikė sūnui išlaikymą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, o pirmosios instancijos teismo priešinga išvada yra nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo šalių sūnui išlaikymą 400 Lt dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, šalys teismo nustatyto atsakovo teiktino išlaikymo dydžio neginčija. Atsakovas, atsiliepimu nesutikdamas su ieškovės apeliaciniu skundu, teiktino išlaikymo dydžio taip pat neginčija, duomenų, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos šalių sūnaus poreikiai būtų reikšmingai mažesni nei po 2010-04-06, byloje nėra.
Atsakovo atsiliepimo argumentai, kad jis periodiškai mokėjo už ieškovės automobilio Mazda 6 lizingo ir draudimo įmokas, neturi teisinės reikšmės ginčui, kadangi tai nesusiję su vaiko išlaikymu, o įrodymų apie mokėjimus už komunalines paslaugas po 2009-01-01 atsakovas nepateikė. Nepagrįstas taip pat atsakovo argumentas, jog Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada įrodo, kad jis teikė išlaikymą, kadangi šios institucijos tarnyba tik surašė vaiko paaiškinimus, bet netyrė išlaikymo fakto.
Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant iš atsakovo šalių sūnui A. Š. išlaikymo išsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-04-06, skaičiuojant išlaikymą po 400 Lt per mėnesį, iš viso priteistina 6000 Lt suma (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės M. Š. reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje ieškovės M. Š. ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo S. Š. 6000 (šešių tūkstančių) litų dydžio išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. Š., pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei M. Š..
Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.