Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. K., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad A. S. ir J. S. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dukros B. S. (dabartinė pavardė – K.), kitų įstatyminių įpėdinių VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis nėra. A. S. mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. lapkričio 10 d. duomenimis A. S. ir J. S. vardu (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjos vardu (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruotas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Taigi šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas yra įgyti pareiškėjai ir jos sutuoktiniui esant santuokoje, todėl laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to kurio sutuoktinio vardu jie registruoti. A. S. mirė (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo byla po A. S. mirties neužvesta. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti (šio fakto nustatymas reikalingas dėl mirusio A. S. paveldėjimo). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti, nagrinėjamojoje byloje įrodo pačios pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kad mirus sutuoktiniui pareiškėja liko gyventi tuose pačiuose namuose, jai liko visi sutuoktinio asmeniniai daiktai, baldai, buitinė technika, elektros bei buities prietaisai, įvairūs žemės dirbimo įrankiai, kuriuos gyvendami santuokoje, įsigijo už bendras lėšas; pareiškėja moka už elektros energiją, šiukšlių išvežimą; namas kūrenamas kietu kuru, malkas, anglis laiko ūkiniame pastate; prie namų yra ariamos žemės, kurioje yra daržas, jame augina daržoves, bulves, puoselėja su sutuoktiniu įveistą sodą, balina medžius, geni, renka derlių, kuriomis netikėti teismas pagrindo neturi, nes jas pagrindžia pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai, be to, byloje nėra gauta jokių įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, o suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjos procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be pirmiau paminėto, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad A. S. nuo 1980 m. rugpjūčio 8 d. iki savo mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), o Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažyma apie asmens gyvenamąją vietą patvirtina, kad J. S. nuo 1971 m. lapkričio 2 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo taip pat tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kas taip pat atitinka pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą pareiškėjos nurodytus veiksmus, pradėjus valdyti po sutuoktinio mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, laikyti nepatikimais, todėl nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip neatitinkančių faktinę situaciją ar prieštaringų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų ir nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, savarankiškų reikalavimų nereiškė, interesų konflikto nėra, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymų šaltiniu. Teismui pateikto mokėjimo už šiukšlių išvežimą teismas nevertina kaip duomens, tiesiogiai patvirtinančio prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi šiuo dokumentu atliktas mokėjimas yra įvykdytas jau pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui, vienok, toks dokumentas suteikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties, pradėjusi valdyti likusį turtą ir toliau tęsė aktyvius veiksmus, susijusius su paveldimo turto priežiūra ir tuo pačiu tinkamu palikimo įgyvendinimu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja turi teisę paveldėti mirusio sutuoktinio turtą kaip pergyvenęs sutuoktinis arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog pareiškėja tuoj po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi ji palikėjo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 5,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau pareiškėjai byloje suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidų valstybei suma iš pareiškėjos nepriteisiama (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.