Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas:

1) 2005-09-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

2) 2006-03-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 p., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 9 metams;

3) 2015-07-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. - 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmės pabaiga 2016-04-24);

kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-03-20, apie 20 val. 40 min., Kaišiadorių rajone, Pravieniškių seniūnijoje, Pravieniškių II k., miško kelyje, sustabdytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių R. Š. ir A.S. dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130(2) str., 130 str. ir 124(1) str. 8 d., tai yra dėl pakartotinio transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tarnybinio automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai pasiūlė 300 eurų kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiems patruliams R. Š. ir A. S. už pageidaujamą neteisėtą neveikimą tam, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn.

Šiais savo veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2016-03-20, tikslaus laiko neprisimena, jis vairavo automobilį būdamas išgėręs ir Pravieniškių II kaime buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis G. R. paaiškino, kad iš pradžių stabdomas policijos pareigūnų jis nestojo, nes buvo išsigandęs, jį stabdė policija su švyturėliais ir per garsiakalbį sakė sustoti kelkraštyje. Sustojo miško kelyje. Automobilis, kurį vairavo, buvo ne jo, jis savavališkai, neatsiklausęs, pasiėmė pažįstamos, iš kurios nuomojosi kambarį, automobilio raktelius ir išvažiavo. Teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgijęs. Kaltinamasis paaiškino, kad tai jau nebe pirmas kartas, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, už tai jau buvo baustas anksčiau, todėl, išsigandęs, kad dabar gali konfiskuoti jo be savininkės žinios paimtą automobilį, pasiūlė policijos pareigūnams 300 eurų už tai, kad nepaimtų mašinos. Tuo metu pinigų su savimi neturėjo, pinigus žadėjo atvežti po savaitės į tą pačią vietą. Pinigus policijos pareigūnams pasiūlė būdamas įlaipintas į policijos tarnybinį automobilį, kai pareigūnai iškvietė tralą automobiliui išvežti. Supranta, kad iš policijos pareigūnų reikalavo neteisėtų neveikimo, dėl tokio savo poelgio labai gailisi.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojai – policijos pareigūnai – R. Š. (b.l. 16-18) ir A. S.(b.l. 24-26) ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2016 m. kovo 20 d., apie 19 val. 32 min., gavę budėtojo pranešimą, kad Kaišiadorių r., Pravieniškių II k., važinėja automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neturi vairuotojo pažymėjimo, apie 20 val. bevažiuodami Pravieniškių I k., Rumšiškių g., pastebėjo važiuojant minėtą automobilį. Privažiavę prie automobilio galo ir įjungę šviesos bei garso signalus, taip pat garsiakalbio pagalba pradėjo stabdyti šią transporto priemonę, tačiau vairuotojas nereagavo ir toliau važiavo link Pravieniškių II k. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę per garsiakalbį buvo kartojamas nuolat. Po kurio laiko jų persekiojamas automobilis įsuko į miško kelią, kuriame vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės ir nuslydo į pakelę. Priėjus prie sustojusio automobilio ir pareikalavus jo vairuotoją išlipti, vairuotojas nepakluso, bandė važiuoti toliau, todėl buvo prievarta išlaipintas iš automobilio panaudojus kovinių imtynių veiksmus bei specialiąją priemonę – antrankius – sulaikytas. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, su savimi jokių dokumentų neturėjo ir pradėjo prašyti nerašyti jam protokolo, sakė, kad galime susitarti. Į perspėjimą, kad už kyšio siūlymą numatyta baudžiamoji atsakomybė, vairuotojas nereagavo, toliau primygtinai siūlė susitarti žadėdamas po savaitės atvežti 300 eurų. Šį siūlymą vairuotojas kartojo daugybę kartų tiek stovėdamas lauke, tiek jį pasodinus į tarnybinį automobilį. Patikrinus asmens duomenis, buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo G. R., kuriam alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. G. R. buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK areštinę, kur jam už KET 14, 16 punktų reikalavimų pažeidimus buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20P-54747954-16.

Liudytojų R. Š. ir A. S. apklausų metu nurodytos aplinkybės patvirtinamos ir byloje esančiais šių policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 12-13, 20-21), apžiūros protokolu (b.l. 5-10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. T. (b.l. 29-31) parodė, kad 2016-03-20, apie 20 val., jai beeinant keliu iš Pravieniškių I k. į Pravieniškių II k., Pravieniškių I kaime, prie geležinkelio pervažos, prie jos sustojo VW Passat automobilis, kurį vairavo jos pažįstamas G. R., kuris pasiūlė ją pavežti iki namų. Ji sutiko, nors G. R. buvo neblaivus. Žinojo, kad G. R. automobilis yra ne jo, o priklauso jo draugei J. Jiems bevažiuojant keliu iš galo su šviesos ir garso signalais privažiavo policijos automobilis. Jie suprato, kad policijos pareigūnai stabdo jų automobilį, tačiau G. R. nenorėjo sustoti ir važiavo toliau, įsuko į miško kelią, nors ji jo vis prašė, kad sustotų. Šiek tiek pavažiavus miško keliu G. R. sustojo šalikelėje. Tada policijos pareigūnai ją ir G. R. išlaipino iš automobilio. Ką G. R. kalbėjo su policijos pareigūnais, ji negirdėjo ir kas vyko toliau, nematė, nes išlipusi iš automobilio stovėjo nuošaliau ir laukė, kol ją pasiimti atvažiuos jos vyras, kuris atvyko maždaug po 10 min. ir jie išvažiavo.

Kad kaltinamasis G. R. įvykio metu buvo neblaivus (nustatytas 1,45 promilių girtumas), patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiu pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 237 (b.l. 33).

2016 m. kovo 20 d. G. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20P-54747954-16 pagal ATPK 130 str., 130(2) str., 124(1) str. 8 d. už tai, kad jis 2016-03-20, apie 20 val., vairavo transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str., 130(2) str. numatytą pažeidimą, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo (b.l. 93-94).

Teismas laiko, kad kaltinamojo G. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta jo prisipažinimu, liudytojų parodymais bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Kaltinamojo G. R. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis tiesiogiai, žodine forma pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams, t. y. savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiesiems patruliams R. Š. ir A.S., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad kaltinamasis G. R. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130(2) str., 130 str. ir 124(1) str. 8 d. dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti automobilį, kai už tai jau prieš tai jau buvo baustas administracine tvarka, nepakluso pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl kaltinamojo G. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą - kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau teistas, šiai dienai nėra atlikęs 2015-07-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, nuo 2016-03-25 nedirba (b.l. 97), tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, nurodė, jog ketina ieškotis darbo ir, atsiradus galimybėms, kuo greičiau įsidarbinti. Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikaltimą BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę - baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatytinas šiek tiek didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas.

Į bausmės laiką įskaitytinas G. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-03-20 iki 2016-03-21 (2 dienos, b.l. 37, 54-55).

Kadangi kaltinamasis G. R. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-23 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda, atsižvelgus į tai, kad vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, bauda negali būti keičiama ir yra skiriama kartu su kita bausme, Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu visiško sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos - pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-23 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės apribojimo bausmę. Į šiuo nuosprendžiu paskirtą gautinę subendrintą bausmę G. R. įskaitytina laisvės apribojimo bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendį.

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau ir - Tarnyba) prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo šioje baudžiamojoje byloje.

Tarnybos prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų dydį sumažinti ar jų nepriteisti. Tarnybos teigimu, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje baudžiamojoje byloje sudaro 23,16 Eur, kuriuos prašo išieškoti iš kaltinamojo G. R..

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties įstatymo 2 dalyje iš tiesų numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismui paliekama teisė spręsti dėl galimybės išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo būtinas.

Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais ( Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Ši baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, o sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimais, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl advokatė Laimutė Leonavičienė dalyvavo šios baudžiamosios bylos nagrinėjime kaip kaltinamojo gynėja nepriklausomai nuo kaltinamojo valios.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo G. R. šiuo atveju nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę G. R. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016 m. kovo 20 d. 20.40 val. iki 2016 m. kovo 21 d. 21.35 val. (dvi dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę G. R. nustatyti – 6 MGL (225,96 eurų - dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę G. R. paskirti laisvės apribojimą ir 6 MGL (225,96 eurų - dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 centų) dydžio baudą.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laisvės apribojimo bausmės dalį, G. R. atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo G. R. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.