Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, vertėjaujant Galinai Tijūnelienei, dalyvaujant pareiškėjai M. T., jos atstovei adv. Jevgenijai Dubrovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: M. T., Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris taikomas, kai konstatuojamos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-67/201) nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinis sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012)

Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos sutuoktiniui V. T. Vilniaus rajono Žemės ūkio įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo ir kuri 1996 m. buvo likviduota, 1996 m. Turto priėmimo – perdavimo aktu perdavė bendrovei priklausiusį grūdų sandėlį ir sandėlį - svarstykles, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Nors pareiškėja nurodė, kad minėtas turtas buvo nupirktas iš bendrovės ir už jį buvo sumokėta, tačiau nėra išlikę jokių šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, išskyrus minėtą aktą, atitinkamai – tokių įrodymų pareiškėja nepateikė teismui. Kita vertus, tai nepaneigia nustatyto fakto, jog nuo 1996 m., pareiškėja ir jos sutuoktinis valdė, naudojosi, prižiūrėjo minėtą jam perduotą nekilnojamąjį turtą, o po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6) pareiškėja viena nepetraukiamai iki šiol visą laiką naudojosi, valdė, prižiūrėjo ir rūpinosi minėtu nekilnojamuoju turtu bei žeme aplink juos, į kurią pareiškėjos sutuoktiniui V. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurią ji bei sūnus M. T. paveldėjo lygiomis dalimis po vyro ir tėvo mirties (b.l. 7-8, 33-42). Pareiškėja paaiškino, kad minėtame grūdų sandėlyje nuolat laikė žemės ūkio techniką bei inventorių, šieną, bulves, kitą žemės ūkio produkciją, kadangi yra įregistravusi ūkininko ūkį. Pareiškėjos iniciatyva buvo atlikti minėto grūdų sandėlio ir svarstyklių kadastriniai matavimai ir suformuota Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byla, kurioje atsispindi pastatų plotas, kiti identifikaciniai duomenys (b.l. 11-29).

Kadangi pareiškėja M. T., nebūdama aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto – grūdų sandėlio ir svarstyklių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, sąžiningai įgijo šį turtą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą nekilnojamąjį turtą valdė ne mažiau kaip dešimt metų (iš pradžių su sutuoktiniu V. T., o vėliau – viena), jokie asmenys jokių teisių į šį turtą per visą valdymo laikotarpį nebuvo reiškę ir įgyvendinę, byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų žinojusi ir pripažinusi, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į turtą, minėtas turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, o teismui 2014-06-26 viešai paskelbus apie bylą jokie suinteresuoti asmenys į teismą nesikreipė ir pretenzijų į turtą nepareiškė, t.y. byloje nustatytos visos CK 4.68-4.71 str. įtvirtintos bei teismų praktikos suformuotos sąlygos, atsiranda pagrindas nustatyti šio turto įgijimo pareiškėjos nuosavybėn įgyjamąja senatimi faktą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu 533 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į grūdų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir svarstykles (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.