Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjo V. J. atstovui advokatui Vaidui Rakauskui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Lilijai Krezub ir trečiojo suinteresuoto asmens Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Justinai Ramanauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

1. Remiantis šalių paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

Žemės sklypas yra Griovių geomorfologiniame draustinyje; dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

Vilniaus apskrities viršininkas 2004-08-23 sprendimu Nr. 2.5-4118778 atkūrė nuosavybės teises į J. Š. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra 4,37 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kelių sanitarinės apsaugos zona, elektros linijų apsaugos zonos, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, dirvožemio apsauga, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai.

Vilniaus rajono agentūra 2014-04-24 raštu Nr. VR-8.6-160 Tarnybos Vilniaus rajono skyrių informavo, kad pagal iš Saugomų teritorijų tarnybos gautą pranešimą Griovių geomorfologiniame draustinyje yra vykdomi galimai neteisėti žemės paviršiaus tvarkymo darbai, naikinamos reljefo formos. Patikrinimo metu nustatyta, kad Griovių geomorfologinio draustinio teritorijoje esančiame Žemės sklype yra galimai iškirstas miškas (ar atskiri medžiai), nukastas šlaitas, suformuota aikštė, išlygintos reljefo formos, daromas naujas kelias (ar privažiavimas). Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuriame neįrašyti Griovių geomorfologinio draustinio apribojimai. Vilniaus rajono agentūra prašė imtis priemonių, kad į Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą būtų įrašyti draustinio apribojimai.

Saugomų teritorijų tarnyba 2014-05-16 raštu Nr. (5)-V3-1116(2.8) Tarnybos Vilniaus rajono skyrių informavo, kad Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše neįrašytos specialiosios naudojimo sąlygos – geomorfologiniai draustiniai, nors Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – Griovių geomorfologiniame draustinyje. Prašė pakoreguoti Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, įrašant specialiąsias naudojimo sąlygas – geomorfologiniai draustiniai.

UAB „Orkanas“ 2014-06-05 lydraščiu Nr. 1DPS-0067 Tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą bei 2014-05-12 pakoreguotus kadastro duomenis, pagal kuriuos visam Žemės sklypui nustatyta speciali žemės naudojimo sąlyga – geomorfologiniai draustiniai.

Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2014-06-13 raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-5616 pareiškėją informavo, kad: Žemės sklypui formavimo metu buvo taikytina, tačiau kadastro duomenų byloje nenurodyta ir neįrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą specialioji naudojimo sąlyga – geomorfologiniai draustiniai; Tarnyba su vykdytoju UAB „Orkanas“ sudarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų ir kadastro duomenų formų parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Orkanas“ parengė ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, Žemės sklypo kadastro duomenų formą ir perskaičiuotas sklypo vertes.

Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014-11-12 Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Orkanas“ 2014-05-12 parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2015-03-16 raštu Nr. 48SD-2558-(14.48.104) pareiškėją informavo, kad: UAB „Orkanas“ 2014-05-12 parengė ir pateikė Kadastro nuostatų 54² punkte nurodytus dokumentus – Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, Žemės sklypo kadastro duomenų formą ir perskaičiuotas žemės sklypų vertes; Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2014-11-12 Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 (šį sprendimą pridėjo) patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus ir kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl specialiosios sąlygos – geomorfologiniai draustiniai, įrašymo Žemės sklypui.

2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111)-3938, kuriuo buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar skundžiamu Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 teisėtai ir pagrįstai Žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos dėl geomorfologinių draustinių.

3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos.

Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta, kad draustiniai – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą (2 straipsnio 8 dalis); saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka) (2 straipsnio 32 dalis); saugomų teritorijų planavimo dokumentai – saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų sistemą arba jos dalis, saugomų teritorijų ribas, funkcinio prioriteto ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonas, patikslinantys apribojimus bei nustatantys priemones gamtos ir (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai, ypač pažintiniam turizmui, organizuoti, gamtos paveldo objektų schemos, taip pat strateginio planavimo dokumentai, nustatantys veiksmus bei tvarkymo priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas (2 straipsnio 38 dalis). Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) (3 straipsnis). Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja: 1) šis įstatymas, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai; 2) saugomų teritorijų nuostatai; 3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai; 4) saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus; 5) apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo (5 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai). Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų (32 straipsnio 9 dalis). Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (32 straipsnio 10 dalis).

Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2001-12-28 iki 2010-12-01 (t. y. nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo metu), 22 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad gamtinis karkasas ir į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, o patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus; atitinkamai, 31 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta, jog saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius gali būti atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų), kitų šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (4 dalis). Jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas (10 dalis).

Sistemiškai vertinant pateiktą teisinį reguliavimą, matyti, kad apsaugos reikalavimai bei su jais susijusios specialiosios žemės naudojimo sąlygos draustiniuose taikomos nuo draustinio įsteigimo momento. Tokia išvada darytina, įvertinus Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintas saugomos teritorijos bei draustinio sąvokas, taip pat saugomų teritorijų steigimo tikslus, pagal kuriuos saugomos teritorijos, įskaitant draustinius, yra steigiamos, siekiant išsaugoti tam tikrus gamtinius ir (arba) kultūrinius objektus, tam nustatant aiškią jų teritoriją, ribas, tam tikras apsaugos zonas ir apribojimus. Atitinkamai, šias konkrečias ribas, teritoriją bei su ja susijusius apribojimus nustato saugomų teritorijų planavimo dokumentai, kurie, be įstatymų ir konkrečių saugomų teritorijų nuostatų, reglamentuoja veiklos saugomose teritorijose pobūdį. Saugomų teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų specialiųjų sąlygų privalo laikytis žemės savininkai, kurių žemės sklypai yra saugomoje teritorijoje (draustinyje). Savo ruožtu, šių specialiųjų sąlygų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą privalomas ir atkuriant nuosavybės teises į žemę, t. y. rengiant žemėtvarkos projektus saugomose teritorijose. Taigi matyti, kad tam tikri veiklos konkrečiame draustinyje apribojimai, tarp jų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra nustatomi, patvirtinant specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – saugomos teritorijos (draustinio) planą. Šiuos apribojimus nustato ne Tarnyba, o saugomos teritorijos steigėjas.

4. Kaip minėta, Žemės sklypas yra Griovių geomorfologiniame draustinyje. Nustatyta, kad Griovių geomorfologinis draustinis buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913 (3 priedėlis). Šio nutarimo 4 punktu Vyriausybė įpareigota iki 1992-11-15 nustatyti regioninių parkų ribas bei pažymėti jas žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Griovių geomorfologinio draustinio ribos buvo nustatytos Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486. Ginčo dėl Griovių geomorfologinio draustinio teritorijos ir ribų nustatymo byloje nėra. Vadinasi, tiek nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo J. Š. momentu (2004-08-23), tiek pareiškėjui nuosavybės teise įsigyjant Žemės sklypą (2004-11-05 ir 2006-04-21 (žr. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija) Griovių geomorfologinio draustinio teritorija ir ribos jau buvo nustatytos ir aiškios, o planas, kuriame įtvirtinti veiklos draustinyje apribojimai – patvirtintas.

Konstatuotina, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 papildžius galiojančių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sąrašą, nebuvo įsteigta jokia nauja saugoma teritorija, nebuvo pakeistas esamos saugomos teritorijos statusas ar ribos, nebuvo nustatyti nauji draustiniui taikomi apribojimai, taip pat nebuvo pakeisti teisės aktais nustatyti apribojimai. Kitaip tariant, pareigą laikytis veiklos draustinyje reikalavimų nustatė ne NŽT Vilniaus rajono skyrius skundžiamu Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938, bet Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba bei Vyriausybė dar iki pareiškėjui įsigyjant Žemės sklypą. Todėl pareiškėjo argumentai, esą skundžiamu Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 Žemės sklypui buvo nustatytos naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atmestini kaip nepagrįsti. Taigi ginčas šiuo atveju tarp pareiškėjo ir Tarnybos iš esmės yra kilęs ne dėl specialiųjų sąlygų nustatymo, bet dėl to, kokių procedūrų laikantis pareiškėjo ginčijamos Sprendime Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 nurodytos specialiosios sąlygos gali būti įrašomos (įregistruotos) Žemės sklypui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010-11-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-63-1555/2010).

Aukščiau pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų veiklos apribojimų, susijusių su saugomomis teritorijomis, nustatyta tvarka neįrašius į žemės sklypo registro duomenis nuosavybės teisių į jį įgijimo momentu, šių duomenų įrašymą privalo organizuoti Tarnybos teritorinis padalinys (Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalis ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalis). Taigi teisės aktuose yra įtvirtinta ir vėlesnio specialiųjų sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą galimybė tais atvejais, kai yra aptinkami su tuo susiję pažeidimai. Toks teisinis reguliavimas atitinka saugomos teritorijos (draustinio) sąvoką bei steigimo tikslų prasmę bei reiškia, jog tuo atveju, jeigu tam tikra teritorija yra draustinyje, vėlesnis tokios teritorijos teisinį statusą apibrėžiančių dokumentų pakeitimas, atsižvelgiant į saugomos teritorijos tvarkymo reikalavimus, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. jeigu tam tikra teritorija priklauso draustiniui, ji turi būti tvarkoma, atsižvelgiant į draustinyje esančios teritorijos tvarkymui teisės aktais keliamus reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2012-07-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-2051/2012).

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, iš kompetentingų institucijų gavęs informacijos apie su Žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą pažeidimus (neišsamumą), Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 teisėtai ir pagrįstai įvykdė Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje bei Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą pareigą – organizavo Žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo.

5. Konstatavus, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo argumentų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo pagrindų netinkamo nurodymo bei dokumentų kopijų pateikimo. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

6. Pareiškėjas teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 28 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal šio straipsnio 3 dalį skundus (prašymus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Taigi už elektroninių ryšių priemonėmis paduotą skundą mokėtinas 21 Eur dydžio žyminis mokestis. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą.

Iš kartu su pareiškėjo skundu pateikto žyminio mokesčio kvito matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas Pranas Makauskas sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio, t. y. 7 Eur daugiau negu reikia pagal įstatymą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atstovui grąžintina jo permokėta žyminio mokesčio dalis – 7 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. J. skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjo V. J. atstovui advokatui Pranui Makauskui 7 Eur (septynis eurus) jo sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.