- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-137-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., Vilniaus rajono 2-asis notarų biuras, J. V. Kolegija
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Erika Vilimienė Procesinio sprendimo kategorija 34.3.; 128.19.;
122.4.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. vasario 17 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 2-asis notarų biuras ir J. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos A. V. mirties, priimti. Nurodė, kad 1989-07-24 mirė pareiškėjo motina A. V. Mirus motinai, pareiškėjas sirgo depresija bei akių liga, jam buvo atlikta apie 8 operacijos, todėl pareiškėjas dėl svarbių objektyvių priežasčių praleido įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos A. V. mirties, priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-10-14 nutartimi pareiškėjo pareiškimą patenkino. Atnaujino pareiškėjui V. V. praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti (1989-07-24 mirus motinai A. V., gim. 1902-04-23) ir šį terminą pratęsė devyniems mėnesiams, t.y. iki 2009-07-14 (imtinai). Teismas konstatavo, kad iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog mirusioji A. V. yra pareiškėjo motina, o pareiškėjas yra mirusiosios A. V. sūnus. Iš 1989-07-25 mirties liudijimo III-OK Nr. 428631 turinio nustatyta, kad A. V. mirė 1989-07-24. Iš Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro 2008-08-11 pranešimo Nr. 0402 turinio nustatyta, kad nuo 2002-09-17 iki 2008-08-11 Vilniaus rajono 2-ajame notarų biure nėra pradėta paveldėjimo byla, mirus A. V. 1989-07-24. Iš Centrinės hipotekos įstaigos 2008-05-21 pranešimo Nr. B5-4148(08) turinio nustatyta, kad duomenų apie įregistruotus A. V. sudarytus testamentus ir palikimo priėmimo faktus nėra. Iš 1979-12-13 pažymėjimo turinio nustatyta, kad V. V. nuo 1975-09-19 gydėsi Vilniaus 1-osios Tarybinės klinikinės ligoninės II nervų skyriuje dėl trauminės galvos smegenų ligos. Iš neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. 000450 turinio nustatyta, kad pareiškėjui nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Sutinkamai su CK 5.57 str. 1 d. nuostatomis, įstatymų nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos įstatymų nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir tai sudaro pagrindą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo aplinkės teismo 2008-10-14 nutartį ir atmesti pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Nurodo, kad teismas be jokio pagrindo pratęsė pareiškėjui terminą palikimui priimti. Teismas neįvertino bylos aplinkybių, kad apelianto ir pareiškėjo motina mirė 1989-07-24, nuo to laiko praėjo 19 metų, per tą laikotarpį susiklostė stabilūs civiliniai teisiniai santykiai, teismui atnaujinus terminą mirusiosios A. V. palikimui priimti, išnyks susiformavusių teisinių santykių stabilumas. Namų valda, į kurią pretenduoja pareiškėjas, nuo 1983 m. priklauso apeliantui ir jau seniai įregistruota jo vardu, dalį šios namų valdos - 25/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1992-07-08 apeliantas padovanojo pareiškėjui, o 2003-02-06 faktiškai padovanojo pareiškėjui 0,1033 ha žemės sklypą, esantį nurodytu adresu, nors sandoris pas notarą buvo įformintas kaip žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. 2007-12-12 kitą apeliantui priklausiusią namų valdos dalį padovanojo savo sutuoktinei R. E. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t.y. nuo 2001-07-01. Pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1989-07-24 mirus jo motinai priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Sutinkamai su CK 588 str. nuostatomis, įstatymų nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali prailginti, jeigu pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sudarant šiuos nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, pareiškėjui netrukdė jo ligos, jo sveikatos būklė netrukdė jam ir pastatyti gyvenamąjį namą nurodytame žemės sklype. Tokiu būdu, darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės - jo ligos, negalėjo sutrukdyti priimti jam palikimą ir negali būti pripažintos svarbiomis. Dėl minėtų aplinkybių skundžiama teismo nutartis negali būti palikta galioti, nes ji turės didelę įtaką susiformavusių teisinių santykių stabilumui. Teismo nutartyje nurodyta, jog apeliantas sutiko su pareiškėjo pareiškimu. Apeliantas negali paaiškinti, kaip tai atsitiko, kad jis pritarė pareiškimo reikalavimui, nes tinkamai suvokdamas jo esmę, negalėjo jam pritarti. Apeliantas pažymi, kad neturi juridinio išsilavinimo, 10 metų sunkiai serga parkinsono liga, be šios ligos jam nustatyti galvos smegenų infarkto padariniai, organinis depresinis sutrikimas, jis yra neįgalus. Šios ligos deformavo jo asmenybę, orientaciją ir suvokimą, jis nedarbingas, apatiškas, dėl ligos pats savęs neaptarnauja, pagal gydytojų išvadą jam reikalinga slauga ir globa. Dėl savo ligų apeliantas savarankiškai negali apginti savo teisių, nes negali pilnutinai suvokti visų aplinkybių ir faktų, turinčių teisinę reikšmę, dėl šių priežasčių teismo posėdžio metu, neturėdamas tinkamo atstovo, negalėjo suprasti nei bylos, nei pareiškėjo reikalavimo esmės, nei pateiktu pareiškimu sukeliančių teisinių pasekmių. Tik po kreipimosi į advokatą su 2008-10-14 nutartimi, advokatui išaiškinus apeliantui bylos esmę, suprato pareiškėjo reikalavimo esmę. Kadangi apeliantas neatlygintinai perleido savo broliui - pareiškėjui V. V. dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Vilniaus r., Rudaminos km., Mechanizatorių g. 1, todėl kyla klausimas į kokią turto dalį dabar gali pretenduoti pareiškėjas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-14 palikti nepakeistą ir apginti pareiškėjo įstatymo nustatytą teisę ir įstatymo saugomus interesus dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad pareiškėjas yra pripažintas neįgaliu nuo vaikystės dėl regėjimo. Praktiškai yra aklas. Anksčiau jam buvo pripažinta pirma invalidumo grupė, o paskui antra iki mirties (neterminuota). Taip pat pareiškėjas serga daugeliu kitų ligų (inkstų akmenlige, širdies stenokardija, hipertonija, galvos smegenų liga, atlikta labai sudėtinga kepenų operacija, kojos venos operacija). Pagal byloje esančius dokumentus brolis J. V. pareiškėjui padovanojo 25/100 namo dalį, bet jis jau daugiau nei 16 metų neatlaisvina šios dalies, ir šiandien pats ten gyvena be pareiškėjo leidimo. 75/100 namo dalį brolis padovanojo savo žmonai. Praktiškai jis užima visą namą, kurio plotas sudaro 86,75 kvadratinius metrus. Pareiškėjo šeima šiame name naudojasi tik pagalbine patalpa, kurios plotas yra 9,53 kvadratiniai metrai. Brolis J. V. turėjo du žemės sklypus. Vieną sklypą pardavė pareiškėjui, tačiau ši žemė į palikimą nebuvo neįtraukta. Brolio tikslas su pareiškėju ne dalintis, o po mamos mirties visą palikimą pasiimti sau. Pareiškėjas ne vieną kartą broliui siūlė, kreiptis į apylinkės teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir turtą, likusį po motinos A. V. mirties, dalinti atsižvelgiant į CK 5.11 str. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ydingai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal joje esančius įrodymus termino atnaujinimo pagrįstumo klausimo nėra įmanoma išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neatskleidęs jos esmės. Pareiškėjas pareiškimu prašydamas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą siekia priimti po motinos A. V. mirties 1989-07-24 likusį palikimą, t.y. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė kokį tiksliai turtą pretenduoja paveldėti pareiškėjas V. V. ir kam šiuo metu šis turtas priklauso, neatsižvelgė į tai, kad nuo palikimo atsiradimo momento praėjo daugiau kaip 19 metų ir pretenduojamas paveldėti turtas galėjo būti perleistas tretiesiems asmenims.
Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 1992-07-08 dovanojimo sutartį, kuria J. V. padovanojo broliui V. V. 25/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2003-02-06 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria J. V. pardavė, o I. V. ir V. V. pirko bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn 0,1033 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2007-12-12 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuria J. V. padovanojo sutuoktinei R. E. asmeninės nuosavybės teise 0,1562 ha bendro ploto žemės sklypą ir 75/100 dalis jame esančio pastato – gyvenamojo namo bei pastatą – ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Iš šių dokumentų matyti, kad J. V. perleido savo broliui V. V. dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, kita dalis turto buvo perleista suinteresuoto asmens J. V. sutuoktinei R. E. Iš šių įrodymų darytina išvada, kad nutartimi buvo išspręsta dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą R. E. teisių ir pareigų. Pripažinus, kad pareiškėjas gali priimti palikimą po motinos mirties, nes terminas palikimui priimti atnaujintinas, ir pareiškime nurodžius, kad motina paliko gyvenamąjį namą, darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria prašymas patenkintas, gali turėti įtakos R. E. nuosavybės teisėms į dalį namo, todėl ji turi būti įtraukta į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, nutartis naikintina, grąžinant bylą naujam nagrinėjimui.
Kolegija pažymi, kad iš naujo nagrinėdamas bylą teismas turi įvertinti kiek laiko terminas priimti palikimą buvo praleistas, įvertinti priežastis, trukdžiusias asmeniui per 6 mėnesius nuo motinos mirties kreiptis dėl palikimo priėmimo. Nutartimi terminas palikimui priimti buvo atnaujintas nuo nutarties priėmimo dienos, tačiau iš pareiškimo matyti, kad jis turi būti atnaujintas nuo to laiko, kai buvo praleistas, t.y. nuo 1990 m. sausio mėn. 25 d. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas galėjo priimti palikimą faktiškai jį valdydamas, todėl turi būti nustatyta, ar nėra pagrindo nustatyti juridinį faktą, o ne pratęsti palikimo priėmimo terminus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.