- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- N1-17-94/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šuminaitė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Civilinis ieškovas
- D. D.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, lietuvis, turintis aštuonių klasių išsilavinimą, teistas 2013-10-17 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams(nuosprendis neįsiteisėjęs), nevedęs, L. S. Gucevičiaus gimnazijos 2 d klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktą;
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. lapkričio 23 apie 22 val. D. J. D. S. name, esančiame (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu be jokios priežasties, rodydamas nepagarbą ten buvusiems, tyčia vieną kartą koja spyrė D. D. į veidą, sulaužydamas nosies kaulą, dėl ko nukentėjusiam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
D. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 23 vakare, pakviestas draugo E. M., atėjo į D. S. namus, esančius Širvintos km. Ten buvo susirinkę nepažįstami du vaikinai ir keletas mergaičių. Buvo geriamas alus. Kažkuriuo metu jaunuoliai išėjo iš kambario. Jam pasirodė, kad likęs D. D., kuris tuo metu sėdėjo ant lovos, kažką jam pasakė, be to, jam nepatiko jo elgesys su ten buvusiomis mergaitėmis. Ir jis jam įspyrė koja į veidą, o pats išbėgo iš kambario. Kodėl taip padarė, jis pasakyti negali. Tiesiog jam tuo metu taip išėjo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusio, liudytojų parodymais kita bylos medžiaga.
Nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje paaiškino, kad jie visi buvo kambaryje ir gėrė alų. Jis sėdėjo ant lovos, o D. J. ant stalo. Visi gėrė alų. E. M. ir D. S. vienu metu kažko iš kambario išėjo. Nukentėjęs tuo metu pasilenkė, norėdamas įsipilti alaus, ir tuo metu gavo koja iš D. J. smūgį į veidą, o pats pabėgo. Pasipylė iš nosies kraujas, kitą dieną kreipėsi į gydytojus, nes jautėsi blogai: nosis buvo ištynusi, mėlynės, skausmas. Medikai konstatavo nosies kaulo lūžį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais E. M. ir D. S. patvirtino, kad pas D. S. namuose tą vakarą buvo D. J. ir D. D.. Buvo geriamas alus. Kažkuriuo laiku E. M. ir D. S. iš kambario išėjo, o po kokių penkių minučių greitu tempu išėjo iš kambario ir D. J., nieko jiems nesakydamas praėjo pro juos ir išėjo iš laiptinės. Kambario tarpduryje jie pamatė D. D., kuris laikė rankas ant nosies, jam bėgo kraujas, sakė, kad D. J. Jam įspyrė.
Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad D. D. padarytas nosies kaulų lūžis su aplinkinėmis kraujosruvomis bei nubrozdinimu nosies kairiajame sparnelyje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamojo D. J. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktą, nes jis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusį.
Teismas, skirdamas bausmę, siekia BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, o būtent jį nubausti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų. BK 54 str. yra numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti. Kaltinamasis yra nepilnametis. Padaryta nusikalstama veika yra laikoma apysunkiu nusikaltimu. Šią veiką jis padarė po to, kai jau buvo priimtas jo atžvilgiu kaltinamasis nuosprendis. Tai rodo, kad tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. D. J. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusio.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad D. J. linkęs daryti teisės pažeidimus, turi žalingų įpročių. Įrašytas į policiją dominančių vaikų įskaitą.
Mokyklos charakteristikoje jis charakterizuojamas gerai, nurodoma, kad D. J. yra gana drausmingas, nevartoja keiksmažodžių, su mokytojais elgiasi pagarbiai, su klasės draugais yra draugiškas, turi problemų dėl pamokų nelankymo.
Už padarytą veiką yra numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, teismo nuomone, atsižvelgiant, kad kaltinamasis yra nepilnametis ir kitas jį gerai charakterizuojančias savybes, jo teigiamus kai kuriuos būdo bruožus, turi būti atidėtas, siekiant bausmės tikslų be realaus bausmės vykdymo pasiekimo, o jį prižiūrint ir kontroliuojant jo elgesį.
Nukentėjęs D. D. yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam padarytą turtinę žalą 154,50 Lt ir 5000 neturtinės žalos. Pagal LR CK 6.263 str. kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarius žalos privalo ją atlyginti. Ryšium su sužalojimu nukentėjusio patirtas išlaidas privalo atlyginti kaltinamasis.
LR CK 6.250 str. 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama, kai ji padaroma nusikaltimu asmens sveikatai. Tas pats straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į specifinius sveikatos pakenkimo kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiam buvo sulaužytas nosies kaulas, jis jautė skausmus, turėjo nepatogumus, buvo nedarbingas apie pusę mėnesio. Šiuo metu jaučia sužalojimo pasekmes: sunku kvėpuoti, tai trukdo miegoti, reikalinga operacija. Teismas, įvertinęs visus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad D. J. yra nepilnametis, į dabartinę jo šeimos materialinę padėtį, priteisia dviejų tūkstančių penkių šimtų litų neturtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamasi D. J. yra 16 metų amžiaus. Nors jis už padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, tačiau neturint jam pajamų ar turto, kurio pakaktų atlyginti žalai, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, t.y., S. B..
Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltu prisipažino, todėl taikomas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant, galutinę bausmę laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams. Pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant tokias auklėjamojo poveikio priemones: per visą bausmės atidėjimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis.
Kardomosios priemonės neskirti.
Priteisti iš D. J. D. D. 154,50(šimtą penkiasdešimt keturis) Lt atlyginti turtinės žalos ir 2500(du tūkstančius penkis šimtus) neturtinės žalos, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti priteisti subsidiariai iš S. B..
Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jos paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.