Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų ir civilinės ieškovės G. A. atstovei pagal įstatymą I. P., jos atstovui advokato padėjėjui T. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., (duomenys neskelbtini), prokurorei pakeitus kaltinimą teisme kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. laikotarpiu nuo 2011 metų pabaigos iki 2012 m. lapkričio 15 d., mažametės G. A., (duomenys neskelbtini), akivaizdoje persekiodama jos mamą I. A., šią užgauliodama ir vadindama necenzūriniais žodžiais, puldama ir daužydama I. A. vairuojamą automobilį, kuriame būdavo ir nukentėjusioji G. A., šiai mažametei sukeldama išgąstį ir baimę savo žvilgsniais ir priešišku elgesiu mokykloje, (duomenys neskelbtini), taip pat 2012 m. spalio 26 d. apie 19.30 val. prie namo, (duomenys neskelbtini), girdint ir matant mažametėms G. A. ir K. A., (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais jų mamą I. A., kuriai apie 22.30 val. su vaikais išvažiavus iš namo, (duomenys neskelbtini), J. G. savo automobiliu važiavo iš paskos, priartėjusi per mažą ir nesaugų atstumą sukėlė G. A. ir K. A. išgąstį, o 2012 m. spalio 28 d. apie 22.00 val. I. A. su dukromis atvažiavus namo, (duomenys neskelbtini), automobiliu užblokavo kelią, pribėgo prie pastarosios automobilio, planšetiniu kompiuteriu filmavo ją ir jos dukras, daužė automobilio langus ir stogą, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. A., tuo vėl sukeldama G. A. ir K. A. išgąstį. Dėl tokio J. G. elgesio, nuolatinio streso, išgąsčio, nesaugumo, atsiradusios nemigos ir kitų psichologinių sutrikimų G. A. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. sausio 31 d. buvo nustatyti ir diagnozuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nagrinėjamais įvykiais ir atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį.

J. G. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo įvykiai spalio 26 d. ir spalio 28 d. 26 dieną po 15 val. į (duomenys neskelbtini) mokyklą atvyko jos sesuo su B. pasiimti G. Sesuo turėjo parsivežti G. iš mokyklos, nes 16 val. turėjo atvažiuot vaikų tėvas pasiimt vaikus. Paskambinusi sesuo pasakė, kad dingo B. Sesuo pasakė, kad yra iškviesta policija. Policija, tiek mokyklos apsauga, tiek administracija peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sūnus buvo paimtas ir išvežtas prievarta. Įraše matėsi, kad prie vartų tėvas laiko neramų B. glėbyje, o I. A. pasitiko prie vartų ir perdavė automobilio raktelius. Paskambinusi sesuo paklausė, ar važiuos rašyti pareikšimo. Ji pasakė, kad nėra prasmės rašyti pareikšimo, nes pagal grafiką jau nuo 16 val. vaikai turėjo būti su tėvu. Ž. P. jai parašė kelias žinutes, kad ji gali būti rami, nes vaikas su juo, jie su A. dukromis yra pakviesti vakarienės pas S. B. buvo paimtas neramus, reiškė neigiamas emocijas, todėl ji nuvažiavo pas S. Ji S. paklausė, ar tikrai atvažiuoja vakarienės P. ir A. su vaikais. Ji pasakė, kad nori pamatyti savo sūnų, kuris buvo prievarta paimtas. S. jai liepė dingt. Ji įsėdo į automobilį ir laukė. Atvažiavo viena A. su vaikais. Ji A. klausė, kur P., kur jos sūnus. Ji pasimetė, susinervino ir suvokė, kad jos vaikas slepiamas. Ji sėdėjo automobilyje ir verkė. Jai rašinėjo P., kad ji iš ten dingtų. Ji laukė. Apie 23 val. atvažiavo taksi. Ji pribėgusi klausė, ar nėra jos mažo berniuko. Vairuotojas pasakė, kad nėra. Išėjusi A. su dukromis įsėdo į taksi ir išvažiavo į namus. Ji važiavo paskui taksi, pati net nesuvokė kodėl, matyt tikėjosi kažkur rasti sūnų. I. A. išlipo iš taksi, nuėjo į namus ir situacija pasibaigė. Ji kažkiek pabuvo, palaukė, nusiramino ir supratusi, kad nieko nebus, išvažiavo.

Pagal grafiką jos vaikas turėjo būti gražintas spalio 28 d. 20 val. Ji nuvažiavo pas A., prie šios namų apie 21 val. Paskambinusi pagalbos telefonu paprašė policijos. Ši atvažiavo, bandė prisibelsti, bet niekas neatidarė durų. Ji paskambino P., policija su juo kalbėjo. P. pasakė nekreipti dėmesio, nes ji psichine liga sergantis žmogus, o vaikas yra su juo, jis vaiko tėvas. Policijos pareigūnai pasakė, kad tai šeimyninis konfliktas, išvažiavo. Ji užvažiavo už kampo, kad galėtų prasilenkti su atvažiuojančia mašina. Dėl to turėjo užstatyti A. vartus. Grįžo A. su savo dukromis, bet nebuvo nei P., nei jos sūnaus. Pribėgusi prie automobilio pamatė, kad iš galo signalina dar vienas automobilis. Manė, kad šis nori pravažiuoti, todėl pasitraukė nuo vartų. A. įvažiavo į kiemą. Ji atsistojo prie vartų, buvo šoko būsenoje. A. klausė, kur jos vaikas, kur P.. Neturėjo tikslo pulti A. Nebėgo į kiemą. A. su dukromis įėjo į namus. M. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Ji liko stovėti. Po kiek laiko privažiavo apsaugos darbuotojai, vėliau privažiavo policija. Jie klausė, kodėl ji čia. Ji paaiškino, o šie pasakė, kad negali niekuo padėti ir liepė jai išvažiuot. Ji pasakė, kad nusiramins ir išvažiuos. Ji turėjo su savimi planšetę, bet nefilmavo. A. automobilio kumščiais nedaužė.

Prieš tai buvo kitas įvykis, kai ji irgi ieškojo sūnaus. Vyko baleto šventė. Paskambinusi viena iš mamų pasakė, kad renginyje yra jos sūnus. Kai renginys pasibaigė, ji pasiėmė dukrą ir nuvažiavom prie A. namų. Namuose nieko nebuvo. Jos apsisuko važiuoti ir sutiko priešais atvažiuojantį P. Tame automobilyje buvo P., A., jos abi dukros ir jos sūnus. P. bandė bėgti, pasuko į kitą gatvelę, o ji važiavoau iš paskos. B. atsistojo ant galinės sėdynės ir jai mojavo per galinį langą. Jie grįžo į kiemą, įvažiavo į teritoriją. Ji G. paliko mašinoje, įėjo į kiemo teritoriją. Jie visi sėdėjo užsirakinę mašinoje. Ji bandė atidaryti duris, bet buvo užrakinta. Dėl to ji beldė į langą ir rodė B. atidaryti dureles. Ji išsikėlė B. iš automobilio. Iššoko A., P., kuris griebė jos dukrą, bandė šią tempti į kambarį. A. mergaitės stovėjo prie stoginės, prie durų, bet ši nevedė vaikų į namus, o puolė padėti P. Ji sušuko ir jos susistumdė. Ji A. pasakė geriau rūpintis ne jos, o savo vaikais, kad nebūtų dar sužalotų vaikų. Savo vaikų ji ieškojo, nes šie bandė vaikams padaryti pažymas, kad jis sūnus yra atsilikęs, kad neatitinka brandos, kad turi psichologinių, psichinių problemų.

Kažkurioje situacijoje yra pasakiusi A., kad ši yra sugulovė, sugulovė ir liks. Daugiau necenzūrinių žodžių prie vaikų nevartojo. G. jai gaila, nes ši buvo įtraukta į daug situacijų, ja buvo pasinaudota. Dėl jos G. nebuvo išgyvenus kažkokių negerų dalykų mokykloje. Nėra buvę, kad G. A. liktų viena gatvėje, kai ji pasiima G. Su P. jie nebuvo susituokę, 2011 m. lapkričio mėn. išsiskyrė, P. išėjo. Ji I. A. nepersekiojo.

Nepilnametė nukentėjusioji G. A. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad kalbės apie įvykius, kurie ją išgąsdino, kurie buvo seniai, bet jų niekada nepamirš. Ji prisimena tai, kas ją išgąsdino, kad J. daužė į jų mašinos langus, konkrečiai į jos langus. Tai ją išgąsdino, nes J. žiūrėjo labai piktu žvilgsniu. Jie negalėjo išlipti iš mašinos. Taip pat garsiai šūkavo. Taip pat dar mokykloje J. į ją žiūrėdavo tokiu pat baisiu, grėsmingu žvilgsniu. Jai būdavo baisu, tai ji eidavo už spintelės pasislėpti. Taip pat J. neleisdavo jai bendrauti su G. Tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini). Mašinoje buvo ji, mama ir lyg tai sesė. Jie įvažiavo į kiemą su mašina. J. priėjo ir jie negalėjo iš mašinos išlipti. J. yra G. mama. Po to buvo baisu. Prieš einant namo, Jolita kažką darė mamai. Negražiai vadino jos mamą, trenkė mamai į ranką. Tada jie ėjo namo. Ji negalėjo užmigti, nes jai buvo baisu. Dar ji norėjo pažiūrėti pro langą, ar ši išėjo, bet mama pasakė, jog geriau nežiūrėti, eiti miegoti. Ji negalėjo užmigti. Kai ji mokykloje laukdavo mamos ar tėčio, kol ją pasiims, tai J. ateidavo G. pasiimti. Jeigu ji būdavo šalia, tai visuomet į ją žiūrėdavo piktu, grasinančiu žvilgsniu. Ji tada jausdavosi taip, lyg neturėtum būti, kad ši pyksta ant jos dėl kažko, bet nežino ko. Ji jausdavosi dėl kažko kalta. Ji tada eidavo pasislėpti už spintelės. Jai būdavo ten smagiau, nei žiūrėti į jos tą piktą žvilgsnį. Jai atrodo, kad įvykiai mokykloje buvo maždaug tuo pačiu metu kaip ir su mašina. Labiausiai prisimena, kad J. į ją žiūrėdavo. Tai buvo ketvirtoje klasėje. Tas įvykis su mašina buvo kai ji buvo maždaug trečioje klasėje. Tas žiūrėjimas į ją trūko, kol J. ateidavo į mokyklą pasiimti G. Penktoje klasėje jai atrodo, kad Jolita neateidavo, nes G. pati išeidavo į lauką. Neprisimena tiksliai kiek dažnai J. ateidavo į mokyklą pasiimti G. Tai galėjo būti kelis kartus į savaitę. Dar kažkada Operos ir baleto teatre buvo sutikusi J. Tada ji vėl žiūrėjo į ją tokiu žvilgsniu. Atrodo, kad su mama buvo teatre. Jos abi su G. lankė baletą. Būdavo taip, kad į vieną pamoką jas nuveždavo jos mama, o į kitą G. mama. Kažkurį kartą G. mama jos nepasiėmė, išvažiavo su G. Ji tiesiog nežinojo ką daryti. Ji turėjo važiuoti į baletą, bet jos niekas nenuvežė. Tada nuėjo lyg tais pas mokytoją, kad paskambintų jos mamai. Tada mama pasiėmė ją namo. Jai visi šie įvykiai atskiri. Ji juos prisimena, bet skirtinga tvarka. Nežino, kodėl J. jos tą dieną nenuvežė į baletą, buvo kažkodėl supykusi. J. grubiai jai pasakė, kad ji nevažiuoja, lieka čia. Atėjo drastiškai, pasiėmė G. ir išėjo. Dar jie atvažiavo į kiemą. J. sekė juos savo automobiliu. Atsidarė kiemo vartai. Jie norėjo lipti iš mašinos, bet J. išlipo, pribėgo prie jų automobilio ir pradėjo daužyti automobilio langus. Matė, kad jiems iš paskos greitai važiavo mašina. Atrodo, kad J. kelis kartus bandė užtverti jiems pravažiavimą, kad jie negalėtų pravažiuoti. J. trankė automobilio langus. Ji kalbėjo piktai, agresyviai. Nepamena, ką ji sakė. Atsimena, kad jos mamai trenkė per ranką. Trenkė tuo metu, kai mama išlipo iš mašinos ir ėjo į namus. J. prie jų pradėjo lysti. Jai atrodydavo, kad ši tuoj iš už kampo iššoks. Jai būdavo baisu. Bijojo likti viena namuose, bijojo išlipti iš mašinos. Bijojo būti erdvėje, kurioje ši galėjo jiems ką nors padaryti. Iki to įvykio su G. buvo labai geros draugės, kaip sesės. J. G. yra G. mama. Tie įvykiai su G. mama buvo teatre, mokykloje. Kažkada dar baleto stovykloje, po baleto pamokų. J. su savo dukra išėjo iš kambario ir jį užrakino. Ji jautėsi išsigandusi po tų įvykių. Eidavo ketvirtadieniais pas kažkokį tai specialistą kalbėtis. Mano, kad dėl tų įvykių eidavo kalbėtis. Jai išrašė kažkokių tai vaistų, kad greičiau užmigti. Jau po tų įvykių, atrodo penktoje klasėje ėjo pas specialistus. Namuose kartais pasišnekame apie tuos įvykius, bet labai retai (t. 1, b. l. 85 - 89).

Iš 2012 m. spalio 29 d. pareiškimo matyti I. A. pranešimas, kad J. G. 2012 m. spalio 26 d. apie 19.30 val. prie namo adresu (duomenys neskelbtini), girdint ir matant G. A. ir K. A., konflikto metu įžeidinėjo necenzūriniais I. A., po to apie 22.30 val. I. A. su vaikais išvažiavus iš namų adresu (duomenys neskelbtini), savo automobiliu važiavo iš paskos, priartėjusi per labai mažą ir nesaugų atstumą, sukeldama G. A. ir K. A. išgąstį, po to 2012 m. spalio 28 d. apie 22.00 val. I. A. su dukromis atvažiavus namo adresu (duomenys neskelbtini), savo automobiliu užblokavo kelią, kad I. A. negalėtų įvažiuoti į savo namo kiemą, pribėgo prie automobilio, plančetiniu kompiuteriu filmavo ją ir jos dukras, kumščiais daužė automobilio langus ir stogą, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. A. (t. 1, b. l. 32 – 33).

Iš 2017 m. birželio 3 d. skundo prokuratūrai matyti, kad I. A. pranešė apie J. G. veiksmus 2012 m. spalio 26 d., po jų dukrai G. A. diagnozuotus kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, išgąstis vaikystėje ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 14 - 20).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. spalio 28 d. apie 23.25 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) stovi automobilis, vairuotoja neblaivi, trukdo eismui. Atvykus nustatyta, kad vairuotoja blaivi, automobilis priparkuotas tvarkingai, eismui netrukdo. Buvo surašytas tarnybinis dėl melagingo pranešimo (t. 1, b. l. 36).

Iš 2012 m. gruodžio 29 d. pareiškimo matyti, kad I. A. prašo atnaujinti tyrimą dėl J. G. nusikalstamų veikų ir užtikrinti, kad ji nebendrautų ir nesiartintų prie jos vaikų (t. 1, b. l. 46).

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad G. A. 2012 m. lapkričio 15 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu buvo konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais. Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8 G. A. buvo konstatuojami ilgiau nei 10 dienų (2012 m. lapkričio 15 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu). 3. G. A. psichikos sveikata buvo sutrikdyta J. G. padarius nutartyje nurodytą nusikalstamą veiką. Objektyviais medicininiais duomenimis, G. A. psichoterapinės ir vaikų psichiatro konsultacijos buvo teikiamos 2012 m. lapkričio 15 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu. G. A. 2012 m. lapkričio 15 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu nustatyti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8 buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais. Konstatuojama, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ G. A. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 112-119)

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad J. G. savo neatsargiu elgesiu nesunkiai susargdino mažametę G. A., kuriai specialistai nustatė ir diagnozavo ligą kodu F93.8 (kiti emocijų sutrikimai vaikystėje), t. y. ilgiau nei 10 dienų trukusį sveikatos sutrikimą. Tokią tiesą byloje patvirtina eilė tarpusavyje atitinkančių duomenų, užfiksuotų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose, medicininiuose dokumentuose, ekspertų išvadose ir paaiškinimuose.

J. G. teisme kaltę neigė ir parodė, kad savo elgesiu neigiamų pasekmių nesukėlė, automobilio kumščiais nedaužė, planšete nefilmavo, kažkada buvo kad beldė į automobilio langą ten buvusiam sūnui B., tačiau I. A. nepersekiojo, necenzūrinių žodžių prie vaikų nevartojo, yra tik pasakiusi A., kad ši yra sugulovė. Tokius kaltinamosios parodymus teismas įvertina kaip jos teisės į gynybą realizavimo būdą ir atmeta kaip prieštaraujančius nustatytai tiesai.

Nukentėjusioji G. A. ne kartą apklausta tiriant pirminį pareiškimą, vėliau atliekant jos atžvilgiu paskirtą ekspertizę, po to ir ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją aiškiai ir vienodai nurodė, kad įvykio metu, kai J. G. puolė jos mamą ir įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, daužė automobilį – ji labai išsigando, nes suprato, kad gresia pavojus. J. G. žiūrėjo labai piktu žvilgsniu. Tokiu pat piktu, grasinančiu žvilgsniu žiūrėdavo į ją mokykloje, dėl ko jai būdavo baisu, eidavo pasislėpti už spintelės. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad mergaitė pasakojo apie patirtą išgąstį, kai ją su mama ir seserimi užpuolė. Mergaitė mokykloje jaučiasi nesaugi, persekiojama, sustiprėjusios naktinės baimės.

Liudytoja S. S. teisme patvirtino, kad dirbdama vaikų ir paauglių psichiatre Vaiko raidos centre teikė konsultacijas dėl G. A., kuria fiksavo ambulatorinėje kortelėje. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodoma, kad G. A. buvo atliktas ištyrimas, psichodiagnostika, skirta individuali terapija nuo 2012 m. lapkričio 15 d. (pirmoji konsultacija) iki 2013 m. sausio 31 d., kai aptarta mergaitės emocinė būsena, pastebimas sumažėjęs nerimas, įtampa, baimės, G. geriau miega, geresnės nuotaikos, sumažėjęs irzlumas.

Liudytoja I. K. patvirtino G. A. elgesio pokyčius ir teisme parodė, kad jos dukra su G. lankė baletą, dažnai pas juos nakvodavo. Kai tik mergaitės susipažino, viskas buvo gerai. Problemos kilo po to, kai J. palaukė I. prie namų, išgąsdino G. G. pradėjo bijoti užmigti. Liudytoja S. Z. teisme parodė, kad dirbant (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo iškviesta policija, kada J. paliko pas ją savo sūnų, o atėjęs Ž. griebė vaiką ir norėjo išnešti. Apie konfliktines situacijas ir rizikingą kaltinamosios elgesį teisme pasakojo ir liudytoja V. G., kuri parodė, jog (duomenys neskelbtini) mokykloje matydavo skandalus, kuomet J. G. prie visų tėvų, vaikų akivaizdoje šaukdavo ant I., kad ši nuviliojo jos vyrą. Be to, liudytoja nurodė, kad iš I. pasakojimų žinojo, jog J. sekdavo jas su savo mašina, rizikingai vairuodavo, vieną kartą puolė I. mašiną, kol ši įvažinėjo į namus. Su mašina per naktį būdavo prie I. namų. Dėl to G. turi problemų, nemiega, iki 4 val. ryto negali užmigti, reikia vesti pas psichologą.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad vakare lydėjo I. iki namų, kur stovėjo vartus užstatęs automobilis. J. išlipusi iš mašinos beldė į I. mašinos langą. I. įvažiavus į kiemą. J. iššoko iš mašinos, įbėgo į kiemą, įžeidinėjo I., vadino necenzūriniais žodžiais. Jis prašė, kad J. išeitų iš kiemo, tačiau ši neklausė, mojavo rankomis, su planšete viską filmavo. Vaikai stovėjo verkė. G. buvo streso būsenoje. Faktą dėl buvusio incidento patvirtino ir liudytojas D. A., kuris teismui nurodė, kad įvykis buvo prie namų, vaikai išsigando. Jam susitikus su dukromis, mergaitės vengdavo viešumo, joms būdavo gėda, nors G. nieko konkretaus nepasakodavo. Po skyrybų mergaitės nenorėdavo vienos miegoti, nors iki tol miegodavo vienos savo kambaryje.

Apie G. A. sutrikimą, baimes ir emocinę būseną teisme liudijo ir ekspertės R. D. ir I. S., kurios patvirtino ikiteisminio tyrimo metu teiktą išvadą. Teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertės R. D. tvirtino, kad išvados teiktos įvertinus tai, kas buvo aprašyta medicininiuose dokumentuose, ką mergaitė pasakojo pati, kokios diagnozės buvo nustatytos. Tiek du įvykiai, kurie buvo nurodyti nutartyje skirti ekspertizę, tiek daugybė kitų atvejų apie kuriuos pasakojo G., turėjo įtakos vaiko sveikatos sutrikdymui. Sveikatos sutrikdymas yra vienas, todėl nėra galimybės įvertinti, koks kiekvieno įvykio ryšys su sutrikdymo laipsniu. Anksčiau mergaitė jau turėjo baimių, tačiau tai nereiškia, kad mergaitė negalėjo išsigąsti įvykių metu. Visi įvykiai dėl J. G. elgesio operos teatre, prie namų, prie draugų, kitų namų ir kiti įvykiai yra susiję su G. A. sveikatos sutrikdymu. Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė I. S. patikslino, kad vertino tiriamąją, jos asmenybę, emocinę būseną ekspertizės atlikimo metu. Ji nevertino poveikio mergaitei dėl sukeltų pasekmių. Mergaitė buvo labai susikrimtusi dėl draugystės nutraukimo. Su mergaite kalbėjo apie draugystės nutraukimą, apie kaltinamosios elgesį, nutrūkusius draugiškus santykius.

Teismas logiškai apjungdamas tarpusavyje atitinkančius duomenis ir juos įvertindamas kaip visumą nustatė ir pripažįsta, kad J. G. po skyrybų su Ž. P., kuris ją palikęs išėjo gyventi pas I. P. (tuo metu A.), laikotarpiu nuo 2011 metų pabaigos iki 2012 m. lapkričio 15 d., elgėsi pavojingai mažametės G. A. atžvilgiu, nes šios akivaizdoje, dažnai būnant šalia persekiojo jos mamą, šią užgauliojo ir vadino necenzūriniais žodžiais kitų asmenų akivaizdoje, ne kartą užpuolė I. A. vairuojamą automobilį, šį daužė rankomis, kai automobilyje būdavo ir nukentėjusioji G. A., kėlė mažametei nukentėjusiajai išgąstį ir baimę piktais žvilgsniais ir priešišku elgesiu mokykloje, kurią lankė ir J. G. dukra G. A. Būtent visuma tokių J. G. veiksmų ir mažametei sukeltų pasekmių dėl nuolatinio streso, išgąsčio, nesaugumo, sustiprėjusios nemigos ir kitų psichologinių reiškinių padarė žalą G. A. sveikatai, nes išsivystė psichikos sutrikimas, specialistų pripažįstamas kaip Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos sisteminiame ligų sąraše numatytas sutrikimas (liga) kodu F93.8 (kiti emocijų sutrikimai vaikystėje). Teismas neturi pagrindo netikėti specialistų išvadomis, kad būtent J. G. elgesys ir pačios nukentėjusiosios nurodyto įvykiai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su išsivysčiusiu psichikos sutrikimu, atitinkančiu nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį. Kaltinamosios elgesio motyvai šiuo atveju nėra pateisinami, nes būdama įskaudinta dėl skyrybų ir dėl to kylančių pasekmių, susijusių ir su pačios kaltinamosios vaikais, J. G. nei moraliniai papročiai, nei juo labiau draudžiamos teisės normos nesuteikė teisėto pagrindo elgtis pavojingai mažametės G. A. atžvilgiu, dar ir sukeliant šiai baudžiamojo įstatymo draudžiamas pasekmes.

Išnagrinėjus bylą nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų pripažinti, kad J. G. savo elgesiu galėtų numatyta pasekmes, kurios kilo mažametei G. A. Visgi, tiek pačios mažametės elgesys (slėpimasis už spintelių, pasimetimas, baimė), tiek liudytojų parodymais patvirtinta akivaizdžiai matytas G. A. išgąstis, stresas, pačios veikos darymo aplinkybės ir J. G. elgesys, taip pat ir jos asmeninės savybės galėjo leisti ir turėjo priversti ją suprasti, kad dėl tokios kaltininkės daugiaepizodinės veikos galėjo būti sutrikdyta mažametės sveikata, t. y. atsirasti įstatymu draudžiamos pasekmės. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad J. G. specialistų nustatytas pasekmes sukėlė veikdama neatsargia kaltės forma dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kuris yra pakankamo laipsnio baudžiamosios kaltės turiniui pagrįsti.

Tokiu būdu, J. G. veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, nes ji dėl neatsargumo psichologinio smurto veiksmais padarė mažametei nukentėjusiajai medikų nustatytas ir įstatymo numatytas nežymaus sveikatos sutrikdymo pasekmes (sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų, nesant sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių).

Teismas neturi pagrindo abejoti nustatytu faktu, kad liūdesys ir neigiami psichologiniai išgyvenimai, sutrikimai G. A. kilo dėl nutrauktos jos ir G. G. draugystės. Tai patvirtina tiek ekspertizės akto išvados, tiek liudytojų ir eksperčių parodymai teisme. Visgi, šią aplinkybę teismas šalina iš nustatytos J. G. nusikalstamos veikos, nes dėl to kaltininkė poveikio nukentėjusiajai tiesiogiai nedarė, dėl ko nutrauktos draugystės sukeltos pasekmės yra netiesiogiai susijusios su J. G. veiksmais, t. y. tarp jos veiksmų ir sukeltų pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Kokiu būdu besistengė ir kaip beveikė kaltinamoji savo dukrą G., draugystės nutraukimas su G. A. buvo būtent G. veiksmai ir elgesys, kuriuos J. G. tik įtakojo.

Priimant nuosprendį teismas atmeta apklaustos nepilnametės liudytojos G. P. teisme duotus parodymus, nes būdama kaltinamosios dukra, apklausiama teisme jos prašymu ir būdama mamos akivaizdžiai įtakota ši liudytoja parodė priešingas nei nustatyta tiesa aplinkybes, kad ji ir G. niekada nebendravo, nebuvo draugės, nesusitikdavo, ji G. net nepastebėdavo, nors yra tekę būti kelionėje su G. į Italiją.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas I. A. (P.) prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (t. 2, b. l. 129-130). Dėl gauto prašymo teismas įspėjo kaltinamąją, kad jos veika esant pagrindui gali būti kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.

Pagal baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies nuostatas atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Baudžiamojoje teisėje psichinė prievarta suprantama kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Terorizavimo prasmė yra kaltininko siekis priversti tam tikrą asmenį jausti pastovų grėsmės (baimės) jausmą. Taip pat turi būti tam tikras grasinimų sistemiškumas, kurį sudaro grasinimų skaičius bei jų pavartojimo nuoseklumas laiko atžvilgiu. Sistemingas bauginimas – tai ne mažiau nei tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti nerimą, stresą, baimę žmogui. Iš baudžiamosios teisės pozicijų nusikalstamais gali būti laikomi tik realūs grasinimai, kurie egzistuoja objektyvioje tikrovėje ir nėra tik nukentėjusiojo vaizduotės rezultatas. Šis nusikaltimas padaromas tik tyčios kaltės forma, t. y. kaltininkui suvokiant savo neteisėtą elgesį ir norint taip elgtis.

Išnagrinėjus bylą teismas nustatė J. G. neatsargumą dėl savo elgesio nagrinėjamų įvykiu metu. Jokie duomenys byloje nepatvirtina, kad J. G. tyčia siekė terorizuoti G. A., tyčia siekė jai sukelti neigiamas pasekmes. Nėra duomenų, kad J. G. tiesiogiai savo veiksmais grasintų nukentėjusiajai. Dėl to nesant kaltininkės veikoje būtinos kaltės formos, t. y. tyčios, taip pat trūkstant objektyvių šio nusikaltimo požymių, J. G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, požymių. Dėl to teismas J. G. pripažįsta kalta tik pagal prokurorės pateikto kaltinimo kvalifikaciją.

J. G. praeityje buvo gydyta Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 178). Visgi, specialistams pagal pateiktą užduotį tiriant medicininius dokumentus ir J. G. būseną nėra duomenų, kad J.G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t. 1, b. l. 186). Įvertinus tokias išvadas teismas pripažįsta, kad J. G. yra pakaltinama ir kaip įstatymo numatyto amžiaus tinkamas subjektas pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

J. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagrindo atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra. Dėl to skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

J. G. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą mažamečio asmens atžvilgiu. Ji praeityje neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, turimais duomenimis nėra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 173), yra dirbanti, netekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. G. su laisvės atėmimu nesusijusią laisvės apribojimo bausmę, kartu su įpareigojimais ir draudimais, kurie priverstų nuteistąją vykdyti įstatymų reikalavimus ir nebenusikalsti.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 163-164) atsižvelgiant į įstatymo numatytą galimybę ir terminus nuosprendį apskųsti apeliacine tvarka, kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. P. nepilnametės dukros G. A. vardu, kurią teismas pripažino civiline ieškove, pareiškė 15 000 Eur civilinį ieškinį, dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 41-42).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau ir – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

Teismas nustatė, kad nukentėjusiajai G. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos atsirado padariniai, sveikatos sutrikdymas. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamosios veiksmų G. A. patyrė neigiamas emocijas, psichologinį diskomfortą, jautėsi nesaugi. Toks nusikaltimas turėjo įtakos jos psichologinei būsenai. Tokios faktinės aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį. Kita vertus, reikšminga įvertinti tai, kad padariniai sukelti kaltininkei veikiant ne tyčia, bet neatsargiai. Ieškovė ir jos atstovai nepateikė duomenų, kad diagnozuotas sveikatos sutrikimas reikšmingai pakeistų G. A. gyvenimą, įtakotų jos elgesio pasirinkimo laisvę. Priešingai tam, teisme išnagrinėjus bylą nustatyta, kad taikant individualią terapiją nukentėjusiosios sveikata keitėsi teigiamai, silpnėjo ir mažėjo dėl nusikalstamos veikos sukelti padariniai. Dėl to civiliniame ieškinyje nurodyti teiginiai, kad vaikystėje G. A. patirtas siaubas taps jos gyvenimo dalimi, yra tik deklaratyvaus pobūdžio prielaidos, kurių pagrindu reikalavimas dėl neturtinės žalos negali būti patenkintas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas įvertinta tai, kad pasekmės sukeltos ir gali būti įtakotos eilės įvykių, tame tarpe ir nesusijusių su kaltininkės neteisėtu elgesiu (patirtas eismo įvykis, mamos brolio netektis, nuo vaikystės pastebimas didesnis jautrumo toleravimas). Kartu teismas įvertina žalą padariusios J. G. turtinę padėtį, jos santykį su nukentėjusiąja, neteisėto elgesio motyvus ir paskatas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžių - teismas priverstas konstatuoti, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra akivaizdžiai per didelis, dėl ko neturtinę žalą mažina priteisdamas 900 eurų sumą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas. Dėl to CD su įrašu paliekamas saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

J. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, per visą bausmės laiką uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja G. A. ir įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Iš J. G. G. A., atstovaujamai I. P., priteisti 900 (devynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Kompaktinį diską (CD) su įrašu – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.