Kauno apylinkės teismo nuosprendis

H. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje (sunkiu žmogaus sveikatos sutrikdymu peržengus būtinosios ginties ribas), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 19 val. 30 min., Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) II-os laiptinės trečio aukšto laiptų aikštelėje, V. M. rankomis spaudžiant H. P. kaklą, H. P., peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia peiliu vieną kartą dūrė V. M. į pilvą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą padarė nukentėjusiajam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo žaizda buvo pavojinga nukentėjusiojo gyvybei.

Kaltinamasis H. P. kaltu iš esmės prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis 2010-08-07 apie 19 val. ėjo į (duomenys neskelbtini) butą nusipirkti naminės degtinės pas ten gyvenančią J., nes pas ją degtinė kainuoja dvigubai pigiau nei parduotuvėje. Kaip tik tuo metu butelį iš J. pirko V. M.. Praeidamas pro jį V. M. ranka sudavė jam per kepurę ir pasakė, kad jo palauks. Nesuprato, kodėl pastarasis taip pasielgė, nes su juo buvo pažįstamas tik iš matymo, jokio konfliktų neturėjo. Jam einant iš J., V. M. jis sutiko trečio aukšto laiptinėje. V. M. puolė abiem rankomis jį smaugti. V. M. nieko nekalbėjo. Jis bandė jį atstumti, sakė nelįsti, bet nesugebėjęs atstumti iš kelnių kišenės išsitraukė peilį ir juo dūrė V. M. į pilvą, po ko V. M. jį paleido. Jis pats buvo blaivus, o V. M. išgėręs. Negali paaiškinti, kodėl nesipriešino aktyviau, nebandė V. M. spirti ar suduoti, nurodė, kad iškarto čiupo peilį. Po įvykio savo kaklo neapžiūrėjo, nežino art ten buvo matyti smaugimo žymės, bet kaklo neskaudėjo. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo H. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2010-08-07 apie 19.30 val., būdamas neblaivus, parduotuvėje nusipirko degtinės ir ėjo į aplinkybėse nurodytą laiptinę ieškoti norinčių kartu dirbti iškraunant vagonus. Buvo nuėjęs pas 3 aukšte gyvenantį P., po to pas 4 aukšte gyvenantį M., tačiau jų nerado. Pas J., gyvenančią 4 aukšte, nėjo, iš jos jokios degtinės nepirko, J. nematė. Lipant žemyn, trečiame aukšte sutiko P., kuris pareikalavo duoti išgerti degtinės. Kadangi P. paprašė nemandagiai, jis pavartojo keiksmažodį, po ko P. rankoje laikytu peiliu dūrė jam į pilvą. Peilis pataikė į už kelnių užkištą butelį ir nuslydęs įsmigo į pilvą. Ištraukęs peilį kaltinamasis nuėjo. Jam bėgo kraujas, parėjęs namo prarado sąmonę. Nors ir buvo išgėręs, tačiau gerai prisimena įvykio aplinkybes. Jokio konflikto su P. prie J. durų nebuvo, kaltinamojo jis nesmaugė. Neatkreipė dėmesio, ar kaltinamasis buvo neblaivus. Pradžioje apklausoje nurodė, kad susižalojo užgriuvęs ant metalo strypo, nes negalvojo rašyti pareiškimo, nenorėjo įsivelti. Kodėl kaltinamasis sako, kad jis jį smaugė, negali paaiškinti, gal jį kas sulaikytą areštinėje primokė meluoti. Šioje byloje civilinio ieškinio nereiškia. Tiksliai neprisimena, ar matė liudytoją J. M., jam atrodo, kad nematė, bet gal to neprisimena dėl girtumo.

Liudytoja J. M. parodė, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku ėjo iš balkono pasiimti skalbinių ir matė H. P., kuris skaičiavo pinigus. Eidama pasiimti skalbinių antrą kartą matė V. M., pastarasis jos klausė ar dirba jos vyras, sakė, kad jis ieško vyrų dėl darbo, nes reikia krauti kažkokius vagonus. Su V. M. pasikalbėjo per atstumą, matė, kad jis yra išgėręs. P. jos manymu taip pat buvo girtas. Tiksliai neprisimena, kurį asmenį pamatė pirmą, nes jai blogai su atmintimi. Nei M., nei P. pas ją į butą užėję nebuvo, degtine ji neprekiauja, niekada nėra bausta. Kaltinamasis yra jos tolimas giminaitis, su juo nesigiminiuoja, nes jis nusikalba, visa giminė žino, kad jam su protu negerai. Nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis nėra agresyvūs. Namas, kuriame ji gyvena – baisus, jame gyvena narkomanai, dažni konfliktai, gyventi nesaugu.

Liudytoja I. G. parodė, kad nukentėjęs yra jos sugyventinis. Galimai 2010-08-07 su sugyventiniu ryte gėrė, abu išgėrė butelį degtinės. Išvakarėse gėrė sidrą. Po pietų nusprendė išgerti dar. V. M. apie 18 val. išėjo į parduotuvę nupirkti degtinės, naminės degtinės ji negeria, nes nepatinka kvapas. Po kažkurio laiko sugyventinis grįžo kraujuojantis. Jis pasakė, kad jį pripjovė ir prarado sąmonę, ji iškvietė greitąją pagalbą. Atsipeikėjęs V. M. pasakė, kad jį pripjovė kaltinamasis, kuris prašė duoti patraukti degtinės.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis dirba apylinkės, kurioje gyvena kaltinamasis ir nukentėjusysis, policijos inspektoriumi. Su paminėtais asmenimis problemų neturi. J. M. žino. Yra baudęs ją už naminės degtinės laikymą. Gauna duomenų, kad ji prekiauja ir namine degtine. Inspektoriumi toje apylinkėje jis dirba apie 7 metus, visą tą laiką žino apie „tašką“ pas J. M..

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.21) V. M. parodė, kad jis buvo sužalotas Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės trečiame aukšte.

Parodymų atpažinti metu (b.l.26) V. M. atpažino H. P. kaip asmenį, kuris Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, dūrė peiliu jam į pilvą.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l.5) nurodyta, kad Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, trečio aukšto laiptų aikštelėje, rastos dėmės, panašios į kraują.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l.19) Nr. G272/10(12) nurodyta, kad V. M. dėl kiauryminės durtinės - pjautinės pilvo žaizdos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Žaizda padaryta aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu.

Kratos metu (b.l.70,74,78) pas H. P. rastas ir paimtas virtuvinis peilis. Apžiūros metu nustatyta, kad peilio ilgis 17 cm, o geležtės ilgis 7,5 cm. Peilis perduotas saugoti Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.81) H. P. parodė, kur jis su V. M. susitiko (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, kad trečiame laiptinės aukšte V. M. jį ėmė smaugti, todėl jis peiliu dūrė jam į pilvą.

Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu (b.l.79) H. P. nurodė, kad nukentėjusiajam peiliu dūrė, nes jis jį smaugė.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo H. P. visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo V. M., liudytojų I. G., J. M. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, H. P., jo kaklą rankomis spaudusiam V. M. tyčia peiliu vieną kartą dūręs į pilvą, dėl ko padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo žaizda buvo pavojinga nukentėjusiojo gyvybei, peržengė būtinosios ginties ribas.

BK 135 str. 1 d. numato atsakomybę už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui. BK 28 str. 3 d. nurodyta, kad kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, laikoma būtinosios ginties ribų peržengimu.

Kaltinamasis nurodė, kad vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvą, nes pastarasis suėmęs rankomis spaudė jo kaklą. Nukentėjęs nurodė, kad kaltinamasis jam dūrė peiliu į pilvą, neigė jį smaugęs. Tai, kad kaltinamasis peiliu dūrė nukentėjusiajam patvirtino ir netiesioginių liudytojų parodymai, patvirtina rašytiniai įrodymai, kurių svarbiausiais yra teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad sunkus sveiktos sutrikdymas - kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo žaizda, galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, duriant peiliu, užgriūnant ant metalinio strypo tokios žaizdos pasidaryti nėra galimybės.

Nors nukentėjęs neigė rankomis spaudęs kaltinamajam kaklą, atsižvelgiant į nukentėjusiojo prieštaringus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis pradžioje teigė susižalojęs užgriuvęs ant metalinio strypo, į tai, kad nukentėjusysis pareiškimo policijai nerašė, kaltinamąjį kaltinančius parodymus davė tik po to, kai po teismo medicinos specialisto išvados išaiškėjo sužalojimo padarymo mechanizmas, priešingai nei kaltinamasis ir liudytoja J. M. neigęs įvykio laiku matęsis ir kalbėjęs su liudytoja J. M., teigdamas, kad viską gerai atsimena ir tuo pačiu nurodydamas, jog dėl girtumo neatsimena ar bendravo su J. M., atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų nuoseklumą, į tai, kad tiesioginių įvykio liudytojų nebuvo, teismas, visas abejones, kaip ir reikalauja baudžiamoji teisė, vertindamas kaltinamojo naudai, daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, jog nukentėjęs rankomis spaudė jo kaklą ir kaltinamasis turėjo pagrindą gintis. Svarbiausia šioje byloje – ar gindamasis kaltinamasis peržengė būtinosios ginties ribas. Teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad gindamasis kaltinamasis peržengė būtinosios ginties ribas.

Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus, akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-16 Nr. 2K-336/2008).

Tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad aplinkybėse nurodytu laiku tarp paminėtų asmenų buvo kilęs konfliktas, tik asmenys skirtingai aiškina jo kilimo priežastis ir nėra vienareikšmiškai nustatyta, kas buvo konflikto iniciatoriumi. Nukentėjusiajam rankomis spaudžiant kaltinamojo kaklą buvo akivaizdus kėsinimosi realumas, tačiau teismas daro išvadą, jog kėsinimasis nebuvo toks pavojingas, kad kaltinamajam būtų reikėję gintis peiliu duriant nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą - pilvą. Kaltinamasis, priešingai nei nukentėjęs, buvo blaivus, todėl turėjo galimybę realiai įvertinti kėsinimosi pavojingumą, tačiau to nepadarė. Šį teiginį įrodo tai, jog įvykyje dalyvavo tik kaltinamasis ir nukentėjęs, kitų kaltinamajam grėsmę kėlusių asmenų nebuvo, tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjęs yra lygiareikšmio kūno sudėjimo, vizualiai nukentėjęs yra net smulkesnis už kaltinamąjį, kėsinimosi momentu nukentėjusysis jokio kaltinamajam grėsmę keliančio ginklo ar įrankio neturėjo, be to, pats kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusįjį tik bandė atstumti, sakė – nelįsti, tačiau nebandė aktyviau jam pasipriešinti jėga, nors buvo blaivus, yra fiziškai sveikas, nebandė ištrūkti, tai yra nors turėjo galimybę, tačiau nebandė apsiginti kitaip. Kad kėsinimasis nebuvo pavojingas įrodo ir tai, jog ant kaltinamojo kūno jokių sužalojimų nekonstatuota, kaltinamasi nurodė, jog ant savo kaklo kraujosruvų nematė, kaklo neapžiūrinėjo, bet pripažino, jog po įvykio jokio skausmo nejautė. Vertinant situaciją taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad peiliu įdūręs nukentėjusiajam kaltinamasis ramiai išėjo iš laiptinės ir pasišalino, nebandė dėl tokio nukentėjusiojo elgesio prieš jį pranešti policijai ar kreiptis pagalbos į kitus asmenis. Visa tai įrodo, jog kaltinamasis dėl nukentėjusiojo neteisėto elgesio nebuvo nei didžiai sumišęs, nei didžiai išsigandęs.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, jog peilio panaudojimas šioje situacijoje buvo neadekvati kaltinamojo panaudota priemonė, gynyba buvo akivaizdžiai neproporcinga kėsinimosi pobūdžiui bei pavojingumui, todėl turi būti įvertinta kaip būtinosios ginties ribų peržengimas, už kurį kaltinamasis turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 28 str. 4 d.).

Kaltinamasis privalėjo suvokti ir būdamas psichiškai sveikas suvokė, jog jo gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau peiliu durdamas į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbią kūno vietą suvokė, kad tokie jo veiksmai kelia pavojų žmogaus sveikatai, tai suprasdamas jis numatė, kad gali padaryti pavojingą kūno sužalojimą ir to norėjo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo H. P. pavojingos veikos – dūrimo peiliu į nukentėjusiojo pilvą ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes dėl pavojingo nukentėjusiojo gyvybei sužalojimo peržengiant būtinosios ginties ribas nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdytą sveikata.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, daro kategorišką išvadą, kad H. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje (sunkų sveikatos sutrikdymą peržengiant būtinosios ginties ribas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, veika padaryta dėl fizinės prievartos bei veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas sunkus, tyčinis, baigtas; į padarytos veikos motyvus – nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas; į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę – neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, priklausomas nuo alkoholio (b.l.108), dirba; į nukentėjusiojo poziciją. Teismas daro išvadą, kad nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl daro išvadą, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p., vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltinamajam skirtina švelnesnė nei numatyta sankcijoje bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kaltinamajam skiriant draudimą ir įpareigojimą (BK 48 str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė. 2011-01-13 kaltinamasis buvo sulaikytas, paleistas 2011-01-14 (b.l.87-88). Paleidus byloje kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė 2159,64 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. M. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b.l.3). Kaltinamasis su tokio dydžio civiliniu ieškiniu sutiko. Kadangi kaltinamasis su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys grindžiamas gydymo apskaitos kortele (b.l.35), jis laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo H. P. 2159,64 Lt Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai.

Daiktinis įrodymas – virtuvinis peilis, priklausantis kaltinamajam H. P., saugomas Kėdainių raj. PK (2011-01-31 kvitas Nr. 011322 – b.l.78), kaip nusikaltimo padarymo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

H. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas peržengiant būtinosios ginties ribas) ir, pritaikius BK 62 str., nuteisti - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant H. P. viešose vietose su savimi turėti (nešiotis) peilius ir įpareigojant H. P. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti, kad H. P. privalo: be teismo ar bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo laiką nuo 2011-01-13 iki 2011-01-14.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – H. P. priklausantį virtuvinį peilinį, saugomą Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Priteisti iš H. P. 2159,64 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus 64 ct) Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.