Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-193-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
1A-270-193-2012
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00531-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-193/2012

Teisėja Laima Šablevičienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00531-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio, Valdo Petro Meidaus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,nuteistajam A. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-02-02 nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo teismo nuosprendžiu iš A. M. priteista 15,04 Lt teismo pašto išlaidų ir 80 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei išlaidų valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. M. nuteistas už tai, kad jis 2011-06-05 apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu rankomis sugriebė savo šeimos nariui – sutuoktinei V. M. už pečių, parvertė ją ant grindų ir kumščiu sudavė ne daugiau 10 kartų jai į galvą ir vieną kartą į pilvo sritį, taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, dešinio skruosto, dešinio smilkinio, dešinio ausies kaušelio, dešinio paausio srityse, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 11 danties išmušimą, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-02-02 nuosprendį – jo atžvilgiu taikyti BK 38 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, o šio prašymo netenkinant – taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad nuosprendis iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netaikė baudžiamojo įstatymo – BK 38 str., kurį turėjo taikyti, ir paskyrė per griežtą, neatitinkančią bausmės paskirties ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.) bausmę. Mano, kad teismas turėjo pagrindą jo visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti lengvinančia aplinkybe. Teigia, kad jis nurodė visas aplinkybes, kurias prisiminė, o kitų aplinkybių neprisiminė dėl buvusio girtumo. Be to, jis nurodė, kad tiki sutuoktinės ir sūnaus parodymais. Apelianto manymu, jo nusikalstamiems veiksmams bei atminties praradimui be girtumo įtakos turėjo ir tai, kad jis prieš tai keletą dienų ir įvykio dieną vartojo stiprius antibiotikus ir nuskausminančius vaistus. Pažymi, kad supratęs savo veiksmų netinkamumą, jis atsiprašė nukentėjusiosios ir dėjo pastangas kompensuoti savo veikos padarinius – sumokėjo nukentėjusiajai už gydymą ir danties protezavimą, o santuokos nutraukimo metu jis sutiko jų šeimos turtą – dviejų kambarių butą perleisti jai, sau pasiliekant vieną kambarį buvusiame bendrabutyje. Be to, nors santuokos nutraukimo metu jam iš nukentėjusiosios buvo priteista 2000 Lt kompensacija, jis jos nereikalavo ir nereikalaus. Nurodo, kad nukentėjusiajai pasiūlius jam per žiemą gyventi jos namuose, jis pakeitė buto grindis ir padarė einamąjį remontą, po ko nukentėjusioji su juo susitaikė. Apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir pasielgė atvirkščiai. Taip pat nuteistasis nesutinka su teismo motyvais dėl jam galiojančių administracinių nuobaudų ir mano, kad jos negali turėti įtakos bausmės rūšies parinkimui. Teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiosios nuomonę ir prašymą dėl bausmės skyrimo. Nuteistasis nurodo, kad po nusikaltimo padarymo jų šeiminė ir faktinė padėtis pasikeitė iš esmės – santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu, turtas padalintas, žala atlyginta, jis su nukentėjusiąja susitaikė, sąlygos šeimos konfliktams ir barniams išnyko. Taip pat apeliantas pažymi, kad yra 55 metų amžiaus, faktiškai yra neįgalus (nemato viena akimi ir neturi vienos rankos dviejų pirštų, tik oficialiai dėl neįgalumo nėra kreipęsis), turi vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, su nukentėjusiąja jie yra susitaikę, sunkių pasekmių jis nesukėlė ir žalą jai atlygino. Mano esantis visuomenei nepavojingas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis A. M. neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, teigdamas, kad ji per griežta, bei tvirtindamas esant BK 38 straipsnyje numatytam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo ar BK 75 straipsnyje numatytam bausmės vykdymo atidėjimo pagrindams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeidžiant materialinės teisės normų, parinko ir paskyrė apeliantui A. M. bausmę už nusikalstamą veiką, teisingai nustatė jos dydį, taip pat pagrįstai ir teisingai jo atžvilgiu netaikė BK 38 ir 75 straipsnių nuostatų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų bei kitų materialiųjų teisės normų.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. M. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją (padarytas vienas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei ją lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino A. M. asmenybę (inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, administracine tvarka baustas, dirbantis).

Įvertinus visas šias aplinkybes bei tai, jog ankstesnis A. M. teistumas taip pat susijęs su fizinio smurto pavartojimu prieš sutuoktinę, darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl A. M. pagrįstai paskirta reali, sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši išvada yra priešinga vienai iš BK 75 straipsnyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo būtinų sąlygų, todėl kaip nepagrįstas atmetamas A. M. prašymas atidėti jam bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik BK 75 straipsnio 1 dalies numatytomis sąlygomis, esant pagrįstai motyvuotai teismo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji sąlyga yra privalomoji, todėl nesant jos bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.

Įvertinęs aukščiau išvardintas, o taip pat ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismas A. M. paskyrė sankcijoje numatyto laisvės atėmimo minimaliai trukmei artimą bausmę. Tokią teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikaltimą paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę nustatant bausmės trukmę, apeliantas nenurodo. Tokių aplinkybių nėra ir byloje. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo amžiaus, sveikatos, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimo bei kt. pirmosios instancijos teismo buvo žinomos ir tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bei parenkant bausmę, todėl dar kartą remtis jomis bei mažinti ar švelninti bausmę nėra jokio pagrindo. Apelianto skundo teiginiai apie jo elgesio bei gyvenimo po inkriminuoto nusikaltimo padarymo pozityvius pokyčius pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bausmės nepaneigia.

Nepagrįstas ir apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tokių aplinkybių visumos byloje nėra, o tik formalus tam tikrų aplinkybių pripažinimas negali būti pakankamas nurodomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui. Apeliantas A. M. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisiminė dėl buvusio girtumo, tačiau įrodymų visuma tokius jo parodymus paneigia, be to, net ir tikint jo atminties sutrikimais – toks jo prisipažinimas būtų laikytinas formaliu, sąlygotu objektyvių aplinkybių. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo veiksmuose teisingai nenustatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto A. M. atžvilgiu netaikė ir BK 38 straipsnio nuostatų, t. y. neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, nes šio įstatymo pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms, kurių viseto nagrinėjamu atveju nėra..

Taigi darytina išvada, kad apeliantui A. M. švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-02-02 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Algirdas GaputisValdas Petras Meidus