- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-838-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14195-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Ž. G.
- Kategorijos
- 2.5.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.5.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
- 2.5.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19493-528/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Ž. G. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 216,99 Eur turtinei žalai atlyginti, 24,79 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2013 m. vasario 21 d. transporto priemonė „LEXUS IS 250“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodama Karaliaus Mindaugo prospektu Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotoja negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, nes duobė nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Transporto priemonės apžiūros metu autoserviso atstovas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikia keisti) priekinė kairės pusės padanga ir kairės pusės ratlankis, reikalinga ratų suvedimo patikra. Vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, ieškovė apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „LEXUS IS 250“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryta 978,72 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „Autotoja“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija AUT Nr. 2007540) žala ir ją kompensavo, išmokėdama draudimo išmoką. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (CK 6.1015 str.). Išieškant padarytą žalą subrogacijos tvarka iš atsakovės, iš atsiradusios žalos išskaitomas 229,5 Lt (66,47 Eur) keistų detalių nusidėvėjimas (36 procentai). Ieškovė 2013 m. kovo 20 d. ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti 749,22 Lt (216,99 Eur) žalą, atsiradusią dėl 2013 m. vasario 21 d. eismo įvykio. Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl ji privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose. Atsakovė, kelio savininkė ir valdytoja, nevykdė pareigos prižiūrėti ir taisyti kelią, todėl transporto priemonei įvažiavus į duobę, ieškovės draudėjai atsirado žala. Atsakovė privalo atlyginti 749,22 Lt (216,99 Eur) žalą (CK 6.266, 6.271 str.), sumokėti 24,79 Eur kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2015 m. liepos 17 d. (CK 6.261 str.), 5 procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 216,99 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,5 Eur žyminį mokestį, atmetė kitą ieškinio dalį.
Nepažymėtos duobės (išdaužos) buvimą miesto gatvėje vertino kaip atsakovės neteisėtą neveikimą. Sprendė, kad rašytinė eismo įvykio medžiaga, trečiojo asmens Ž. G. parengiamajame teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtina eismo įvykio aplinkybes, vietą, laiką, objektą, kuriam buvo padaryta žala, vizualiai nustatytus automobilio pažeidimus, atsakovė neįrodė, jog ieškovės ir bylos medžiagos dokumentuose nurodytu laiku ir vietoje nebuvo duobės. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių automobilį „LEXUS IS 250“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavusios Ž. G. didelį neatidumą, neteisėtus veiksmus ar veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, prisidėjo prie jos kilimo ir žalos padidėjimo. Padarė išvadą, kad remonto darbai ir jų lokalizacija iš esmės patvirtina policijos pareigūnų pirminės apžiūros metu nustatytą automobilio sugadinimą. Atsižvelgęs į tai, kad nepateikta duomenų apie ginčo automobilio netinkamą techninę ar padangų būklę iki įvykio arba automobilio sugadinimus po eismo įvykio, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių nurodytų išlaidų remonto darbams ir keistinoms detalėms dydį, remonto būtinumą, esant tokio pobūdžio automobilio apgadinimui, ieškovė reikalauja priteisti žalą, išskaičiavus keičiamos padangos nusidėvėjimą, PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta fizinio asmens Ž. G. vardu, kuri negali susigrąžinti PVM, reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo su PVM laikė pagrįstu (CK 6.249 str., Pridėtinės vertės įstatymo 3, 57, 58 str., CPK 177, 178, 185 str.). Atsakovei neįvykdžius pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Kaune esantį Karaliaus Mindaugo prospektą, užtikrinti saugų eismą jame, nepaženklinus ir neaptvėrus duobės (išdaužos), dėl kurios buvo apgadinta transporto priemonė „LEXUS IS 250“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), konstatavo priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str., CPK 185 str.). Konstatavęs visas viešosios (valstybės) atsakomybės, o kartu ir statinio savininko atsakomybės sąlygas, ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo laikė pagrįstu, įrodytu ir tenkintinu. Iš ieškovės pateiktos 2013 m. kovo 20 d. pretenzijos Nr. R0001347411, kuria ieškovė ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti žalą, nustatęs, jog ji buvo pateikta ne atsakovei Kauno miesto savivaldybei, bet kitam juridiniam asmeniui – Kauno miesto savivaldybės administracijai, kaip neįrodytą atmetė ieškinio reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo. Ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo laikė pagrįstu, todėl jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendė, jog pretenziją ieškovė privalėjo pateikti Kauno miesto savivaldybei, o ne Kauno miesto savivaldybės administracijai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos, o pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos. Dėl to ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijai įteikta pretenzija yra laikoma tinkamu Kauno miesto savivaldybės informavimu apie reikalaujamą atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o ne savivaldybės administracijai. Savivaldybė ir savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, turintys atskirus juridinių asmenų kodus ir atskiras sąskaitas. Kadangi pretenzija adresuota ne tam juridiniam asmeniui, atsakovė (Kauno miesto savivaldybė) nebuvo gavusi ieškovės reikalavimo įvykdyti piniginę prievolę. Be to, pretenzija Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo surašyta 2013 m. kovo 20 d., o ieškinys Kauno apylinkės teismui pateiktas 2015 m. liepos 24 d., taigi ieškovė, gavusi iš Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymą dėl pretenzijos netenkinimo, galėjo ir turėjo kreiptis į teismą nelaukdama dvejų metų. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, šalių interesų pusiausvyrą, kompensuojamosios palūkanos nepriteistinos, nes tik ieškovės veiksmai lėmė, kad jos atsirado. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas ji prašo priteisti, todėl šis jos prašymas yra nepagrįstas.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 24,79 Eur palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik šiuo klausimu.
Ieškovė prašė priteisti 216,99 Eur turtinės žalos atlyginimą, 24,79 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, reikalavimą dėl 24,79 Eur palūkanų atmetė, motyvuodamas tuo, kad 2013 m. kovo 20 d. pretenzija buvo išsiųsta ne atsakovei Kauno miesto savivaldybei, bet kitam juridiniam asmeniui – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Su sprendimu nesutinka ieškovė. Jos teigimu, Kauno miesto savivaldybės administracijai įteikta pretenzija laikytina tinkamu atsakovės Kauno miesto savivaldybės informavimu apie reikalaujamą atlyginti žalą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijai 2013 m. kovo 20 d. pateikė pretenziją, kuria buvo prašoma per 15 dienų sumokėti 749,22 Lt žalos atlyginimą į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovu nagrinėjamoje byloje nurodytas kitas juridinis asmuo – Kauno miesto savivaldybė.
Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 3 straipsnio 3 dalyje (akto redakcija, galiojusi pretenzijos pateikimo metu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d.) nurodyta, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.
Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje (VSĮ 5 str. 2 d.). Viena iš savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (VSĮ 6 str. 1 d. 32 p.). Šią funkciją įgyvendina vykdomoji savivaldybės institucija – administracija. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais (VSĮ 29 str. 8 d. 1 p.).
Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pretenzijos išsiuntimo metu (2013 m. kovo 20 d.) galiojo Kauno miesto savivaldybės dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūrų aprašas, patvirtintas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1720 (papildyta 2012 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. A-3829, neteko galios 2013 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A-2755). Šio aprašo 3 punkte išaiškintos sąvokos: savivaldybės administracijos vadovybė – savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas (-ai) ir valdybos (-ų) (departamento) (-ų) direktorius (-iai); savivaldybės vadovybė – savivaldybės meras, jo pavaduotojas (-ai); savivaldybės padaliniai – savivaldybės administracijos padaliniai (valdybos (departamentai), skyriai, tarnybos, biurai, filialai – seniūnijos) ir savivaldybės tarybos sekretoriatas. Minėto aprašo 38 punkte numatyta, kad savivaldybės vadovybės, savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojų pasirašytus siunčiamuosius dokumentus registruoja ir išsiunčia savivaldybės administracijos priimamasis. Atsakingi už dokumentų tvarkymą savivaldybės darbuotojai visus gautus dokumentus peržiūri (ar gauta pagal paskirtį, ar nepažeisti paketai (vokai), ar yra visi dokumentai, ar jie nesugadinti, ar dokumentuose yra parašai, ar netrūksta dokumentuose nurodytų pridedamų dokumentų ar priedų) ir sutikrina gautų dokumentų numerius su nurodytaisiais ant voko (jei tokie įrašai yra) (aprašo 61 p.). Paštu gautų ir tiesiogiai pateiktų dokumentų, adresuotų savivaldybės tarybai, savivaldybės tarybos sekretoriui, savivaldybės tarybos sekretoriatui, savivaldybės vadovybei, savivaldybės administracijos vadovybei, savivaldybės administracijai, pradinį tvarkymą atlieka priimamasis (aprašo 63 p.). Dokumentai, atsiųsti ne tuo adresu, persiunčiami adresatui arba grąžinami siuntėjui. Jei dokumentas gautas paštu, kartu persiunčiamas ir vokas (aprašo 75 p.).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą ir savivaldybės bei savivaldybės administracijos funkcijų sąsajumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijai įteikta 2013 m. kovo 20 d. pretenzija Nr. R0001347411 yra laikoma tinkamu Kauno miesto savivaldybės informavimu apie reikalaujamą atlyginti žalą, atsakovė apie pareigą atlyginti žalą žinojo, tačiau nesutiko su ieškovės pretenzija dėl 749,22 Lt žalos sumokėjimo, ką patvirtina ir atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 216,99 Eur žalos atlyginimą ieškovei, konstatavo atsakovės prievolę ieškovei. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 procentai, jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Aplinkybė, kad pretenzija Kauno miesto savivaldybės administracijai išsiųsta 2013 m. kovo 20 d., o ieškinys Kauno apylinkės teismui pateiktas tik 2015 m. liepos 17 d., negali būti pagrindu netenkinti ieškovės prašymo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kadangi pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei kokiu metu šias pažeistas teises ginti kreipiantis į teismą yra ieškovės teisė. Atsakovė, savalaikiai neįvykdžiusi prievolės atlyginti žalą, privalo mokėti minimalius nuostolius kompensuojančias palūkanas.
Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Pagal 2013 m. kovo 20 d. pretenziją Nr. R0001347411 ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti per 15 dienų. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad palūkanas pradeda skaičiuoti nuo 15 dienų termino pabaigos (CPK 73 str. 3 d., 74 str. 6 d.) iki ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. iki 2015 m. liepos 17 d.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas keistinas – teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl 24,79 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistina 24,79 Eur kompensuojamosios palūkanos ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Nusprendus apeliacinį skundą patenkinti, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Byloje nėra pateikti duomenys apie ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl tokios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1, 5 dalimis,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti – teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ reikalavimas priteisti 24,79 Eur kompensuojamąsias palūkanas panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) priteisti 24,79 Eur kompensuojamąsias palūkanas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) naudai.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) naudai.