- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-14
- Bylos Nr.
- e1-562-1240/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04820-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Zubkas
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.12.1.1; 2.12.1.4.
2025 m. balandžio 14 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis MB „Metukai“ pagalbiniu darbininku, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 48 MGL (2400 Eur) bauda, įpareigotas ją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2023-05-17). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis ir 4 dalies 1 punktu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančios transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Nesumokėta baudos dalis teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienai – 1498,65 Eur, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. V. R., žinodamas, kad jam 2022 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2022 m. gegužės 17 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2025 m. vasario 7 -osios naktį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Pasvalio rajone vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol 03:30 val., (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – 03:58 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, 04:18 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas.
2. Kaltinamasis V. R. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog žino, kad 2022 metais Pakruojo teismas jį nuteisė ir už vairavimą neblaiviam buvo skirta bauda, konfiskuotas automobilis ir 3 metams atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Šių metų balandį turėjo baigtis 3-jų metų laikotarpis ir jis labai laukė to termino pabaigos, nes planavo išsilaikyti vairuotojo teises. Jau buvo nusipirkęs automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu jis 2025 metų vasario 6 d. vakare kartu su broliu T. R. buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), ten girtavo, paskui, jau po vidurnakčio, apie 3.30 val., iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) į namus. Jis vairavo automobilį, pavažiavęs už (duomenys neskelbtini), pamatė iš priekio atvažiuojantį policijos automobilį, kuris jį stabdė, jis nestojo, jį persekiojo, kol galiausiai jis nuvažiavo nuo kelio ir įklimpo. Tada broliui pasakė keistis vietomis, ir, tik jiems susikeitus vietomis, pribėgo policijos pareigūnas, atidarė vairuotojo dureles ir brolį ištraukė lauk iš automobilio, išvertė ant žemės. Pareigūnas už vairo rado ne jį (V. R.), o brolį T. R., todėl pagalvojo, kad šis vairavo. Jis iš karto neprisipažino, jog vairavo, tik vėliau pareigūnai išsiaiškino, kad vairavo jis, o ne brolis. Tada jis prisipažino. Gailisi, kad taip pasielgė, supranta, kad nevykdė ankstesnio teismo sprendimo, kuris buvo uždraudęs jam vairuoti 3 metus, ir vėl vairavo, be to, buvo neblaivus.
3. Kaltinamasis V. R. papildomos apklausos metu parodė, kad 2024 metų gruodžio mėnesį, gali būti, kad per Kalėdas ar tai dieną prieš, gerai nebepamena, iš V. V. nusipirko automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilį mokėjo 650 eurų. Jie surašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jam V. V. perdavė automobilio registracijos liudijimą ir automobilis tapo jo nuosavybe. Jis į ,,Regitrą“ nesikreipė, pirkimo nedeklaravo, ar V. V. deklaravo automobilio pardavimą, nežino. Automobilį nusipirko sau, nes 2025 metų kovą norėjo laikytis vairavimo teises. 2022 metais už vairavimą neblaiviam jis buvo nuteistas bauda 2500 eurų ir tada konfiskavo jo automobilį „Ford Mondeo“, jam buvo uždrausta vairuoti 3 metus. Jau baiginėjosi tas laikas ir jis buvo nusprendęs išsilaikyti ir turėti vairuotojo pažymėjimą. Jis vairuoti moka, tačiau nėra įgijęs teisės vairuoti. 2025 metų vasario 6 d., vakare, su broliu T. R. girtavo, buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), o jau po vidurnakčio, apie 3.30 val., iš (duomenys neskelbtini)važiavo į namus. Jis (V. R.) vairavo automobilį, brolis sėdėjo šalia keleivio vietoje. Pavažiavęs už (duomenys neskelbtini) kaimo, pamatė iš priekio atvažiuojantį policijos automobilį. Kai buvo koks 20 metrų atstumas iki susitinkant su policijos automobiliu, policijos automobilis įjungė švyturėlius. Suprato, kad jį stabdo, tačiau nusprendė nestoti ir, padidinęs greitį, važiavo tolyn. Matė, kad policijos automobilis kelyje apsisuko ir pradėjo jį vytis, jie buvo smarkiai atsilikę, kartais jų nebematydavo, bet kai važiuodavo tiesiu kelio ruožu, juos vėl pamatydavo. Jis pasuko link fermų, važiavo tiesiu keliu, buvo tamsu, šlapia, buvo sunku važiuoti, bet jis šias vietoves daugiau mažiau žino, galvojo pabėgti nuo policijos. Tačiau, bevažiuojant kelias baigėsi, prasidėjo ganykla, jis apsisuko ir pradėjo važiuoti atgal. Tada pamatė, kad iš priekio link jo artėja policijos automobilis. Suprato, kad jo kelyje nepraleis, todėl nusuko nuo kelio į laukus. Apvažiavęs lanką, vėl užšoko ant keliuko, už nugaros palikdamas policijos automobilį. Tuo metu jis nesuvaldė automobilio, nulėkė nuo keliuko į lauką, peršokdamas griovį, ir įklimpo tame lauke. Dar spaudė greičio pedalą, bet supratęs, kad nebeišvažiuos, jis išjungė variklį, raktelį paliko spynelėje. Broliui pasakė keistis vietomis ir, nieko nelaukęs, peršoko iš savo sėdynės į keleivio vietą, o brolį nustūmė į vairuotojo sėdynę. Brolis neprieštaravo. Taip elgdamasis jis norėjo neprarasti galimybės laikytis teisių. Jiems susikeitus vietomis, pribėgo policijos pareigūnas, atidarė vairuotojo dureles ir brolį ištraukė lauk iš automobilio, išvertė jį ant žemės. Jam liepė sėdėti savo vietoje, rankas padėti ant panelės. Tada atėjo antras policijos pareigūnas, jį ir brolį nuvedė prie tarnybinio automobilio, klausė, kodėl nestojo. Klausė, kas vairavo, brolis sakė, kad jis nevairavo. Pats sakė, kad nežino, kas vairavo. Jam ir broliui davė pūsti į alkotesterį po du kartus, užpildė dokumentus, broliui liepė atvykti į apklausą kitą dieną. Prieš broliui važiuojant į policiją, jo klausė, ką šis sakys, kokius parodymus duos. T.R. pasakė, kad prisiims kaltę už jį, sakys, kad jis vairavo. Kai T.R. grįžo iš apklausos, suprato, kad šis pasakė tiesą ir pasakė, kad vairavo jis (V. R.). Visiškai prisipažįsta, kad vairavo automobilį būdamas girtas. Dėl savo netinkamo elgesio gailisi. Dirba, jei jam būtų paskirta bauda, jis per duotą laikotarpį ją sumokėtų. Jam 2022 metais buvo skirta bauda. Buvo sutaręs su darbdaviu, kad jam iš algos būtų mokama ta bauda. Gerai nežino, ar visa bauda yra sumokėta. Supranta, kad jam priklausantis automobilis bus konfiskuojamas.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
4.1. Liudytojo E. S. parodymais. Jis parodė, kad 2025 m. vasario 7 d. dirbo viename ekipaže su pareigūnu K. M.. Nakties metu dirbo pagal numatytą užduotį, buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) seniūnijas, važinėjo po aplinkinius kaimus. Apie 03.30 val. važiuodami keliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini) k., pastebėjo tolumoje šviesą, galimai kito automobilio, bet dar nebuvo įsitikinęs, nes tos šviesos buvo labai stiprios, galėjo būti ir kokio prožektoriaus pritvirtintos prie kokio pastato. Nusprendė važiuoti link tų šviesų, kad įsitikinti, ar tikrai ten automobilis. Pamatęs, kad tos šviesos artėja, įsitikino, kad tai artėjantis automobilis. Automobilis važiavo normaliu greičiu, netgi lėčiau nei leistinas greitis. Automobilį stabdė įjungtais raudonos-mėlynos spalvų švyturėlius, kurių pagalba nakties metu stabdomos transporto priemonės. Priartėjus, buvo matyti, kad tas automobilis nesiruošia stoti. Pastebėjo, kad nestojęs automobilis padidino greitį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kiek automobilyje buvo asmenų, ar jį vairavo vyras, ar moteris, nematė, automobilis buvo „Audi“ markės, tamsus, galimai juodos spalvos. Persekiojo tą nuo jų sprunkantį automobilį. Automobilio galinis kairės pusės pažibinčio žibintas degė balta spalva, nes buvo išdaužtas išorinis stikliukas. Ši lemputė buvo jam kaip orientyras, persekiojant automobilį. Kartais jis automobilio nebematydavo dėl vietovės reljefo. Šis jam iš akiračio buvo prapuolęs kelis kartus, bet paskui vėl pamatydavo jo švieseles. Automobilį persekiojo kelias minutes. Automobilis nusuko link fermų, ten kelias buvo labai prastas, duobėtas, šlapias, buvo matyti tik pravažiavusio automobilio padangų vėžės. Pravažiavęs gyvulių fermas, persekiojamą automobilį vėl pastebėjo tolumoje. Po kurio laiko automobilis apsisuko, nes baigėsi kelias. Liudytojas važiavo tuo lauko keliu link minėto automobilio, o tas automobilis artėjo jam iš priekio. Likus keletui metrų iki jiems susitinkant, tas automobilis nuo kelio nusuko į laukus, nes jie lauko keliuke nebūtų prasilenkę. Automobiliui įvažiavus į laukus, liudytojas tuoj pat sustojo, ketindamas apsisukti. Tuo metu jo kolega išlipo iš tarnybinio automobilio ir, pasišviesdamas prožektoriumi, bėgo prie laukuose sustojusio automobilio. Liudytojas apsisuko ir privažiavo prie automobilio. Tuo metu pareigūnas K. M. jau buvo pribėgęs prie automobilio, liudytojas girdėjo jo komandą lipti iš automobilio. Liudytojas nedelsiant nuskubėjo prie to automobilio, šis buvo užklimpęs. Ar variklis tuo momentu jau buvo užgesintas ar dar veikė, neprisimena. Liudytojas priėjo prie keleivio vietoje sėdėjusio vyro ir liepė jam išlipti lauk. Jis atpažino tuos automobiliu važiavusius vyrus, tai iš ankstesnių įvykių jam žinomi broliai R., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Dėl saugumo, atliekant dalinę apžiūrą, sulaikytiems asmenims buvo uždėti antrankiai. Nustatyta, kad automobilį „Audi A3“ vairavęs asmuo yra T. R., jam alkoholio kiekio matuokliu buvo tikrinamas neblaivumas. Nustatytas neblaivumas: 2,74 promilių pirmu tikrinimu ir 2,90 promilių antru tikrinimu. Nustatyta, kad T. R. neturi teisės vairuoti, jos nėra įgijęs. T. R. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK apklausai. Keleivio vietoje sėdėjęs V. R. taip pat buvo neblaivus, jam taip pat buvo per du kartus buvo atliekamas tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, jis įpūtė taip pat nemažai, apie 2 promiles, tiksliai neatsimena. Tarnybiniame pranešime V. R. girtumo rodmenis nurodė pirmo tikrinimo, antro tikrinimo neįtraukė į pranešimą, nes buvo įsitikinęs, jog šis yra liudytojas. Pareigūnas K. M. turi antro pūtimo duomenis. V. R. pateikė automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, ir paaiškino, kad automobilio nėra deklaravęs savo vardu. Pareigūnas K. M., atskubėjęs prie automobilio „Audi A3“, vairuotojo vietoje rado T. R., jiems nekilo abejonių, kas vairavo automobilį. Kol abiem broliams buvo tikrinamas neblaivumas, šie buvo įsodinti į tarnybinį automobilį. Liudytojas su jais bendravo, klausinėjo, kur šie važiavo, kodėl nestojo. T.R. juokais bandė sakyti, kad jis nevairavo, V.R. mažai kalbėjo. T. R. yra neįgalus, jo dešinė koja su protezu, jis eina šlubuodamas. Automobilio salone buvo tuščių ir pilnų alaus butelių, skardinių.
4.2. Liudytojo K. M. parodymais. Jis parodė, kad 2025 m. vasario 7 d. dirbo viename ekipaže su vyresniuoju tyrėju E. S.. Pagal užduotį buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) seniūniją, vėliau vyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Tarnybinį automobilį vairavo E. S., liudytojas sėdėjo keleivio vietoje. Apie 03.30 val., važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, toli priekyje pasimatė panašią į automobilio žibintų šviesą, tačiau dėl didelio atstumo nebuvo aišku, kas ten švietė. Nusprendė važiuoti link tų šviesų, jei tai būtų automobilis – jį sustabdyti ir patikrinti. Važiuojant keliu, tos šviesos artėjo, buvo aišku, kad link jų artėja kitas automobilis. Pareigūnas E. S. įjungė švyturėlius, kurių pagalba buvo pradėtas stabdyti artėjantis automobilis. Netrukus tapo aišku, kad automobilis nesiruošia sustoti, jis prasilenkė su tarnybiniu automobiliu ir padidino greitį. Prasilenkiant su tuo automobiliu, liudytojas nematė, kas jį vairavo ir kiek asmenų buvo automobilyje. Apsisukę, pradėjo tą automobilį vytis. Automobilis nuo jų buvo atitolęs, jo nuolat savo akiratyje nematė. Kartais pasimatydavo priekyje jo žibintų šviesos, kartais jų nebesimatydavo. Taip jį persekiojo kelias minutes. Įsukus į kelią link fermų, automobilio šviesų nesimatė, bet ant šlapio kelio buvo matomos ką tik pravažiavusio automobilio vėžės. Netrukus priekyje vėl pastebėjo automobilio žibintų šviesas ir važiavo link jų. Automobilio žibintų šviesos dabar jau artėjo link jų, suprato, kad tas automobilis bus apsisukęs ir artėjo link jų. Likus gal apie 50 metrų iki susitinkant su tuo automobiliu, šis pasuko nuo kelio į laukus. Tam automobiliui tik įvažiavus į laukus, pareigūnas E. S. tuoj pat sustojo, kad apsisuktų. Liudytojas matė, kaip tas automobilis pervažiavo keliuką, peršoko griovį ir įvažiavo į lauką, esantį kitoje keliuko pusėje. Liudytojas tuo metu atsidarė automobilio dureles, iššoko iš tarnybinio automobilio ir ėmė bėgti link laukuose sustojusio automobilio. Automobilis buvo įklimpęs, liudytojas girdėjo, kaip vietoje spaudė akseleratoriaus pedalą. Pasišviesdamas žibintuvėliu, liudytojas pribėgo prie automobilio. Tuo metu automobilio variklis buvo užgesintas. Liudytojas prie automobilio pribėgo gal per 30 sekundžių. Atstumas nuo liudytojo išlipimo vietos iki užklimpusio automobilio buvo apie 100 metrų, laukas nelygus, buvo arimai, šlapia. Liudytojas buvo su amunicija, liemenėmis, negalėjo bėgti labai greitai, kaip stadione. Atidaręs vairuotojo dureles, pamatė, kad automobilyje sėdi du vaikinai. Liudytojas liepė vairuotojui lipti lauk iš automobilio, sučiupęs už rūbų, jį ištraukė lauk. Keleivio vietoje sėdėjusiam asmeniui liepė rankas padėti ant priekinės panelės, kad jas matytų. Tuo metu automobilio variklis buvo užgesintas, kur buvo užvedimo rakteliai, negali pasakyti. Kartu su pareigūnu E. S. abu vyrukus atsivedė prie tarnybinio automobilio. Kol nebuvo atidaręs automobilio durelių, liudytojas nematė, kas vyko salone, nes buvo tamsu, automobilis buvo visas purvinas. Liudytojas tų vyrų nepažinojo. Vairuotojas šlubavo, vėliau sužinojo, kad jis buvo su kojos protezu. Vyras buvo basas, be avalynės, tik su kojinėmis. Abiem vyrams buvo nustatytas girtumas. V. R., kaip ir T. R., buvo duodama pūsti du kartus. Pirmu tikrinimu 03.58 val. V. R. nustatytas 2,09 promilių girtumas, antru tikrinimu 04.18 val. nustatytas 1,88 promilių girtumas. Neblaivumo aktas jam nebuvo surašomas, nes duomenų, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę, neturėjo. Paklausus, kas vairavo, iš pradžių abu sakė, kad nei vienas iš jų nevairavo, jie bandė juokauti. Kad automobilį vairavo T. R., kurį ir užtiko prie vairo, liudytojui abejonių nekilo. Automobilis buvo užklimpęs, vyriškiai nebuvo išlipę iš automobilio. Liudytojas tai matė, kai prie jų pribėgo iš automobilio galo. T. R. buvo išrašytas šaukimas atvykti į apklausą.
4.3. Liudytojo T. R. parodymais. Jis parodė, kad V. R. yra jo brolis, jie gyvena kartu. Nei liudytojas, nei jo brolis vairuotojo teisių neturi. Neseniai V.R. už 650 eurų nusipirko automobilį „Audi A3“. Brolis planavo laikyti vairuotojo egzaminą. 2025 m. vasario 7 d. naktį su broliu jo automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo brolis V.R., liudytojas sėdėjo šalia keleivio vietoje. Važiuodami keliu, pamatė tolumoje policijos automobilio šviesas. Suprato, kad ir policija juos pamatė, todėl brolis nusuko iš kelio, nuspręsdamas nestoti. Abu suprato, kad jei policijos pareigūnai juos sustabdys, baigsis blogai, kadangi V.R. vairuoja neblaivus, neturi vairuotojo pažymėjimo. V.R. važiavo greitai, policija juos vijosi iš paskos, bet šiek tiek atsilikę nuo jų automobilio. Važiuojant keliu, kelias baigėsi, tada brolis apsisuko ir važiavo atgal, grįždamas į tą patį kelią. Priekyje pamatė atvažiuojantį policijos automobilį, todėl, nenorėdamas jo susitikti, pasuko nuo kelio į šoną, į laukus, ir užklimpo. Brolis dar bandė išvažiuoti, bet nebuvo įmanoma. Brolis liudytojui pasakė greitai keistis vietomis, liepė jam apsimesti vairuotoju. Liudytojas neprieštaravo, greitai jie abu susikeitė vietomis. Netrukus prie automobilio pribėgo policijos pareigūnas, atidarė vairuotojo dureles ir liudytoją ištraukė iš automobilio, pargriovė ant žemės. Paskui liudytoją ir brolį nusivedė prie policijos automobilio, jiems uždėjo antrankius, tikrino girtumus alkotesteriu. Liudytojas buvo gėręs degtinės, alaus. Brolis taip pat buvo išgėręs. Pareigūnai klausė, kodėl nestojo, bėgo. Liudytojas sakė, kad ne jis vairavo, bet juo nepatikėjo. Brolis taip pat neprisipažino pareigūnams, kad jis vairavo. Liudytojui išrašė šaukimą atvykti į policijos komisariatą apklausai. Sekančią dieną jam buvo pareikštas įtarimas dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviam. Liudytojas pareigūnams pasakė, kad automobilį vairavo brolis V.R., o ne jis. Tai buvo tiesa. Taip pat liudytojas su broliu dalyvavo eksperimente, kurio metu jiems reikėjo parodyti, kaip jie gali susikeisti vietomis automobilyje.
4.4. 2025 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, plane-schemoje nurodytoje vietoje. Įvykio vietoje, ant suarto lauko, priekiu šiaurės- rytų kryptimi užklimpęs stovi automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Automobilio kėbulas nešvarus, galinis kairės pusės lempos stiklas dalinai išmuštas, neatsidaro bagažinės dangtis. Automobilis trijų durų, priekinės durys apžiūros metu atvertos. Automobilio salonas nešvarus, netvarkingas. Ant galinės automobilio sėdynės, už vairuotojo sėdynės yra padėta plastikinė detalė, plaukų šukos (šepetys). Tarpuose tarp priekinių ir galinės sėdynių primesta tuščių alaus skardinių ir plastikinių alaus butelių. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota.
4.5. 2025 m. vasario 7 d. nutarimu automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui į (duomenys neskelbtini) esančią UAB „Automera“ saugojimo aikštelę.
4.6. 2025 m. vasario 26 d. eksperimento atlikimo protokole užfiksuota, kad atliktas eksperimentas liudytojo T. R. apklausos metu nurodytai versijai patikrinti, t. y. nustatyti, ar galima ir per kiek laiko priekinėse automobilio sėdynėse sėdintiems vairuotojui ir keleiviui susikeisti vietomis, neišlipant iš automobilio. Į automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio vietą priekinėje sėdynėje atsisėdo T. R., o į priekinę vairuotojo sėdynę atsisėdo kitas eksperimento dalyvis V. R.. Buvo uždarytos automobilio durelės ir eksperimento dalyviams duotas ženklas susikeisti vietomis, t. y. T. R. turėjo persėsti iš keleivio vietos į vairuotojo vietą, o V. R. iš vairuotojo vietos persėsti į keleivio vietą. Nustatyta, kad eksperimento dalyviai vietomis susikeitė per 16 sekundžių. Eksperimento atlikimo metu filmuota, fotografuota.
4.7. Iš 2025 m. vasario 7 d. Alkotesterių tikrinimų istorijos įrašo matyti, kad alkotesteriu ARTB-0072, tikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), V. R. 2025 m. vasario 7 d. 03:58 val. nustatytas 2,09 promilių girtumas. Antru tikrinimu 2025 m. vasario 7 d. 04:18 val. tikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytas 1,88 promilių girtumas.
4.8. Iš 2025 m. vasario 7 d. girtumo nustatymo akto matyti, kad T. R. 2025 m. vasario 7 d. 3.56 val. alkotesteriu „Drager Alkotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,74 promilių girtumas; antru tikrinimu 4.16 val. nustatytas 2,90 promilių girtumas.
4.9. 2025 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas tarnybinio automobilio kameros įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 9 min. 30 sek., įrašo data ir laikas : 2025 m. vasario 7 d. 03:37:24 val. Nustatyta, kad filmuojama aplinka, esanti tarnybinio automobilio priekyje. Aplinkui tamsu, naktis, tarnybinis automobilis nedideliu greičiu važiuoja keliu, įsuka į asfaltuotą kelio atkarpą, važiuoja per kaimą. Kelio tolumoje matyti mažos švieselės, galimai kito automobilio. 03:40 val. prasilenkiama su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu. Kas jame sėdi nesimato. Tarnybinis automobilis sustoja, kelyje apsisuka ir vejasi nuvažiavusį automobilį. Automobilio nesimato, tik tolumoje švieselė, kartais ir jos nebesimato. Važiuojama per kaimą, nusukama link fermų pastatų, čia kelio būklė prasta, duobėta, telkšo didelės balos. Pravažiavus fermas, kelio tolumoje vėl pasimato švieselė. 03:44:50 val. priartėjama prie priešpriešais atvažiuojančio automobilio, likus nedideliam atstumui tarp abiejų automobilių, šis nusuka nuo kelio į laukus ir važiuoja lauku. 03:44:53 val. tarnybinis automobilis sustoja kelyje (galimai šiuo metu iš automobilio išlipa policijos pareigūnas), pradeda apsisukinėti. Kada automobilis apsukamas ir žibintais apšviečiamas laukas, matyti link laukuose sustojusio automobilio bėgantis policijos pareigūnas, kuris pasišviečia žibintuvėliu. Pareigūnas prie automobilio durelių pribėga 03:45:26 val. Tarnybinis automobilis privažiuoja keliu ir sustoja lygiagrečiai laukuose sustojusio automobilio 03:45:37 val. Kas vyksta šone prie laukuose stovinčio automobilio, nematyti, nes tarnybinis automobilis apšviečia ir filmuoja kelią.
4.10. 2025 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti 2025 m. vasario 7 d. dirbusių policijos pareigūnų E. S. ir K. M. kūno kamerų vaizdo įrašai. Pareigūno K. M. kūno kameros vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) trukmė 7 min. 57 sek. Įraše užfiksuota, kad pareigūnas bėga, vaizdas juda. Iki kol pareigūnas pribėga prie automobilio ir sustoja, praeina 20 sek. Pribėgęs prie vairuotojo durelių, jas atidaro, pasako ,,lipk lauk“. Pareigūnas suima už alkūnės ir ištraukia vairuotoją. Automobilyje keleivio vietoje sėdintis vyras šaukia: ,,nereikia traukti!“. Iš vairuotojo vietos ištrauktas vyras pargriaunamas ant žemės prie durelių, automobilyje sėdinčiam asmeniui pareigūnas nurodo padėti rankas ant panelės, kad jas matytų. Vyriškis atsistoja nuo žemės, jį paveda į šoną, tuo metu prieina ir antras pareigūnas E. S. Pamatęs vyriškį, sako, kad čia R. Pareigūnas K. M. kolegos paprašo pažiūrėti keleivį, o pats vyrą nusiveda prie tarnybinio automobilio. Pareigūnas K. M., vesdamas vyrą, jo klausia, ko jis griūna. T. R. atsako, kad jis invalidas, jis su protezu. Pareigūnas jam liepia laikyti rankas už nugaros, jam uždedami antrankiai. Pareigūnas E. S., atsivedęs prie tarnybinio automobilio antrą asmenį (V. R.), atlieka jo apžiūrą, jam uždeda antrankius. Pareigūnas K. M. T. R. klausia ko nestojo, tas atsako ,,o <...> stoti“. Pareigūnas K. M. apžiūri T. R., klausia, kodėl jis basomis vairuoja. T. R. atsako, kad jis nevairuoja. Pareigūnas K. M. klausia, kas vairuoja, rodo į V. R. ir klausia: „jisai?“. T. R. atsako: ,,ką aš žinau, kas vairavo“ . V. R. pasako ,,nemoku aš vairuoti“. Pareigūnas K. M. sako, kad ,,dar ratai sukėsi, aš jau pribėgęs buvau“. T. R. sako: ,,ką aš žinau, nevairavau“. E. S. su V. R. nueina iki užklimpusio automobilio. T. R. dejuoja, kad jam šalta. Pareigūnas jo klausia, kaip jam čia nutiko, kad nuo kelio nuvažiavo. T. R. kartoja, kad jis nevažiavo. Pareigūnas klausia: „tai kas važiavo?“ T. R. klausia, ar pareigūnas įsitikinęs, jog jis važiavo? Pareigūnas K. M. atsako, kad 100 procentų. Visi juokiasi. Pareigūnas K. M. klausia: „kaip taip galėjo būti?“. T. R. atsako, kad jis peršoko, vėl pareigūnai juokiasi. Pareigūnas K. M. pasako, kad jei išsidirbinės, tai abu sulaikys, nes neaišku, kas vairavo. Vėl klausia, kas vairavo. T. R. atsako ,,vienas tai vairavo, belekas vairavo“. Pareigūnas K. M. sako, kad tada abu sulaikys. T. R. ginčijasi, sako: „koks skirtumas, kas vairavo?“. Vaizdo įraše, kurio trukmė 24 min. 53 sek. užfiksuota, kaip abiem asmenims alkotesteriu nustatinėjamas girtumas. V. R. klausia, ar tai jo mašina. Šis atsako, kad taip, jo vardu, bet jos nevairuoja. Pareigūnas klausia, ar jis turi teisę vairuoti. V. R. atsako, kad neturi. V. R. pirmu tikrinimu nustatomas 2,09 promilių girtumas. T. R. dejuoja, kad jam šalta. Jam leidžia įsėsti į tarnybinį automobilį. Taip pat įsėda ir V. R.. Pareigūnas K. M. tarnybiniame automobilyje kompiuteriu suveda T. R. duomenis, patikrina informaciją duomenų bazėse, pildo kitus dokumentus. T. R. vis dejuoja, kad jam antrankiai spaudžia rankas, prašo juos nuimti. Pareigūnas klausinėja, kada pirktas automobilis, V. R. atsako, kad prieš kelis mėnesius, turi pirkimo-pardavimo sutartį, nespėjo prisiregistruoti. Pareigūnas atlieka antrą girtumo tikrinimą V. R., nustato 1,88 promilių girtumą. Antrą patikrinimą atlieka ir T. R., abiem asmenims nuima antrankius.
Pareigūno E. S. kūno kameros vaizdo įraše (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 17 min. 43 sek, užfiksuota, kaip pareigūnas E. S. išlipa iš tarnybinio automobilio, matyti netoliese įklimpęs lengvasis automobilis, girdisi pareigūno K. M. balsas, kažkam prie automobilio sako ,,kur liepiau rankas laikyti?“. Pareigūnas E. S. prieina prie automobilio, matyti, kad pareigūnas K. M. nuo vairuotojo pusės atsiveda vyrą, kurį pamatęs pareigūnas E. S. pasako, kad čia R. Pareigūnas E. S. prieina prie keleivio pusės durelių, jas atidaro ir asmeniui liepia lipti lauk. Abu vyrai (broliai R.) atvedami prie tarnybinio automobilio, jiems uždedami antrankiai. Kadangi abu policijos pareigūnai prie tarnybinio automobilio būna netoli vienas kito, įraše užfiksuota analogiška informacija, kaip pareigūno K. M. kūno kamera. Pareigūnas E. S. prieina prie įklimpusio automobilio, apžiūri jo saloną, daiktų dėtuvę, paima ir atneša juodos spalvos vyrišką piniginę, V. R. sako, kad čia jo, piniginėje turi būti asmens dokumentas. Pareigūnas E. S. fotografuoja įklimpusį automobilį iš visų pusių bei jo vidų, atlenkia priekinę keleivio sėdynę, už kurios gale ant grindų yra alkoholinių gėrimų, tuščių skardinių. Pareigūnas E. S. grįžta prie tarnybinio automobilio. Vaizdo įraše, kurio 19 min. 26 sek. užfiksuota, kaip pareigūnas E. S. iškviečia tralą. Po to pasikviečia V. R., leidžia jam iš automobilio pasiimti savo daiktus. Pareigūnas E. S. klausia, kur mašinos rakteliai, dar kartą apžiūri automobilio saloną, prašo V. R. atidaryti bagažinę, ją iš salono pusės nufotografuoja. Grįžta prie tarnybinio automobilio. Pareigūnas K. M. išrašo šaukimus atvykti dienos metu. Į įvykio vietą atvyksta antras policijos ekipažas. Prieina policijos pareigūnas M. B., pažiūri, kas sėdi tarnybiniame automobilyje, matydamas abu brolius R, pajuokauja, paskui sako, kad T.R. tikrai su viena koja negalėjo vairuoti. Įrašas baigiasi.
4.11. Iš 2025 m. vasario 7 d. VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemonę matyti, kad automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. V.
4.12. Iš 2024 m. gruodžio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pirkėjas V. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 25 d. iš pardavėjo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), už 650 Eur nusipirko automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
4.13. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio AUDI A3, 2011 m., variklio darbinis tūris 1896 cm3, vidutinė rinkos kaina 2025 metų vasario mėnesį yra 5920 Eur su PVM.
4.14. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų duomenų registro išrašo apie asmenį matyti, kad V. R., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2022 m. gegužės 17 d. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 48 MGL (2400 Eur) bauda, įpareigotas ją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (iki 2023-05-17). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis ir 4 dalies 1 punktu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančios transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. 2022 m. birželio 6 d. V. R. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą (uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones) Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius.
4.15. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2025 m. kovo 4 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) T. R. atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214 straipsniu, nutrauktas ikiteisminis tyrimas T. R. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.
4.16. Antstolio R. K. 2025 m. kovo 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos“ nurodoma, kad V. R. dirba, baudą moka iš darbo užmokesčio. Skolos likutis 2025 m. kovo 14 d. yra 1504 Eur.
5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
6. BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).
7. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
8. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. R. vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: žinodamas, kad jam Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2025 m. vasario 7 d. 03.58 val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, 04.18 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo jam nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. Šias aplinkybes patvirtinta paties kaltinamojo, liudytojų E. S., K. M., T. R. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, eksperimento atlikimo protokole, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys ir kiti pirmiau išdėstyti rašytiniai bylos įrodymai. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, pažeisdamas šį draudimą – neblaivus vairuodamas transporto priemonę, neabejotinai suprato, jog sąmoningai nevykdo jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamas veikas ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
9. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo V. R. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta.
10. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
11. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje
12. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą teisingumui ir nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis anksčiau teistas pagal 281¹ straipsnio 1 dalį, jo teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs jam paskirtos baudos, baustas administracine tvarka. V. R. dirba MB „Metukai“ pagalbiniu darbininku, duomenų apie jo įrašymą į psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų centro įskaitas byloje nėra. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, paskyrus straipsnių sankcijose numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.
13. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
14. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. R. paskirta ir neatlikta bausme – 1498,65 Eur bauda, jas visiškai sudedant. Visiškas bausmių sudėjimo būdas taikytinas atsižvelgus į pirmiau išdėstytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes.
15. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).
16. Vienos iš baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
18. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu V. R. jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, padarytos jam esant neblaiviam bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalies padarymą skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metų laikotarpiui šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
19. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
20. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra V. V.. Iš 2024 m. gruodžio 25 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijęs asmuo V. R. yra faktinis automobilio savininkas. Įvertinęs šias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
21. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – areštą 15 (penkiolikai) parų;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. R. paskirti areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 1498,65 Eur dydžio bauda, visiškai jas sudedant ir paskirti V. R. galutinę subendrintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų ir 1498,65 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 65 ct ) dydžio baudą.
Baudos bausmę vykdyti pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytą tvarką.
Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo V. R. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.
V. R. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu (duomenys neskelbtini) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 ( penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu.
V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti V. R., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.