Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-04-22 · Civilinė byla Nr. 2S-353-856/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
2S-353-856/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
D. S., atstovaujamos Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos
Atsakovas
mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-353-856/2020Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00326-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.3; 3.4.1.7; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S., atstovaujamos Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos teisininko darbo teisei J. V. P., atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1792-1037/2020 pagal ieškovės D. S., atstovaujamos Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos teisininko darbo teisei J. V. P., pareiškimą atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką priteisimo, netesybų nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė po Darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2020 m. vasario 13 d. priimto sprendimo kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“, prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovė D. S. visų savo darbo santykių MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, MB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytomis darbo dienomis faktiškai dirbo po 12 valandų trukmės darbo pamainomis pagal analogišką darbo grafiką kaip ir uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini)“; 2) priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., viso 17 245,64 Eur neatskaičius mokesčių; 3) priteisti netesybas, kurių dydis – darbuotojos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, už 5 mėnesius, t. y. 7 067,45 Eur neatskaičius mokesčių; 4) priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškimą ieškovės vardu pasirašė Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos teisininkas darbo teisei J. V. P..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.

3. Teismas, įvertinęs pareiškėjos atstovo į bylą pateiktos 2020 m. vasario 7 d. nario anketos ir prašymo turinį, pažymėjo, jog D. S., realizuodama galimą ketinimą būti Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos nare, anketoje nurodė jog yra bedarbė. Pareiškėja nenurodė jokių ją siejančių darbinių santykių su atsakove MB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, jog ieškovės atstovo pateiktas bendro pobūdžio įgaliojimas, išduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nesant aiškiai apibrėžtai ieškovės valiai būti atstovaujamai darbo teisiniuose santykiuose su MB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė tinkamai išreiškė valią ieškinį pasirašiusiam asmeniui kreiptis į teismą su nagrinėjamo turinio reikalavimais, nukreiptais MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

4. Teismas sprendė, kad ieškinį pareiškėjos vardu pasirašė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė D. S., atstovaujama Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos teisininko darbo teisei J. V. P., prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Skundžiama nutartis yra priimta iš esmės pažeidžiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, dėl nepaaiškinamų priežasčių teismas netaikė trūkumų šalinimo instituto, pertekliniais ir formaliais reikalavimais apribojo darbuotojos, kaip silpnosios darbo teisinių santykių šalies, teisę apginti savo pažeistas teises pasinaudojant profesinių sąjungų pagalba, teismas nevykdė pareigos darbo bylose būti aktyviam, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą profesinių sąjungų narių teisę pasinaudoti profesinių sąjungų pagalba ginant savo profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.

5.2. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos 2018 m. gruodžio 31 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas šios profesinės sąjungos teisininkui darbo teisei J. V. P., suteikia teisę atstovauti Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos narius visų rūšių ir lygių teismuose pareiškiant ieškinį, skundą, prašymą ir t. t. Ieškovė D. S. yra Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos narė. Tai patvirtina ir Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos primininko E. Š. pasirašytas raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo pateiktas teismui su ieškiniu.

5.3. Ieškovė teismui pateikė DGK 2020 m. vasario 3 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad ieškovė D. S. dirbo pas atsakovę MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl skundžiamoje teismo nutartyje yra formuojama ydinga praktika, kad darbuotojui nebeturint darbo teisinių santykių su darbdaviu (atsakovu), profesinė sąjunga negali būti savo narių tinkamu atstovu ginant pažeistas darbuotojų teises teismuose bei darbo ginčų komisijose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

8. Procesinio atstovavimo institutas skirtas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai.

9. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Asmenys, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, yra nustatyti CPK 56 straipsnyje. Jais gali būti ir profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai) (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi, pagal esamą teisinį reguliavimą profesinės sąjungos gali būti atstovais teisme tik tais atvejais, kai jos atstovauja savo nariams ir tik darbo bylose, todėl siekiant pagrįsti atstovo tinkamumą yra būtina pateikti ir atstovaujamo asmens narystę profesinėje sąjungoje patvirtinančius duomenis (CPK 111 straipsnio 5 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju ieškinys ieškovės vardu buvo pateiktas ir pasirašytas J. V. P., veikiančio kaip atstovo pagal Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos 2018 m. gruodžio 31 d. išduotą įgaliojimą. Prie ieškinio buvo pridėta: Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos 2018 m. gruodžio 31 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija; 2016 m. kovo 21 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisininko paskyrimo atstovu darbo teisei kopija; 2020 m. vasario 7 d. ieškovės D. S. prašymo priimti į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos narius kopija; 2020 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (16-17, 19-25 b. l.).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pateiktos 2020 m. vasario 7 d. nario anketos ir prašymo matyti, jog D. S., realizuodama galimą ketinimą būti Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos nare, anketoje nenurodė jokių ją siejančių darbinių santykių su atsakove MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovo pateiktas bendro pobūdžio įgaliojimas, išduotas CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nesant aiškiai apibrėžtai ieškovės valiai būti atstovaujamai darbo teisiniuose santykiuose su MB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė tinkamai išreiškė valią ieškinį pasirašiusiam asmeniui kreiptis į teismą su nagrinėjamo turinio reikalavimais, nukreiptais MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

12. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, jog 2020 m. vasario 7 d. ieškovės D. S. prašymo priimti į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos narius kopija, nesant teismui pateiktų Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos įstatų ar kitų su profesinės sąjungos veikla susijusių dokumentų, savaime nepatvirtina fakto, kad ieškovė yra įvykdžiusi visas nustatytas priėmimo į profesinę sąjungą sąlygas ir yra profesinės sąjungos narė, bei kad yra išreiškusi valią būti atstovaujamai darbo teisiniuose santykiuose su MB „(duomenys neskelbtini)“.

13. Visgi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilus abejonių dėl ieškovės atstovavimo, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė D. S. išreiškė valią būti atstovaujama Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos darbo teisiniuose santykiuose su MB „(duomenys neskelbtini)“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuoja ir specialioji norma – CPK 413 straipsnio 2 dalis, pagal kurią darbo teisinių santykių bylose priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu. Todėl pirmosios instancijos teismas minėtas abejones dėl ieškovės atstovavimo galėjo pašalinti parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, pareikalaudamas ieškovę pateikti papildomus duomenis (CPK 413 straipsnio 2 dalis), tačiau tokių papildomų duomenų nebuvimas ieškinio priėmimo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudarė esminės kliūties tolesnei proceso eigai.

14. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nors skundžiama nutartis neužkerta kelio ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi būti atsižvelgta ir į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės toks teismo procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pateiktas po to, kai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisija 2020 m. vasario 13 d. sprendimu atmetė ieškovės D. S. patikslintą prašymą atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų bei netesybų išieškojimo (20-25 b. l.). Įstatymas nustato vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą kreiptis į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme (DK 231 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovės ieškinį atsisakius priimti ir ieškovei kreipusis į teismą pakartotinai, šis terminas jau bus pasibaigęs, todėl pakartotinis kreipimasis į teismą lemtų poreikį spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą (DK 231 straipsnio 2 dalis), kas reiškia papildomas tiek ieškovės (jos atstovų), tiek teismo darbo laiko sąnaudas, o tai būtų nesuderinama su CPK įtvirtintais pamatiniais civilinio proceso tikslais bei principais (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis).

15. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovės D. S., atstovaujamos Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos teisininko darbo teisei J. V. P., pareiškimo atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką priteisimo, netesybų nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė