Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios M. E. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 59-124 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos M. E. su intensyvia priežiūra taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu M. E. buvo pripažinta kalta ir nubausta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu šešiolikai metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

- pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų;

- pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. E. paskirtas laisvės atėmimas septyniolikai metų.

2. Nuteistajai paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. liepos 14 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. liepos 14 d. M. E. du trečdalius paskirtos bausmės atliks 2020 m. lapkričio 14 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 59-124 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo M. E. su intensyvia priežiūra.

6. Skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, nepagrįstai atsižvelgė į nuteistosios padarytus nusikaltimus. Nuteistosios padaryti nusikaltimai buvo įvertinti skiriant jai bausmes, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių įvertinimas yra baudimas antrą kartą už tą patį. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgta į tai, kaip atliekama bausmė ir ar nepadaryti nauji nusikaltimai.

7. M. E. aiškina, kad BVK numato, kokią bausmės dalį reikia atlikti, jog asmeniui būtų taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo metu ji yra atlikusi privalomą atlikti bausmės dalį. Taigi žemesnysis teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistosios neatliktos bausmės dalį.

8. Nuteistoji pažymi, kad ji šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, kur nuteistieji yra intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui, ji gali visą dieną be sargybos nustatytais maršrutais laisvai judėti po miestą, o išeiginėmis dienomis vyksta namo, kur privalo būti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Šie faktai paneigia žemesniojo teismo išvadą, kad nuteistoji negali toliau atlikti bausmės neizoliuota nuo visuomenės.

9. Skunde tvirtinama, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog nuteistoji, būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai, nėra įgyvendintas teisingumo principas. Skunde pabrėžiama, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos balų kiekį, reikiamą atlikti bausmės dalį, individualios socialinės reabilitacijos vykdymo rezultatus.

11. Skunde pabrėžiama, kad nuteistosios požiūris į ankstesnį savo elgesį pasikeitė, ji suprato ir įvertino netinkamo ankstesnio gyvenimo aspektus, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika maža, todėl jai yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą, kurio metu ji vis tiek bus kontroliuojama ir privalės vykdyti nustatytas pareigas.

15. Prokuroro nuomone, žemesnysis teismas tinkamai įvertino faktą, kad M. E. šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Dar labiau atsižvelgti į šį faktą ir patvirtinti Komisijos nutarimą nebuvo ir nėra pagrindo. Tuo labiau, kad nuteistoji bausmę lengvesnėmis sąlygomis atlieka pakankamai neilgą laiko tarpą.

16. Prokuroras tvirtina, kad žemesnysis teismas įvertino visas reikšmingas konkrečios situacijos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra pagrįsta tiek teisės normomis, tiek teismų praktika, ji atitinka nustatytas realias faktines aplinkybes, nuteistąją apibūdinančius duomenis, jos pastangas keisti savo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios M. E. skundas atmestinas.

17. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti šešiais mėnesiais anksčiau, nei tai numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog M. E., be jokių abejonių, atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

18. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). BVK 164 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti šio BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateikiamas apylinkės teismui, kartu su šiuo nutarimu teismui pateikiama nuteistojo asmens byla. Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl komisijos nutarimo patvirtinimo, privalo vertinti visus jam pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Taigi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistosios M. E. nusikalstamo elgesio rizika nuo 25 balų yra sumažėjusi iki 11 balų, iš kurių 10 balų yra statiniai, t. y., kurių negalima sumažinti. Taigi nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika buvo žema, šią riziką bausmės atlikimo metu ji sumažino iki minimalios ribos. Nuteistoji yra keturis kartus bausta drausmine tvarka, paskirtos nuobaudos negalioja, ji yra penkiolika kartų skatinta. Taip pat pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog M. E. dalyvavo socialinės reabilitacijos veiklose ir priemonėse, ji dirba, darbovietėje yra charakterizuojama teigiamai, ketina dirbti ir laisvėje, iš jos atlyginimo yra daromi išskaičiavimai antstoliui, ji palaiko ryšius su šeimos nariais, nuo 2020 m. balandžio ji bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Aptartos aplinkybės, be jokios abejonės, teigiamai apibūdina nuteistąją ir rodo pozityvius jos pokyčius. Vis tik šiuo atveju aptartų aplinkybių nepakanka tam, jog būtų galima patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

20. Skunde aiškinama, kad žemesnysis teismas negalėjo vertinti nusikaltimų, už kurių padarymą M. E. buvo nuteista, t. y. negalėjo atsižvelgti į nusikaltimų pobūdį ir pan. Su tokiu teiginiu sutikti negalima, kadangi apie tai, kaip asmuo vertina padarytus nusikalstamus veiksmus, ar jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima ne elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir iki bausmės atlikimo. M. E. yra nuteista už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir rengimąsi padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą bei dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, taip pat rengimąsi padaryti sunkų nusikaltimą. Visi nuteistosios nusikaltimai buvo padaryti dalyvaujant organizuotoje grupėje. Čia būtina pabrėžti, jog padarius labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes, t. y. buvo nužudytas žmogus, bei sunkius nusikaltimus, nuteistoji su kitais organizuotos grupės nariais rengėsi daryti analogiškus veiksmus. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistoji visiškai nekritiškai vertino savo nusikalstamus veiksmus, buvo abejinga kilusioms pasekmėms, ji, siekdama įgyvendinti savo interesus, ignoravo elementarias kiekvienam asmeniui suvokiamas žmogiškąsias vertybes. Taigi M. E. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis bei laipsnis leidžia daryti išvadą, kad tinkamas nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu dar neleidžia teigti, jog ji yra verta pasitikėjimo ir jos kontrolė turėtų būti mažinama, tuo labiau, kad ir nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistoji dirbo, palaikė ryšius su savo šeimos nariais ir pan., t. y. buvo saistoma santykiais, kurie paprastai mažina asmens galimybes nusikalsti.

21. Aukštesnysis teismas pastebi, kad M. E. viso baudžiamojo proceso metu kaltės padarius nusikalstamas veikas nepripažino. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistoji pradėjo pripažinti tik artėjant terminui, kuomet jai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Ši aplinkybė kelia abejonių tuo, kad nuteistoji iš tikrųjų yra nuoširdi, o jos deklaruojami pokyčiai yra nulemti sąmoningo siekio keisti savo požiūrį į gyvenimą visuomenėje bei saugomas vertybes, o ne formalaus siekio palengvinti savo teisinę padėtį. Nuteistosios pakankamai kritiško požiūrio į savo nusikalstamą elgesį ir sukeltas pasekmes trūkumą rodo ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką buvo atlyginta tik nedidelė nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dalis.

22. Aukštesnysis teismas pažymi, kad į M. E. pozityvų elgesį bausmės atlikimo metu yra nuolat atsižvelgiama, kadangi jai nuosekliai yra lengvinamos bausmės atlikimo sąlygos, t. y. nuteistoji bausmę iš pradžių atliko paprastojoje grupėje, vėliau buvo perkelta į lengvąją grupę, jai buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o šiuo metu ji bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Įvertinus likusios neatliktos bausmės dalį bei tai, kad M. E. tik nuo 2020 m. balandžio mėnesio bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, taip pat aplinkybes aptartas šio procesinio sprendimo 14-16 pastraipose darytina išvada, kad šiuo metu nuteistajai dar nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą. Teigtina, jog atliekamos bausmės sąlygos atitinka nuteistosios teisinę padėtį. Šiuo atveju būtina, kad M. E. pozityvaus elgesio pokyčius pataisos įstaigoje mažesnės kontrolės sąlygomis rodytų ilgesnį laiko tarpą, kas leistų įvertinti, ar nuteistosios lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

23. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs M. E. nusikalstamo elgesio riziką, jos elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąją charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 59-124 dėl M. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo. Dėl šios priežasties nuteistosios skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

atmesti nuteistosios M. E. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.