Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo J. S. (J. S.), gim. 1968-05-01, gynėjo advokato Dariaus Pociaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria J. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, ir, susipažinęs su baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. įtariamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d. ir 181 str. 3 d., 24 str. 5 d. ir 182 str. 2 d., padarymu, tuo, kad 2010-04-06, apie 12.30 val., A. Š. būrimo salone, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėdamas tikslą prievartauti didelės vertės svetimą turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, grasinant paskelbti kompromituojančią informaciją, nurodė L. B. atnešti jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus bei kurstė L. B. per jo – J. S., pažįstamus draudimo bendrovėje 15000 eurų suma apdrausti kasko draudimu pastarajai priklausantį automobilį „Toyota Scion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to inscenizavus šio automobilio vagystę, iš draudimo bendrovės apgaule įgyti didelės vertės draudimo išmoką. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, J. S. 2010-04-06, apie 17.00 val., A. Š. būrimo salone, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurstė L. B. įgyti didelės vertės draudimo išmoką už neva pagrobtą automobilį bei reikalavo atnešti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. 2010-04-13, apie 11.45 val., kavinėje „Jogundė“, adresu Danės g. 15, Klaipėdoje, gavęs iš L. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandomojo balanso dokumentus bei 3 kompaktinius diskus su šios įmonės buhalteriniais dokumentais, ir susipažinęs su jais bei manydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėpė mokesčius valstybei, neturėdamas teisėto pagrindo nutarė tuo pasinaudoti bei atvirai grasinant paskelbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompromituojančią informaciją, savo naudai pareikalauti 300000 litų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo.

Apskųsta nutartimi J. S. suėmimas paskirtas pagrindu nurodant tai, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nes yra įtariamas dviejų sunkių savanaudiškų nusikaltimų, už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, padarymu, yra teistas, dėl jo nusikalstamų veiksmų yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Kitu suėmimo pagrindu nurodyta tai, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, nes jis yra įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus, yra išsituokęs ir jo nesieja jokie ryšiai su šeima, yra linkęs nusikalsti. Kardomoji priemonė jam paskirta siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjas, kaip to reikalauja LR BPK 121 str. 2 d., spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas. Tačiau teismai, nagrinėdami kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo klausimą, nesprendžia asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo, į bylą surinktų duomenų nevertina kaip įrodymų, o, kaip anksčiau minėta, tik sprendžia, ar pakanka duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi skiriant kardomąją priemonę – suėmimą – nėra būtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje byloje tiek prokuroras pareiškime teismui, tiek teisėja apskųstoje nutartyje faktiniais duomenimis, leidžiančiais manyti, kad J. S. padarė jam inkriminuojamas veikas, nurodė liudytojų, nukentėjusiosios, įtariamojo apklausos protokoluose esančius duomenis, jų pagrįsti būtinybę paskirti suėmimą pakanka.

Teisėja, remdamasi įtarime J. S. nurodytų nusikaltimų kiekiu, pobūdžiu, gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, kad J. S. neturi šeimos, dar yra įtariamas padaręs kitą nusikalstamą veiką, dėl kurios yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pagrįstai manė, kad jis, būdamas laisvėje, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus, ir tuo pagrindu, siekdama LR BPK 119 str. numatytų tikslų, pagrįstai jam paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę. Kitaip vertinti teismo padarytos išvados jokio pagrindo nėra.

Nors įtariamasis, kaip skunde teigia jo gynėjas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį, t. y. dirba Lietuvos žydų labdaros fondo Klaipėdos filiale vairuotoju, o teistumas dėl nusikaltimo, už kurį buvo teistas anksčiau, jau išnykęs, tačiau turtinis nusikaltimų pobūdis, jų kiekis, turto, kurį įtariamasis rengėsi prievartauti ir kurstė įgyti apgaulės būdu, vertė, teismui pagrįstai leido manyti, kad papildomai pragyvenimui jis gali užsidirbti nelegaliu būdu. Tai, kad J. S. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Specialiųjų užduočių skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje dar yra pareikšti įtarimai apgaulės būdu įgijus didelės vertės valstybės biudžeto lėšas, šį manymą tik patvirtina. Taigi teismo manymas, jog įtariamasis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, daryti naujus nusikaltimus, pagrįstas ne tik nusikalstamų veikų sunkumo apibrėžimu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme (kaip teigiama įtariamojo gynėjo skunde), bet ir šeimos neturėjimu, veikų, dėl kurių J. S. anksčiau ir šiuo metu yra pareikšti įtarimai, pobūdžiu. Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nurodyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo J. S. gynėjo advokato Dariaus Pociaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.