Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. M. skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Jurbarko komunalininkas“, AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015-04-02 pateikė prašymą Komisijai, kuriame nurodė, kad Komisijai išsiuntė šildymo ir karšto vandens sistemos aprašą ir metodo Nr.1 atskiro IV-K14 varianto projektą (t. 3, b. l. 182). Pareiškėjas 2015-04-02 prašyme pažymėjo, kad metodo Nr.1 atskiro IV-K14 variantas nuo dabartinio skiriasi tik tuo, kad, skaičiuotės būdu nustatant karšto vandens cirkuliaciją (pareiškėjo skunde nurodomas trumpinys QPR), įvertinamas visas pašildytas vanduo pagal sąskaitos eilutę; geriamo vandens karštam vandeniui ruošti metodas taikytinas pagal esamą šildymo ir karšto vandens sistemą; QPR butams skirstytinas proporcingai, dalijant iš butų skaičiaus (40 butų); QPR butams skirstoma pagal paskirstymo koeficientus; skriaudžiami viršutinių Namo aukštų gyventojai. Minėtiems argumentams pagrįsti pareiškėjas pateikė ir 2015 m. vasario mėn. analitinę skaičiuotę (t. 3, b. l. 189). Paaiškino, kad daugiabučio namo gyventojai 2015 m. vasario mėn. šilumos tinklams įteikė prašymą, kuriame prašo mokestį už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti visiems gyventojams skaičiuoti vienodai ir atstatyti žmonių valią, vykdytą iki 2012 m. antro pusmečio. Prie 2015-04-02 prašymo Komisijai pareiškėjas pridėjo Namo šilumos tinklų schemą (t. 3, b. l. 183–184), Namo vandens sistemos aprašą (t. 3, b. l. 185–188), pareiškėjo 2015 m. vasario mėn. sąskaitą ir analitinę skaičiuotę (t. 3, b. l. 189) bei šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodo Nr. 1 atskirą IV.C-K14 variantą, taikytiną Name (t. 3, b. l. 190–191).

Pareiškėjas Komisijai 2015-04-27 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad šilumos tinklai, vykdydami Komisijos 2012-06-29 rašto Nr. 22-1581 „Dėl šilumos paskirstymo“ nuorodą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti nuo 2012 m. antro pusmečio Name skirsto, taikydami butų paskirstymo koeficientus (t. 3, b. l. 192). Pareiškėjas 2015-04-27 prašyme teigia, kad, nagrinėjant klausimą dėl Šildymo metodo, yra toleruojama Šilumos ūkio įstatymo ir Komisijos Šilumos paskirstymo metodikos nuostatų klaidinga interpretacija, tenkinami stipresniosios pusės interesai. Nurodė, kad, taikant pareiškėjo siūlomą Šilumos metodą, šilumos tiekimo specifika nepažeidžiama. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ raštą Nr. SR-47, kuriuo Namo gyventoja B. V. informuojama, kad, jeigu Namo gyventojai pageidauja suvienodinti mokesčius už karšto vandens cirkuliacijos sistemoje išspinduliuotą šilumos energiją, reikia kreiptis į pastato administratorių ir vidaus sistemų prižiūrėtoją UAB „Jurbarko komunalininkas“ su prašymu paruošti Namo karšto vandens tiekimo sistemos rekonstravimo projektą (t. 3, b. l. 195).

Pareiškėjas Komisijai 2015-05-15 taip pat pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad paaiškėjus, jog Komisijoje nėra Namo gyventojų prašymo, pareiškėjas siunčia Namo gyventojų 2015-02-19 prašymą AB „Kauno energija“ filialui „Jurbarko šilumos tinklai“. Pareiškėjas paaiškino, kad prašymo AB „Kauno energija“ filialui „Jurbarko šilumos tinklai“ esmė yra, tai, kad šiluma QPR Name vėl būtų skaičiuojama visiems Namo gyventojams vienodai (t. 3, b. l. 149–153).

Komisija į minėtus pareiškėjo prašymus atsakė Raštu, kuriame nurodė, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, pagal teisės aktų nuostatas visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams. Nurodė, kad šilumos vartotojai turi apmokėti jiems priskirtą visą Name suvartotą šilumos kiekio dalį per atsiskaitymo laikotarpį. Pažymėjo, kad, taikant Šildymo metodą, Name suvartotas karšto vandens kiekis per ataskaitinį laikotarpį gali neatitikti gyventojų deklaruoto karšto vandens kiekio, gali susidaryti nepaskirstytas karšto vandens kiekis. Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu ataskaitinį mėnesį nebus išskirstomas ir apmokamas, todėl siūlomame Šilumos metode nustatyta karšto vandens paskirstymo tvarka prieštarauja teisės aktų nuostatoms (t. 1, b. l. 22–24).

Iš byloje pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Komisiją ir kitas valstybės institucijas, prašydamas derinti šilumos paskirstymo metodo projektą. Komisija byloje pateikė pareiškėjo 2010-12-06, 2011-01-17, 2011-02-08, 2011-02-28, 2011-04-04, 2011-04-06, 2011-06-27, 2011-07-18, 2011-09-27, 2011-11-14, 2011-11-28, 2011-12-21, 2011-12-28 prašymų kopijas (t. 2, b. l. 51–55, 57–63, 65–72, 77–92, 113–118, 121–122,127–140, 144–156, 158–160), 2012-01-30, 2012-03-20, 2012-04-27, 2012-05-16, 2012-06-14, 2012-07-31 prašymų kopijas (t. 2 b. l. 175–190), 2013-04-11, 2013-11-05, 2013-12-05 prašymų kopijas (t. 3, b. l. 87–93, 100–110, 120–127, 135–140), 2015-05-14, 2015-03-08 ir 2015-04-02 prašymų kopijas (t. 1, b. l. 149–153, t. 3, b. l. 174–181, 182). Dalį 2012 m. ir 2013 m. teiktų raštų, kaip nurodyta prašymuose, valstybės institucijoms teikė Namo šilumos vartotojų vardu D. G. ir pareiškėjas. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ministrui 2015-01-27 teiktame prašyme dėl šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodo Nr. 1 atskiro varianto, taikytino Name, derinimo pareiškėjas nurodė, kad pažeidimai, skirstant šilumą 2014–2015 m. šildymo sezono metu, tęsiami. Pareiškėjas prie 2015-01-27 rašto pridėjo 2014 m. lapkričio bei gruodžio mėn. sąskaitų analitines skaičiuotes (t. 3, b. l. 146–157 t. 4, b. l. 103–117). Įvertinus pareiškėjo raštų (prašymų) valstybės institucijoms turinį, matyti, kad pareiškėjas iš esmės skundžiasi Komisijos veiksmais, t. y. atsisakymu suderinti (patvirtinti) Namui siūlomą šilumos paskirstymo metodą.

Teismas šioje byloje vertins, ar Komisija, nagrinėdama pareiškėjo 2015-04-02, 2015-04-27 ir 2015-05-15 prašymus, nepažeidė teisės aktų nuostatų.

Pagal Energetikos įstatymo 8 str. 1 d. energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Komisija. Konkrečios Komisijos funkcijos nustatytos Energetikos įstatymo 8 str. 9 d., kitose šio įstatymo nuostatose bei kituose teisės aktuose. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-07 nutarimu Nr. 1747 patvirtinti Komisijos nuostatai (redakcija nuo 2014-10-31) (toliau – ir Nuostatai), kurių 10.31 p. nustatyta Komisijos funkcija tvirtinti ir derinti rekomenduojamus taikyti pastate suvartojamo šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) metodus. Komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. O3-121 patvirtintos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) detaliau reglamentuoja metodų rengimo ir taikymo teisinius santykius. Pagal Taisyklių 3 p. Komisijos rekomenduojami paskirstymo metodai reglamentuoja šilumos paskirstymą tipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai tiekimo-vartojimo riba bei šilumos apskaita yra pastato įvade ar butuose. Kiti vartotojų siūlomi ar teikiami su Komisija suderinti paskirstymo metodai gali būti taikomi netipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai sutartimi nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos ar šilumos apskaitos schemos ir kai Komisijos rekomenduojamų paskirstymo metodų taikyti negalima. Taisyklių 16–18 p. nustatyta, kad paskirstymo metodų taikymo pradžia nustatoma tiekėjo ir vartotojo sutartimi, vartotojui pasirinkus paskirstymo metodą. Iki vartotojo apsisprendimo ir sutarties pasirašymo taikoma galiojanti paskirstymo tvarka. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių šalys privalo nurodyti pasirinkto paskirstymo metodo pavadinimą bei jo numerį, Komisijos nutarimo apie jo patvirtinimą ar suderinimą numerį bei datą.

Iš Taisyklių nuostatų matyti, kad paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių šalims sutarus ir jį nurodžius šalių pagal individualiai aptartas sąlygas pasirašytose sutartyse, kai yra tenkinamos Taisyklių 18 p. pateiktos kumuliatyvios sąlygos: paskirstymo metodą pasirenka pastato šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka; pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus, jeigu šalys nesutarė kitaip; šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai ar jų atstovas prieš mėnesį ne šildymo sezono metu pateikia prašymą tiekėjui dėl paskirstymo metodo pasirinkimo (pakeitimo), jeigu tai nesusiję su papildomos informacijos surinkimu, matavimo prietaisų įrengimu, kompiuterinių programų įsigijimu ar pakeitimo darbais ir išlaidomis; šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas turi teisę atidėti kito paskirstymo metodo taikymą, kol bus surinkta ir apdorota papildoma informacija arba įrengti reikalingi matavimo prietaisai, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, jeigu šalys nesutarė kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nuostatų 10.31 p. Komisija tvirtina ir derina rekomenduojamus taikyti pastate suvartojamo šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) metodus bei Taisyklių 18 p. reglamentavimą, teismas vertina, jog tiek paskirstymo metodo derinimui, tiek jo taikymui būtinas daugiabučio namo butų savininkų pasirinkimas (sutikimas).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 str. nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Iš bylos duomenų matyti, kad Namą administruoja UAB „Jurbarko komunalininkas“ (t. 1, b. l. 113), todėl jo administravimui taikomos CK 4 knygos 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ nuostatos.

CK 4.85 str. 1–3 d. nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius.

Daugiabučio butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo susirinkimo darbotvarkę ir priimtų sprendimų skelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos apraše nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės skelbimo ir sprendimų skelbimo taisyklės. Iš Tvarkos aprašo nuostatų matyti, kad susirinkimo organizatorius parengia pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta susirinkimo data, laikas ir vieta, susirinkimo darbotvarkė, pranešimo apie susirinkimą tvarka (Tvarkos aprašo 3–6 p.). Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimus, taip pat butų ir kitų patalpų savininkų balsuojant raštu priimtus sprendimus, skelbia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos pirmininkas, arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, pateikiama susirinkimo protokolo kopija ir balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo kopija (jeigu buvo balsuojama raštu) (Tvarkos aprašo 7–11 p.).

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjo 2015-04-02, 2015-04-27 ir 2015-05-15 prašymų pateikimo metu buvo organizuotas Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Byloje nepateikti duomenys apie Name organizuotus butų savininkų susirinkimus, jų darbotvarkę, svarstytus klausimus dėl Šildymo metodo derinimo. Atsižvelgdamas į ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Namo butų savininkai CK 4.85 str. nustatyta tvarka priėmė sprendimą pritarti pareiškėjo siūlomam Šildymo metodui.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas prie 2015-05-14 prašymo Komisijai pridėjo 2015-02-19 prašymą Jurbarko šilumos tinklų direktoriui, kuriame pasirašė dalis Namo gyventojų (t. 1, b. l. 150–151). Pareiškėjas teismui taip pat pateikė Namo gyventojų sąrašą, iš kurio duomenų matyti, kad Name yra 40 butų, nurodyti butų savininkai (t. 1, b. l. 57). Pažymėtina, kad, palyginus pareiškėjo pateiktą Namo butų savininkų sąrašą ir 2015-02-19 prašymą, kuriame pasirašė dalis Namo gyventojų, matyti, kad 2015-02-19 prašyme butų Nr. 5, 17, 20, 21, 26, 27, 28 ir 37 savininkai pasirašiusieji asmenys neatitinka pareiškėjo teismui pateikto Namo butų savininkų sąrašo. Esant šioms aplinkybėms, negalima įvertinti, ar pateiktuose sąrašuose pasirašė tik butuose gyvenantys asmenys, ar butų savininkai.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Namo gyventojų ir / ar savininkų parašų surinkimas 2015-02-19 prašyme ar pateikimas teismui negali būti laikomas tinkama alternatyva Tvarkos apraše reglamentuotam daugiabučio namo butų savininkų susirinkimui ir susirinkime priimtų sprendimų įforminimui. Tvarkos apraše nustatyta balsų skaičiavimo procedūra, kuri užtikrina daugiabučio namo butų savininkų valios išreiškimą, tuo tarpu iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra aišku, ar nepasirašę asmenys nepritaria pareiškėjo siūlomam Šildymo metodui, ar nebuvo informuoti apie siūlomą Šildymo metodą. Prie pareiškėjo pateiktų pasirašiusių asmenų sąrašų nėra pateikta aptartų klausimų darbotvarkė, todėl iš esmės nėra galimybės nustatyti, kokiam sprendimui namo gyventojai ir / ar savininkai pritaria. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Namo butų savininkai būtų įgalioję pareiškėją atstovauti jiems sprendžiant su Šilumos metodo derinimu susijusius klausimus. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas teismui 2016-03-16 pateikė raštą, kuriame nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas yra V. J. M. (t. 1, b. l. 98).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 st. 1 d. 3 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus dėl Šilumos metodo derinimo, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų Namo savininkų valią derinti (taikyti) Šildymo metodą ir Namo savininkų įgaliojimus, suteiktus pareiškėjui atstovauti jiems, sprendžiant su Šildymo metodo derinimu susijusius klausimus. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-05-25 raštas „Dėl šilumos paskirstymo metodo derinimo“ Nr. R2-(ŠP)-1710 laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas. Atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją derinti Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodo Nr. 1 atskiro IVc-K₁₄ variantą, taikytiną daugiabučiame name ir informuoti UAB „Kauno energija“ filialą „Jurbarko šilumos tinklai“ pradėti taikyti šį metodą daugiabučiame name nuo 2016-01-01.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85–87 str., 88 str. 1–2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-05-25 raštą „Dėl šilumos paskirstymo metodo derinimo“ Nr. R2-(ŠP)-1710.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.