Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-29 · Civilinė byla Nr. e2S-2548-324/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-29
Bylos Nr.
e2S-2548-324/2017
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-01192-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Civilinė byla Nr. e2S-2548-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01192-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.2.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-88-445/2017 pagal T. T. pareiškimą J. T. dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms išvadą Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Druskininkų miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-908-297/2011 nutraukė sutuoktinių T. T. ir J. T. santuoką bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.2016 m. gruodžio 16 d. Varėnos rajono apylinkės teismui T. T. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukters K. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš J. T. vaikų išlaikymui po 100 Eur per mėnesį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, 1624 Eur išlaikymo įsiskolinimą; vaikų lankymo ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka nustatyti maksimalią – bendru tėvų sutarimu, taikant apribojimą motinai be tėvo sutikimo išsivežti vaikus į kitas valstybes.Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškimą patenkino. Pakeitė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu patvirtintos 2011 m. liepos 14 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų dalį ir nustatė tokias sąlygas: nepilnamečio sūnaus ir nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu T. T. jo gyvenamojoje vietoje; priteisė iš J. T. išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki pilnametystės; priteisė iš J. T. dukros išlaikymo įsiskolinimą 1450 Eur laikotarpiu 2015 m. spalio mėnesį iki 2016 m. gruodžio 16 d. ir sūnaus išlaikymo įsiskolinimą 1450 Eur laikotarpiu 2015 m. spalio mėnesį iki 2016 m. gruodžio 16 d.; paskyrė T. T. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoju uzufrukto teise, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė nepilnamečių vaikų lankymo ir dalyvavimo vaikų auklėjime maksimalią tvarką – bendru tėvų sutarimu, taikant apribojimą motinai J. T. be tėvo T. T. rašytinio sutikimo išsivežti nepilnamečius vaikus neribotam laikui į užsienio valstybes. Kitų Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendime nustatytų sąlygų nekeitė.2017 m. liepos 7 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste VGTPT) prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priimti papildomą sprendimą, priteisiant bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patenkino VGTPT prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo, atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atmetė VGTPT prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.Nustatė, kad VGTPT nebuvo proceso dalyviu byloje, apie priimtą sprendimą sužinojo 2017 m. birželio 19 d., gavusi advokato S. R. prašymą. Laikė, kad terminas paduoti prašymą dėl papildomo sprendimo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino.Teismas byloje 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė T. T. atstovo advokato S. R. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, jog pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio parengta 2017 m. balandžio 25 d., teisme pateikta 2017 m. balandžio 26 d., kai sprendimas buvo priimtas 2017 m. balandžio 20 d., todėl nebuvo pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog atstovavimo išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byloje buvo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Šis klausimas nebuvo išspręstas ne dėl teismo kaltės, o dėl pareiškėjo neveikimu nulemtos objektyvios kliūties. Pareiškėjas, atstovaujamas advokato, turėjo numatyti sprendimo priėmimo pasekmes ir visas su tuo susijusias procesines pasekmes, todėl išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus privalėjo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu VGTPT prašo panaikinti nutartį, išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu patenkino pareiškėjo T. T. pareiškimą, tačiau nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1 R-176 patvirtintų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų 7 p.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos nėra priskiriamos asmens, gavusio antrinę teisinę pagalbą, patiriamoms išlaidoms. Šias išlaidas patiria valstybė, jų paskirstymo tvarką numato CPK 99 straipsnis, todėl CPK 98 straipsnis netaikytinas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas privalo būti išspręstas sprendimo priėmimo metu arba papildomo sprendimo instituto pagalba, tokiu būdu užtikrinant valstybės lėšų racionalų panaudojimą. Nepaisant to, kad įstatyme įtvirtinta advokato pareiga kreiptis į VGTPT dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, ši nuostata neeliminuoja VGTPT teisės, nustačius, kad advokatas laiku nesikreipė į VGTPT dėl išlaidų apskaičiavimo, inicijuoti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, priimant papildomą sprendimą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, duomenis apie jas pateikus po teismo sprendimo priėmimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei

CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas teismui, priėmusiam byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva suteikia teisę priimti papildomą sprendimą, jei nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas ginčo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią atstovavimo išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio nepateikimas neatleidžia teismo nuo pareigos spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui netaikomas CPK 98 straipsnis ir jame numatytas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo terminas. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 99 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. G. v. 214-oji butų savininkų bendrija dėl žalos atlyginimo priteisimo, bylos Nr. 3K-3-232/2013).Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-3547-14046 nuspręsta T. T. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, atleisti T. T. 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirti advokatą S. R.. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu T. T. pareiškimą patenkino. Iš 2017 m. balandžio 25 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė 162,12 Eur advokato užmokestis. Kadangi bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė, pirmosios instancijos teismas turėjo jas priteisti vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas VGTPT prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo gavo 2017 m. liepos 7 d., apeliacine tvarka peržiūrimos nutarties neskundžiama dalimi atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti (CPK 277 straipsnio 2 dalis, 78 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). T. T. pareiškimą patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tuo remiantis konstatuotina, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą valstybei, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl to ji panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės ­– valstybei iš atsakovės priteistinos 162,12 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priimti byloje papildomą nutartį – priteisti valstybei iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 12 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB ,,Swedbank“, įmokos kodas 5630.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė