Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įtariamojo A. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. K. 2014 m. birželio 12 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 1 dalies požymių.

Minėtą vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą V. M. apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. P. 2014 m. liepos 10 d. nutarimu panaikino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. K. 2014 m. birželio 12 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, kad žemesnysis prokuroras neišsamiai ištyrė, patikrino ir įvertino su įtariamuoju susijusių ir jam palankių liudytojų parodymus, neatliko prašomų ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Nesutikdamas su Šiaulių apygardos prokuratūros vyr. prokuroro nutarimu įtariamasis A. K. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atmetė įtariamojo A. K. skundą.

Įtariamasis A. K. apygardos teismui skundžia minėtą teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyr. prokuroro A. P. 2014 m. liepos 10 d. nutarimą; nušalinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyr. prokurorą A. P. ir visus prokurorus nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo pagal (duomenys neskelbtini) V. M. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje. Skunde nurodo, kad tiek nutarimu, tiek nutartimi yra persekiojamas už kritiką, nors teisė kritikuoti valstybės pareigūnus jam yra užtikrinta Konstitucijos. Teigia, kad pareiškime išdėstyti argumentai nebuvo analizuojami. Beje, teisėjas A.S. turėjo nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo, kadangi jo nutarčių teisėtumą peržiūri (duomenys neskelbtini) V. M., mano, kad skundą ir pareiškimą išnagrinėjo šališkos sudėties teismas.

Vyr. prokuroras A. P. taikė dvigubus standartus (duomenys neskelbtini) V. M. ir (duomenys neskelbtini) A. K., nors tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) yra teisinės sistemos dalis. Pagal jo skundą dėl jo apšmeižimo (duomenys neskelbtini) dienraštyje, A. P. nelaikė jo atžvilgiu galimai padarytos veikos visuomeniškai reikšminga, tuo tarpu šioje byloje priėmė jau antrą nutarimą atnaujinti tyrimą, laikydamas jo pranešimą policijai apie V. M. galimai daromą administracinės teisės pažeidimą visuomeniškai reikšmingu faktu, nors apie tai jis (A. K.) neinformavo nei spaudos, nei televizijos.

Mano, kad vyr. prokuroras A. P. privalėjo nusišalinti nuo V. M. skundo nagrinėjimo ir šiuo metu turi būti nušalintas kartu su visa Šiaulių apygardos prokuratūra nuo vadovavimo ikiteisminiam tyrimui. Visų pirma, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu A. P. buvo pavestas pradėti ONKTS prokurorams, nors ši veika yra privataus kaltinimo dalykas. Antra, A. P. yra priklausomas nuo (duomenys neskelbtini) V. M., kuris BPK X dalies tvarka nagrinėja to paties A. P. nutarimų ir skundų teisėtumo klausimus. Trečia, iš šio nutarimo šališko turinio galima daryti išvadą, kad A. P. bet kokiais būdais nori įtikti (duomenys neskelbtini) V. M., mokesčių mokėtojų pinigų sąskaita tęsdamas (duomenys neskelbtini) V. M. teritorijoje teisminės perspektyvos kitos apygardos teritorijoje neturintį ikiteisminį tyrimą, siekdamas patenkinti (duomenys neskelbtini) V. M. nesunkiai nuspėjamą, tačiau slaptą norą, kad jis būtų apklaustas melo detektoriaus pagalba. Ketvirtas dalykas yra tai, kad prokuroras A. P. niekaip negali atleisti jam už nesėkmes kitoje jo atžvilgiu iškeltoje ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kuriai vienu metu A. P. pats vadovavo, kurioje praleido senaties terminą ir turėjo aiškintis dėl jo skundų visų instancijų ir teritorijų teismuose bei generalinėje prokuratūroje, ir šiuo metu niekaip neįstengia užbaigti šios bylos apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, ko naiviai tikisi. Penkta, A. P. su prokurorais neatliko nė vieno veiksmo, kuriuo būtų siekiama patikrinti jo informacijos policijai tikrumą, o vadovavosi V. M. subjektyviais parodymais ir neteisėtu būdu gautais, neaišku kokio asmens pripūsto alkotesterio parodymais. Veiksmas, kuris galėtų paneigti jo teiginius apie A. P. šališkumą, galėtų būti pvz. pasiūlymas nukentėjusiajam pasitikrinti melo detektoriumi, tačiau tokį pasiūlymą gavo tik jis ir „jo subjektyvieji“ liudytojai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, vyr. prokuroro nutarimą, taip pat teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, priimta nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų reikalavimų.

Įtariamasis A. K. skunde teigia, kad teisėjas A. S. turėjo nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo, kadangi jo nutarčių teisėtumą peržiūri (duomenys neskelbtini) V. M., todėl, mano, kad skundą ir pareiškimą išnagrinėjo šališkos sudėties teismas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje A. K., 2014-07-31 skųsdamas Šiaulių apygardos prokuratūros vyr. prokuroro A. P. 2014-07-10 nutarimą, skundą teikė Šiaulių teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui ir nušalinimo jam nereiškė. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad A. K. skundo argumentas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo šališkumo paliekamas nenagrinėtas, kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 60 straipsnis, kurio 5 dalyje numatyta, kad dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia teismo pirmininkas to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Įtariamasis A. K. skunde teigia, kad vyr. prokuroras A. P. privalėjo nusišalinti nuo V. M. skundo nagrinėjimo ir šiuo metu turi būti nušalintas kartu su visa Šiaulių apygardos prokuratūra nuo vadovavimo ikiteisminiam tyrimui dėl egzistuojančio BPK 58 straipsnio l dalies 4 punkte numatyto pagrindo. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad A. K. nurodyti nušalinimo pagrindai nepagrįsti jokiais duomenimis ir ikiteisminio tyrimo teisėjas padarė išvadą, kad nėra aukštesniojo prokuroro A. P., jam pavaldžių prokurorų šališkumo ir A. K. skundo dalies dėl prokurorų nušalinimo nepatenkino.

Prokuroro nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu tvarką ir pagrindus reglamentuoja BPK 58 straipsnis ir 60 straipsnis. BPK 60 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl prokuroro nušalinimo nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas motyvuotą nutartį. BPK 65 straipsnyje nurodoma, kad šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka gali būti skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekami proceso veiksmai ir jo priimtos nutartys, išskyrus nutartis, kurios pagal šio kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos. BPK 64 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, priimtas šio straipsnio nustatyta tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai BPK numato jo apskundimo galimybę. Taigi iš aukščiau pateiktų normų analizės matyti, kad BPK nenumato atskiros ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtų nutarčių dėl prokuroro nušalinimo apskundimo tvarkos. BPK X dalies 439 straipsnio 2 dalyje nurodytos nutartys, kurios šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos, tame tarpe ir nutartys dėl nušalinimo yra neskundžiamos. Tai reiškia, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis, kuria buvo atmestas A. K. prašymas nušalinti vyr. prokurorą ir kitus prokurorus, toliau nebėra skundžiama. Esant tokioms aplinkybėms, A. K. skundo argumentas dėl prokurorų nušalinimo paliekamas nenagrinėtas.

A. K. savo skunde teigia, kad yra persekiojamas už kritiką, o teisė kritikuoti valstybės pareigūnus jam yra užtikrinta Konstitucijos, taip pat nurodo, kad pareiškime išdėstyti argumentai nebuvo analizuojami, vyr. prokuroras A. P. nutarimu pratęsdamas ikiteisminio tyrimo atlikimo terminą, nenurodė nė vieno iš pagrindų ir nekonstatavo jokių faktinių aplinkybių. Aukštesnysis teismas tokius A. K. argumentus vertina kaip deklaratyvius, nes iš ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamos nutarties, vyr. prokuroro A. P. nutarimo turinio matyti, kad minėtuose nurodyti išsamūs sprendimų priėmimo motyvai, neprieštaraujantys baudžiamojo proceso nuostatoms. Šioje baudžiamojoje byloje vyr. prokuroras 2014-07-10 nutarime nurodė motyvus dėl priimto sprendimo, o ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrino priimto nutarimo pagrįstumą. A. K. skundo motyvais pripažinti, kad buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas nėra pagrindo, o tos aplinkybės, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas procese priėmė sprendimus, su kurių priėmimu ir motyvais nesutinka A. K., nesudaro pagrindo pripažinti minėtus sprendimus neteisėtais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti įtariamojo A. K. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.