Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Rasai Valančienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis mažojoje bendrijoje „L. b.“ darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje;

D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „A.“ pagal paslaugų kvitus, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. turėdamas tikslą įgyti, parduoti ar kitaip platinti 2021 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste esančiame parke, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už 80 eurų įgijo tiksliai nenustatytos, bet ne mažiau kaip 4,133 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), narkotines medžiagas tą pačią dieną atgabeno į patalpas esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir ten jas laikė iki 2021 m. balandžio 7 d., iki kol tą pačią dieną, apie 17.23 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie esančių „P. n.“, dalį – 1,345 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai pardavė už 20 eurų D. P., o likusią dalį – 2,788 g neteisėtai laikė iki tos pačios dienos 20.16 val., kai patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį – 2,788 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

Baudžiamoji atsakomybė už šią T. L. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

D. P. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tai yra 2021 m. balandžio 7 d., apie 17.23 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie esančių „P. n.“, iš T. L. nusipirko už 20 eurų ir taip įgijo nedidelį kiekį – 1,345 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nuo įsigijimo momento šias narkotines medžiagas laikė striukės, kuri buvo įdėta į kuprinę, kišenėje ir gabeno su savimi, kol 2021 m. balandžio 7 d., 17.40 val., (duomenys neskelbtini), apžiūros metu jas rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai.

Baudžiamoji atsakomybė už šią D. P. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla ir tuo atveju, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos, o kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo T. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalies požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl asmens, neteisėtai disponavusio narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kaltės turinys, nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjami remiantis ne vien kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad T. L. įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), t. y. negyvenamoje patalpoje, kur lankėsi T. L. atlikus kratą, buvo rasti ir paimti du suvynioti folijos paketėliai su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis). Taip pat rastas stiklinis prietaisas „antis“, skirtas rūkyti marihuaną, plastmasinis trintuvas, skirtas trinti augalinės kilmės medžiagą, ant dangtelio pilkos spalvos marihuanos atvaizdas. Virtuvės patalpoje, prie krosnies ant grindų sulankstytas popieriaus lapas, jo viduje augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos marihuanos likučiai). Kaltinamasis nurodė, jog vienu metu įgijo 4 vnt. narkotinės medžiagos gumulėlių, vieną iš jų surūkė pats, dar vieną, kitą dieną pardavė D. P.. Narkotinių medžiagų pardavimo faktą patvirtino kaltinamasis D. P., kartu su juo buvęs liudytojas P. P., taip pat ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. slapto sekimo protokolas su vaizdo įrašu, narkotinė medžiaga rasta pas D. P.. Šių įrodymų visuma suponuoja teismui išvadą, kad kaltinamasis T. L. įgydamas narkotines medžiagas turėjo tikslą jas platinti ir jas platino. Kaltinamasis T. L. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog įgydamas ir negyvenamojoje patalpoje, šalia savo namų, laikydamas narkotines medžiagas jis ne tik neteisėtai disponuoja jomis, bet ir jas platino, t. y. pardavė psichotropinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), vartoti D. P., ir taip platino narkotines medžiagas. Esant įrodytam tiek psichotropinės medžiagos disponavimo tikslui, tiek dalies psichotropinės medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktui, kaltinamojo veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes net ir tais atvejais, kai asmuo neteisėtai pardavė arba kitaip platino nedidelį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos, kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo D. P. kaltę padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. P. įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), t. y. iš karto po narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimo, ji buvo rasta ir paimta iš D. P., rastos ir paimtos narkotinės medžiagos masė yra 1,345 g. Tai, jog pas D. P. rasta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinės medžiagos patvirtino byloje pateikta specialisto išvada. Kaltinamasis D. P. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog įgydamas ir laikydamas narkotines medžiagas, jis neteisėtai disponuoja jomis. Kaltinamojo veiksmuose tiesioginės tyčios buvimą patvirtina ir tai, kad tyrimu nustatyta, kad kaltinamasis buvo vartojęs narkotines medžiagas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad įgydamas, laikydamas ar jas gabendamas D. P. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, todėl atsižvelgiant į rastos narkotinės medžiagos kiekį, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės T. L. skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta, negalima nustatyti tokios bausmės ir tokio jos dydžio, kuris būtų akivaizdžiai neadekvatus nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnio numatytiems pagrindams.

BK 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Tiek prokurorė, tiek kaltinamojo gynėja, atsižvelgdamos į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, buvo kaltinamas tik dėl vienkartinio, nedidelio kiekio, narkotinės medžiagos platinimo fakto, yra dirbantis, siūlė vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę nei numatytoji straipsnio sankcijoje.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis T. L. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 119-120), po šios nusikalstamos veikos padarymo 2022 m. balandžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas vieną kartą administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 6, b. l. 122), dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 48-50). Nurodė, jog ketina tarnauti armijoje, nebevartos narkotikų. Iš byloje esančios specialisto išvados žinoma, kad pas kaltinamąjį rastų 2 vnt. gumulėlių su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), bendras įgytos narkotinės medžiagos kiekis yra 4,133 g, kas yra nedidelis kiekis, kaltinamasis įgijęs narkotines medžiagas, neteisėtai pardavė ar kitaip išplatino tik labai nedidelį kiekį narkotinės medžiagos (1 gumulėlį apie 1,345 g), ir nors veikos kvalifikavimui ši aplinkybė įtakos neturi, tačiau vertinant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, kad iš esmės veika buvo užkardyta pradinėje stadijoje, kaltinamojo jauną amžių, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam vienintelės BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kuri laikoma griežčiausia už nusikalstamą veiką skirtina bausmė, paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatų (nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), šiuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numato BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo T. L. atžvilgiu, bus pasiekti T. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Bausmės dydį nustatant maksimalų įstatyme nustatytą terminą (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, T. L. skirtini įpareigojimai ir draudimai:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

– dirbti arba visą bausmės atlikimo laiką, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– draudimas visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį ir narkotines medžiagas).

Teismo įsitikinimu, įpareigojimų ir draudimų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis T. L. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

T. L. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas 2021 m. balandžio 7 d. 20.10 val., paleistas iš sulaikymo 2021 m. balandžio 9 d. 15.56 val. (t. 6, b. l. 163, 164).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 7 d. 20.10 val. iki 2021 m. balandžio 9 d. 15.56 val., t. y. 2 paros, ir laikytina, kad T. L. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti Probacijos tarnybai dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl D. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis D. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 58-59), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 6, b. l. 64), nurodė dirbantis žemės ūkio darbus pagal paslaugų kvitus.

Byloje yra pateiktas laiduotojos A. P. prašymas atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą A. P. yra kaltinamojo mama. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš A. P. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ji gyvena su dviem sūnumis, kuriuos augina ir išlaiko viena, juos sieja artimi santykiai, ji gali kontroliuoti sūnaus elgesį. Sūnaus elgesį vertina kaip visiškai blogą ir netinkamą. Mano, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką patarimais, bei, kad yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. P. neteista, bausta administracine tvarka už nusižengimą, susijusį su jos darbine veikla, kaip atsakingas asmuo, paskirta bauda sumokėta, dirba (duomenys neskelbtini) dvare virėja.

Teismas spręsdamas ar yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi įvertinti ar yra įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kaltinamasis D. P. yra kaltinamas vieno baudžiamojo nusižengimo padarymu, teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje gautas kaltinamojo motinos prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. D. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo. Nusikalstama veika žala nepadaryta. Byloje esantys duomenys, charakterizuoja kaltinamąjį D. P. kaip asmenį ne visada besilaikantį nustatytų taisyklių ir draudimų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo padaryti nusižengimai yra epizodiniai, nepastovūs, už administracinius nusižengimus paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos nebegalioja, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo mama, kuri siekia būti laiduotoja yra neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, kritiškai vertina tokį savo sūnaus poelgį, daro įtaką sūnui, kad šis daugiau nenusikalstų. A. P. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes, atsakomybės, pareigingumo suvokimą bei galinčio gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys). Šiuo atveju, atsižvelgiant į teigiamai D. P. apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žala nepadaryta, teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, neigiamai vertina savo elgesį, galima daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, laikinas sulaikymas, turės kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis D. P. nusikalto pirmą kartą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, labai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad D. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo mama A. P., atsižvelgus į jos asmenines savybes, jos ir kaltinamojo tarpusavio santykius, yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Šios aplinkybė rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam minimaliam laidavimo terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant per 4 mėnesius atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

– stiklinis įrenginys rūkymui supakuotas į popierinę dėžę, du folijos lankstinukai supakuoti į voką Nr. 1, smulkintuvas (trintuvė) supakuotas į voką Nr. 3, popieriaus lapas supakuotas į voką Nr. 4, vienas folijos lankstinukas supakuotas į voką Nr. 5, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje;

– 10 eurų banknotas, serijos numeris PA5819010299, 10 eurų banknotas, serijos numeris VA2051467814, 20 eurų banknotas, serijos numeris SE3232043137, 5 eurų banknotas, serijos numeris VA8701201622, perduoti į depozitinę sąskaitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate;

– 5 vnt. kompaktinių plokštelių (slapto sekimo vaizdo medžiaga, specialisto išvados pateiktas DVD vienas kompaktinis diskas, P. P. apklausos įrašai), esantys prie bylos viršelio;

– mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ ir SIM kortelė grąžinti D. P.;

– mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su jame buvusia SIM kortele ir micro SD kortele grąžintas T. L..

Daiktiniai įrodymai: stiklinis įrenginys rūkymui supakuotas į popierinę dėžę, du folijos lankstinukai supakuoti į voką Nr. 1, smulkintuvas (trintuvė) supakuotas į voką Nr. 3, popieriaus lapas supakuotas į voką Nr. 4, vienas folijos lankstinukas supakuotas į voką Nr. 5, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjusi sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai: 10 eurų banknotas, serijos numeris PA5819010299, 10 eurų banknotas, serijos numeris VA2051467814, 20 eurų banknotas, serijos numeris SE3232043137, 5 eurų banknotas, serijos numeris VA8701201622, perduoti į depozitinę sąskaitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini.

Daiktiniai įrodymai: 5 CD-R diskai su įrašais, esantys prie bylos viršelio, paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga.

Daiktiniai įrodymai: mobilaus ryšio telefonai su kortelėmis grąžinti T. L. ir D. P. paliktini jų nuosavybėn.

Kaltinamajam T. L. išaiškintina, laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Kaltinamajam D. P. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dirbti arba visą bausmės atlikimo laiką, būti registruotam užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės metu uždraudžiant –vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį ir narkotines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dirbti arba visą bausmės atlikimo laiką, būti registruotam užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės metu uždraudžiant –vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį ir narkotines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. ir laikyti, kad T. L. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti Probacijos tarnybai dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. L. palikti nepakeistas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Išaiškinti T. L., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti T. L., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

D. P. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. P. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbai, įpareigojant per 4 mėnesius atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. P. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Išaiškinti D. P., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. P., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai A. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– stiklinį įrenginį rūkymui, du folijos lankstinukus, smulkintuvą (trintuvę), popieriaus lapą, vieną folijos lankstinuką, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjusi sunaikinti;

– 10 eurų banknotą, serijos numeris PA5819010299, 10 eurų banknotą, serijos numeris VA2051467814, 20 eurų banknotą, serijos numeris SE3232043137, 5 eurų banknotą, serijos numeris VA8701201622, saugomus depozitinėje sąskaitoje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

– 5 CD-R diskus su įrašais, esančius prie bylos viršelio, palikti prie bylos kaip bylos medžiagą;

– mobilaus ryšio telefonus su kortelėmis, grąžintus T. L. ir D. P. palikti jų nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.