Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-07-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-126-522/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-17
Bylos Nr.
II-126-522/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00230-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pažeidėjas
A. A.
Kategorijos
Bylos Nr. II-126-522/2023
Proceso Nr. 4-68-3-00230-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos 19.20; 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 17 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. A.,

Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. A. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2023-01-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANP N-1036-2023, kurioje A. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. A. kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Vilniaus VPK) 2023-01-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANP N-1036-2023, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant A. A. veiksmuose ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių. Skunde ir teismo posėdyje A. A. nurodė, kad nutarimas pripažinti jį padarius ANK 518 straipsnyje numatytą pažeidimą nėra teisėtas ir pagrįstas, nes jis priimtas neįvertinus visų aplinkybių, reikšmingų administracinio nusižengimo padarymui konstatuoti ir nuobaudai paskirti, nutarime nėra motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Nutarime nepateiktas nei vienas, įrodymas jog žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) kada nors buvo kelias į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Provėžų užfiksavimas tėra duomenys apie tai, kad per sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo važiuota transporto priemone, bet ne įrodymas, jog tai yra kelias. Šiuo atveju jokie duomenys apie servitutinius požymius byloje nesurinkti ir net nebuvo nagrinėjami. Visiškai nepagrįstas teiginys, jog tvora užtverta (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, nes tai nepatvirtinta jokiais dokumentais ir sodo planais. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2022 m. rašte patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra suformuota atskiru sklypu, t. y. tikslios ribos nėra nustatytos. Nacionalinė žemės ūkio tarnyba yra nustačiusi, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribas, neatitinka s/b „Šilelis“ sodo suplanavimo projekto sprendimų, tai yra nepaliktas 6 metrų pločio privažiavimo kelias. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba ėmėsi visų įmanomų veiksmų, tačiau administracine tvarka patikslinti minėtų žemės sklypų kadastro duomenų nepavyko. Nurodė, jog tokiu atveju ginčas spręstinas teismine tvarka. Tokiu būdu patvirtinta, kad sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai privatizavo (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, o A. A. niekada nesutiko šią gatvės dalį kompensuoti savo sklypo sąskaita.

Teismo posėdyje Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas M. L. su skundu nesutiko. Nurodė, kad 2022-08-04 A. A. (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje ties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurine riba pastatė tvorą, siekiančią ir privažiavimo kelią iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tvoros stulpai nėra įbetonuoti, tačiau įkalti į žemę, uždėtas metalinis tvoros tinklas. Kadangi nėra suformuota atskirų žemės sklypų, t. y. tikslios ribos nėra nustatytos, kelio vieta matoma dėl faktiškai esančių provėžų, todėl bet kokių kliūčių (įskaitant ir sukaltos tvoros) statymas faktiškai naudojamo kelio (duomenys neskelbtini) gatvės) atkarpoje suprantamas kaip savavaldžiavimas, t. y. savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad skundžiamu nutarimu A. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį dėl to, kad 2022-08-04 A. A. (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje ties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurine riba pastatė tvorą, siekiančią ir privažiavimo kelią iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tvoros stulpai nėra įbetonuoti, tačiau įkalti į žemę, uždėtas metalinės tvoros tinklas. Kadangi nėra suformuota atskirų žemės sklypų, t. y. tikslios ribos nustatytos, kelio vieta matoma dėl faktiškai esančių provėžų, todėl bet kokių kliūčių (įskaitant ir sukaltos tvoros) statymas faktiškai naudojamo kelio (duomenys neskelbtini) gatvės) atkarpoje suprantamas kaip savavaldžiavimas, t. y. savavališkas tikros ar taríamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pažymėtina ir tai, jog ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau- CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš bylos duomenų matyti, kad vyksta ginčas tarp A. A. ir J. Ir Č. K. dėl kaimyninių sklypų ribų nustatymo. J. ir Č. K. yra s/b „Šilelis“ sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. A. A. pastatė tvorą (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje ties žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurine riba, siekiančią ir privažiavimo kelią iki žemės sklypo, unikalus (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nėra suformuota atskirų žemės sklypų, t. y. tikslios ribos nenustatytos, kelio vieta matoma dėl faktiškai esančių provėžų. Vilniaus regiono apylinkės teisme jau buvo nagrinėta administracinė byla dėl šių kaimynų nesutarimų, susijusių su žemės sklypu. Teismo vertinimu, duomenų, jog nagrinėjamu atveju A. A. atlikdamas ginčo veiksmus (pastatydamas tvorą) sąmoningai, tyčia, siektų padaryti kitiems asmenims žalos, byloje nėra. Administracinio nusižengimo tyrimo metu ir teismo posėdyje apklaustas A. A. neneigė pastatęs tvorą, tačiau tvirtino, kad tai buvo padaryta dėl to, kad kaimynai nevažiuotų jo sklypu, taip siekdamas apsaugoti savo turtą, savo žemės sklypą. Iš bylos medžiagos (padarytų fotonuotraukų) matyti, kad ant kelio auga žolė, tačiau juo galima pravažiuoti, kadangi yra išvažinėtos juostos. Tuo tarpu, siekiant nustatyti, koks žemės plotas ginčo adresu yra laikomas keliu į kaimynų sklypą, nagrinėjamu atveju nėra galimybės. Nesant galimybių nustatyti sklypų ribų, spręsti, kad A. A. savavališkai užtvėrė sklypo/kelio plotą, nėra teisinio pagrindo.

Nesant visų būtinųjų ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių A. A. veiksmuose, pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, o skundžiamas nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. A. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2023-01-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1036-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Irina Serafin