Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-05-29 · Civilinė byla Nr. 2-1014-622/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-29
Bylos Nr.
2-1014-622/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Saulėnas
Ieškovas
BUAB „Robigas“
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1014-622/2013Procesinio sprendimo kategorijos 44.5.2.1.; 116.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Robigas“ ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo 258 665,85 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, jog atsakovas, buvęs UAB „Robigas“ direktorius, nevykdo pareigos perduoti administratoriui bankrutuojančios įmonės pinigines lėšas, kurių suma sudaro 258 665,85 Lt. Taip pat nurodė, kad galimas sprendimo už akių priėmimas, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.

Atsakovui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2012-10-30 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Robigas“ bankroto bylą. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Robigas“ direktoriaus pareigas. Ieškovo teigimu, atsakovas neperdavė bankroto administratoriui BUAB „Robigas“ priklausančių 258 665,85 Lt piniginių lėšų, todėl iš atsakovo prašo priteisti 258 665,85 Lt žalos atlyginimą.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Už šių pareigų nevykdymą juridinio asmens valdymo organo nariui yra numatyta civilinė atsakomybė (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

LR Akcinių bendrovių 37 straipsnio 12 dalis be kita ko nustato, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų įstatymuose, teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte yra numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

CPK 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;). Byloje esanti 2013-01-31 pažyma patvirtina, kad už įmonės kasoje esančias lėšas materialiai atsakingas direktorius R. B. neatsiskaitė su įmone ir bendra skola yra 258 665,85 Lt (b. l. 11). Atsižvelgiant į ieškovo pateiktus įrodymus ir atlikus formalų jų vertinimą teismas daro išvadą, jog atsakovas neįvykdė pareigos perduoti administratoriui bankrutuojančiai įmonei priklausančias pinigines lėšas, jo veikoje yra visi civilinės teisės pažeidimo sudėties elementai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius yra pagrįstas. Esant visoms CPK 285 straipsnyje numatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, tenkintinas ieškovo prašymas dėl tokio sprendimo priėmimo.

Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį, šis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui iš atsakovo 258 665,85 Lt žalos atlyginimą.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisti 6 173 Lt žyminį mokestį.

Atsakovui sprendimas neskundžiamas, tačiau jis turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą per 30 dienų nuo priėmimo gali skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Audrius Saulėnas