- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- I-8798-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00686-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), patikslintu skundu (b. l. 46–53) ir prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2013-02-08 sprendimą Nr. (6.5)I-816; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-01-02 sprendimą Nr. (10.1)3-56; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių sumokėti pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą priklausančią valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 17 024,72 Lt; 4) priteisti pareiškėjui iš VSDFV visas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Konstitucijos 52 straipsnis pareiškėjui kaip piliečiui garantuoja įstatymuose nustatyta tvarka gauti priklausančią valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus piliečiui, o neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, jų neužtikrinus, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Pareiškėjas sprendime buvo informuotas, kad nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 jam valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos suma pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6, 7 straipsnius sudarė 27 552,43 Lt, kuri nebuvo išmokėta.
Laikinojo įstatymo 15, 16 straipsniuose įtvirtintas sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo mechanizmas, pagal 16 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010-07-01 turėjo parengti ir patvirtinti Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą; pagal Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2010-01-01 parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Akivaizdu, kad vykdomosios valdžios institucijos iki šiol neįgyvendino šio įstatymo reikalavimų. Tai yra akivaizdus teisės principų ignoravimas, teisinio nihilizmo apraiška.
Fondo valdybos veiksmai atsisakant išmokėti pareiškėjui priklausančią neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį laikytini vilkinimo veiksmais. Remdamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymo) 40 straipsnio 1 dalimi teigia, kad neteisėtai neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį turi išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu nesutinka. Atsiliepimuose į skundą (b. l. 38–42, 59–61, 63–65) paaiškino, kad pareiškėjas skunde teismui nurodo neteisingą 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos sumą – 17 024,72 Lt, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, o įvertinus tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos galiojo ir pareiškėjui buvo taikomos iki 2011-12-31 (t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo), o teisės akto, įtvirtinančio 2010 m. – 2011 m. negautos pensijos dalies išmokėjimą, nėra, VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ajam pensijų skyriui nebuvo ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti jam 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, taip pat nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, o įvertinus tai, kad yra praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas terminas, byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu; jeigu teismas patenkintų pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą pensijos dalį, prašo priteisti šią sumą išmokėti dalimis, atsižvelgti į tai, jog neišmokėtos pagal Laikinąjį įstatymą pensijos dalies priteisimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sukeltų papildomą finansinę naštą: šiame biudžete nenumatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalims mokėti, be to, mokant priteistas neišmokėtas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijų dalies sumas, kiltų grėsmė tinkamai vykdyti VSDF administravimo įstaigų finansinius įsipareigojimus visiems išmokų gavėjams, taigi, būtų pažeistos ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir jų pusiausvyra.
Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, todėl prašydamas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių išmokėti jam 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, kreipdamasis į Fondo valdybą su 2013-01-22 (skundas Fondo valdyboje gautas 2013-01-30), o į Vilniaus apygardos administracinį teismą – su 2013-02-28 skundu, praleido ne tik Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, bet ir iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą.
Pareiškėjas 2010 m. – 2011 m. dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, be to, buvo draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą, t. y. vykdė individualią veiklą, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu, 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu pareiškėjui mokėjo sumažintą senatvės pensiją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio 2010 m. – 2011 m. sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus. Šiuose teisės aktuose numatoma reglamentuoti, kokia tvarka turi būti kompensuojama 2010 m. – 2011 m. dėl Laikinojo įstatymo taikymo negauta pensijų dalis, taip pat numatytos papildomos lėšos šiam kompensavimui. Kol šie teisės aktai nepriimti, o lėšos neskirtos, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo ir neturi lėšų išmokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintų pensijų dalį. VSDFV teritoriniai skyriai yra viešojo administravimo institucijos, jas saisto įstatymai ir jie negali veikti kitaip, negu nustatyta norminiuose teisės aktuose. Taigi, VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo ir neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir išmokėti jam pensijos skirtumą, susidariusį tarp pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį perskaičiuotos ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu jam mokėtos pensijos.
Teigia, kad su 2013-02-28 skundu kreipdamasis į teismą dėl nuo 2010-01-01 neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nustatytą 3 metų terminą, todėl ši byla nutrauktina.
Pareiškėjui 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu mokėta ne visa paskirta senatvės pensija ne dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų, o dėl įstatymų leidėjo veiksmų, tą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013), taigi, VSDFV teritoriniai skyriai nėra atsakingi už įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo padarinių kompensavimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su skundu nesutinka, atsiliepimuose į skundą (b. l. 18–21, 56–57, 129-132) paaiškino, kad pareiškėjas buvo draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą, t. y. vykdė individualią veiklą, todėl, vadovaujantis minėta Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata, jam nuo 2010-01-01 mokėta 540,00 Lt dydžio senatvės pensijos dalis (432 Lt – pagrindinė pensijos dalis ir 108,00 Lt priedas už 10 metų stažą, viršijantį 30 metų).
Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 ir 13 straipsniais bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 100, 101 ir 152 punktais, nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 susidarė 2 228,96 Lt senatvės pensijos permoka dėl perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą savarankiškai dirbusiems socialinio draudimo pensijų gavėjams, įvertinus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos už 2010 m. deklaruotus duomenis, kurie turėjo įtakos pensijos mokėjimui. Susidariusi senatvės pensijos permoka VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-29 sprendime Nr. 2-49 buvo išieškoma po 20 procentų pensijos kiekvieną mėnesį nuo 2012-01-01. Nuo 2012-09-21 įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriame Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnių nuostatos, pagal kurias išmokos buvo sumažintos dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems išmokų gavėjams, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl permokos išieškojimas buvo nutrauktas. Pareiškėjui liko neišmokėta 96,64 Lt nustatytos senatvės pensijos permokos dalis dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo pareiškėjui neišmokėta senatvės pensijos dalis yra 19 157,04 Lt (17 024,72 + 2 132,32 (2 228,96 - 96,64)).
VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai, vykdydamas Laikinąjį įstatymą, perskaičiavo pareiškėjui senatvės pensiją ir 2010 m. – 2011 m. mokėjo teisingo dydžio perskaičiuotą pensiją (dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 neišmokėta senatvės pensijos dalis sudaro 17 024,72 Lt), todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti sprendimus Nr. (10.1)3-56 ir Nr. (6.5)I-816 bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ajį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos pensijos dalį atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies pagal Laikinąjį įstatymą teisėtumo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2009-11-19 sprendimu Nr. 11-17-23473 (b. l. 22) pareiškėjui nuo 2009-08-15 iki gyvos galvos paskyrė 1 234,75 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2010-10-13 sprendimu Nr. 11-17-17719 nuo 2010-08-15 perskaičiavo pareiškėjo pensiją ir ją paskyrė 1 277,55 Lt per mėnesį (b. l. 25), 2011-09-22 sprendimu Nr. 11-17-16451 perskaičiavo pensiją po 1 332,69 Lt (b. l. 28), juose nurodant, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pensija bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas.
Be kita ko, 2011-11-30 VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus sprendimu Nr. 12-23-30 (b. l. 29) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 susidarė 2 228,96 Lt senatvės pensijos permoka dėl perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą savarankiškai dirbusiems socialinio draudimo pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams.
VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-29 sprendimu Nr. 2-49 (b. l. 30) nuspręsta nuo 2012-01-01 iš pareiškėjo, vykdančio individualią veiklą, išieškoti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos po 20 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki valstybiniam socialinio draudimo biudžetui bus atlyginta 2 228,96 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos permoka, susidariusi dėl pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą, įvertinus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos už 2010 m. deklaruotus duomenis, kurie turėjo įtakos pensijos mokėjimui.
VSDFV Vilniaus skyrius 2012-11-07 sprendimu Nr. 11-22-158 (b. l. 31) nusprendė pareiškėjo senatvės pensijos permokos, kuri buvo išieškoma pagal sprendimą Nr. 2-49, išieškojimą nutraukti, nes 2012-09-21 įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriame Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnių nuostatos, pagal kurias išmokos buvo sumažintos dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems išmokų gavėjams, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
VSDFV Vilniaus skyrius 2014-07-14 sprendimu Nr. 11-56-186 (b. l. 133) iš dalies panaikino 2011-11-30 VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus sprendimą Nr. 12-23-30 dėl 96,64 Lt (likutis neišieškotos sumos) nustatytos pensijos permokos.
Pareiškėjas 2012-12-07 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą išmokėti 2010 m. – 2011 m. neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 32)
VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2012-12-07 prašymą, 2013-01-02 sprendime Nr. (10.1)3-56 (b. l. 9–12, 33–36) pateikė duomenis apie pareiškėjui 2010-01-01 –2011-12-31 laikotarpiu mokėtos senatvės pensijos dydį ir pareiškėjo prašymo netenkino.
Pareiškėjas 2013-01-22 pateikė VSDFV skundą (b. l. 44), kuriame prašė panaikinti sprendimą Nr. (10.1)3-56 bei priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui priklausančią valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nesumokėtą dalį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
VSDFV 2013-02-08 sprendime Nr. (6.5)I-816 (b. l. 43) nurodė, kad 2010 m. – 2011 m. pareiškėjo senatvės pensija teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota ir mokėta tuo metu galiojusiame Laikinajame įstatyme nustatyta tvarka, panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-01-02 sprendimą Nr. (10.1)3-56 ir įpareigoti išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 negautą senatvės pensijos dalį nėra teisinio pagrindo.
2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d.). Pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. (Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d.). Ginčo aspektu analogiškos nuostatos išliko ir 2010-10-26 šios normos redakcijoje. Remiantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatos galiojo iki 2011-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo senatvės pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o jos mažinimas dar ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį nėra pateisinamas.
Nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą, t.y. vykdė individualią veiklą, pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pagrindu perskaičiavo dar kartą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę (b. l. 129-132).
Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo skundą, įvertinęs VSDFV 2013-02-08 sprendimo Nr. (6.5)I-816 turinį, 2014-06-19 nutartyje (b. l. 117-123) konstatavo, kad nagrinėjamu atveju VSDFV išnagrinėjo pareiškėjo R. S. skundą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl šiuo aspektu kliūčių nagrinėti ginčą iš esmės teisme nėra, pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeisdamas ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto dvidešimties dienų termino nuo VSDFV 2013-02-08 sprendimo Nr. (6.5)I-816 gavimo dienos.
Taigi šiuo atveju nekvestionuotinas klausimas dėl ginčo išsprendimo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, numatyta Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01, kuriame buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Remiantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį pareiškėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai, tačiau pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį yra neteisėtas. VSDFV Vilniaus skyrius pateikė duomenis ir paaiškino apie pareiškėjo neišmokėtos pensijos dalies apskaičiavimą 2010 - 2011 metais. Pagal atsakovės pateiktus duomenis dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo pareiškėjo inicijuojamo ginčo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidarė 17024,72 Lt nepriemoka (VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime pateiktos lentelės penkto ir septinto stulpelių skirtumas, b. l. 130-31). Kaip matyti, iš pareiškėjo buvo nuspręsta išieškoti 2 228,96 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos permoką, VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-11-07 sprendimu Nr. 11-22-158 pensijos išieškojimas nutrauktas, neišieškotos sumos likutis – 96,64 Lt (b. l. 30, 31, 133). Vadinasi, iš pareiškėjo buvo išieškota 2132,32 Lt (2228,96 Lt – 96,64 Lt) permoka, susidariusi dėl perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą, kaip iš savarankiškai dirbusio asmens. Taigi, pareiškėjui iš viso priteistina 19 157,04 Lt (17024,72 Lt + 2132,32 Lt) neišmokėtos pensijos dalis už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Teismo vertinimu, 19 157,04 Lt sumos priteisimas, kai pareiškėjas prašė priteisti 17 024,72 Lt, šiuo atveju nelaikytinas skundo reikalavimo ribų peržengimu, nes pareiškėjas netikslią sumą nurodė, atsižvelgęs į atsakovo pateiktus duomenis. Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimą teismas tenkina už visą pareiškėjo prašomą laikotarpį.
Pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-16 sprendime Nr. A146-38-2012 yra pasisakęs, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos yra priteisiamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamo skyriaus. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą valstybinės socialinės draudimo pensijos dalį turi išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.
Pareiškėjas ginčija VSDFV2013-02-08 sprendimą Nr. (6.5)I-816 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-01-02 sprendimą Nr. (10.1)3-56. Šių sprendimų atitinkamomis dalimis buvo atsisakyta netaikyti pareiškėjui Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, t.y. įstatymo normos kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo LVAT administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluotos nuostatos dėl institucijų sprendimų, kuriais atsisakyta netaikyti Laikinojo įstatymo nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pašalinimo iš teisės sistemos. LVAT 2014-07-14 nutartyje byloje Nr. A146-141/2014, kurioje ginčas yra analogiškas nagrinėjamam šioje byloje, pažymėjo, kad nors administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 buvo nagrinėjamas ginčas dėl kitos rūšies (valstybinių) pensijų, kurios buvo mažinamos asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, remiantis kita Laikinojo įstatymo norma, tačiau šių bylų aplinkybės yra analogiškos tuo aspektu, kad pareiškėjai ginčijo teisme pensijas mokančių institucijų sprendimus, kuriais atsisakyta išmokėti pensijų nepriemokas, susidariusias dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo normų, kuriomis buvo ribojamas paskirtų pensijų dydis pensijų gavėjams, kurie turi draudžiamųjų pajamų. Teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl yra pagrindas panaikinti VSDFV 2013-02-08 sprendimo Nr. (6.5)I-816 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-01-02 sprendimo Nr. (10.1)3-56 dalis, kuriomis atsisakyta pareiškėjui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Pareiškėjas nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nespręstinas. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo pareiškėjas gali paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 44 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 4 p. ir 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-02-08 sprendimo Nr. (6.5)I-816 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-01-02 sprendimo Nr. (10.1)3-56 dalis, kuriose atsisakyta pareiškėjui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Priteisti R. S. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 19 157,04 Lt (devyniolika tūkstančių šimtą penkiasdešimt septynis litus ir keturis centus) senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.