- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- I1-5138-473/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03177-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2020 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 42-1240 (toliau – ir Raštas); 2) Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 2S-3324 (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Skunde ir teismo posėdyje nurodo, kad skundžiami sprendimai yra neišsamūs, klaidinantys, prieštaraujantys vienas kitam, nesprendžiantys susidariusios problemos, o tik informacinio pobūdžio ir neatsakantys į pagrindinį klausimą, kodėl vykdoma antikonstitucinė veikla. Reaguodamas į Vilniaus PN administracijos skelbimą-reikalavimą, kad ,,Paprastos grupės nuteistieji iki 2020-08-31 privalo atiduoti į laisvę nuosavus elektroninius prietaisus. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. negrąžinus artimiesiems elektroninius prietaisus, bus paimami ir priduodami saugojimui į sandėlį“, rašė skundą Vilniaus PN direktoriui, kodėl jis vykdo antikonstitucinę veiklą ir nori surinkti elektroninius prietaisus iš paprastos grupės nuteistųjų. Jam, kaip paprastosios grupės nuteistajam, kurioje yra nuo 2017 m. gegužės 4 d., negali bloginti teisinės padėties, tai yra uždrausti, ir paimti tai, ką teisėtai turėjo ir galėjo naudoti tiek metų, ir jo teisinė padėtis pablogėjo ne dėl jo paties elgesio, o dėl antikonstitucinio įstatymo, tai yra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo. Departamento direktorius net nesigilindamas į skundo esmę atsakė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsigaliojo Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-275, pakeitimai, pagal kuriuos, vadovaujantis 1.2.8 p. nuostatomis, paprastai grupei priskirtiems nuteistiesiems iki 2021 m. birželio 1 d. galima turėti ir naudotis televizoriais. Taigi susidaro kolizija, kai naujai priimtos BVK nuostatos draudžia turėti elektros prietaisus, o teisingumo ministro įsakymas (poįstatyminis teisės aktas, kuris bet kada gali būti atšauktas) leidžia laikinai, iki 2021 m. birželio 1 d., turėti televizorius. Pažymi, kad BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punktas prieštarauja Konstitucijos 7, 21, 25 ir 29 straipsniams.
Pareiškėjas teismo posėdyje atsisakė reikalavimo atlyginti žalą. Nurodė, kad žalos nepatyrė, tiesiog norėjo atkreipti dėmesį į problemą, teisės aktų prieštaravimą Konstitucijai. Reikalavimo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus: paprastajai grupei priskirti nuteistieji – maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus. BVK 92 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog paprastosios grupės nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės). Jų III skyriuje yra nurodyta nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų bendra masė. Minėtų Taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų (išskyrus MP3 grotuvą), taip pat sausų dribsnių.
Akcentuoja, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas teismui nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Vilniaus PN vadovaujasi įstatymais ir kitais galiojančiais teisės aktais. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo teisę turėti tam tikrus elektros prietaisus apribojo įstatymas, o ne Vilniaus PN administracija.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3023 (įsigaliojo 2020 m. birželio 20 d.) buvo pakeistas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnis, nustatantis paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas. Naujos redakcijos BVK 73 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti šio kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmeninių daiktų. Tuo pačiu įstatymu pakeisto BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus: maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-275 „Dėl teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) 1.2.8 papunkčiu buvo pakeistas Taisyklių 21 punktas. Taisyklių 21 punkto naujoje redakcijoje nustatyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų (išskyrus MP3 grotuvą), taip pat sausų dribsnių. Įsakymo 2.2 papunkčiu nustatyta, kad šio įsakymo 1.2.9 papunktis įsigalioja 2021 m. birželio 1 d. Taisyklių 20.4 papunktyje nustatyta, kad lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje elektros prietaisų.
Nurodo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems iki 2021 m. birželio 1 d. leidžiama turėti pataisos įstaigoje šiuos elektros prietaisus: televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d., kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą, barzdaskutę, elektrinį virdulį, LED skaitymo lempą (maitinamą elementais). Nuo 2021 m. birželio 1 d. paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems bus leidžiama turėti pataisos įstaigoje šiuos elektros prietaisus: kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą, barzdaskutę, elektrinį virdulį, LED skaitymo lempą (maitinamą elementais). Pareiškėjui pateikti atsakymai į jo skundus neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Rašto bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjui pateikus skundą dėl Vilniaus PN įpareigojimo grąžinti paprastosios grupės nuteistiesiems elektros prietaisus, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus PN.
Vilniaus PN Rašte nurodė, kad paprastosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems elektros prietaisai neįtraukti į jiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą, ir pranešė, kad yra sudarytos sąlygos iki 2020 m. spalio 1 d. atiduoti elektros prietaisus, o nuo 2020 m. spalio 1 d., siekiant tinkamo įsigaliojusio teisės akto įgyvendinimo, elektros prietaisai, išskyrus barzdaskutę, bus paimti.
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Sprendime pažymėjo, kad, vadovaujantis 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsigaliojusiais teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-275 patvirtintais Taisyklių pakeitimais, jų 1.2.8 p. nuostatomis, paprastai grupei priskirtiems nuteistiesiems iki 2021 m. birželio 1 d. leidžiama įsigyti ir turėti televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d. Nurodyta, kad, atsižvelgus į minėtus pakeitimus, jis gali įsigyti ir turėti asmeninį televizorių. Nustatė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakymas Nr. 42- 1240 buvo parengtas vadovaujantis skundo nagrinėjimo metu galiojančiomis teisės normomis bei pateiktas nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Pagal Taisyklių 21 punktą, paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų (išskyrus MP3 grotuvą), taip pat sausų dribsnių. Įsakymo 1.2.9 papunktyje nustatytas Taisyklių 21 punkto pakeitimas, kuris įsigalioja 2021 m. birželio 1 d. (Įsakymo 2.2 papunktis). Taisyklių 21 punkto naujoje redakcijoje nustatyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų (išskyrus MP3 grotuvą), taip pat sausų dribsnių. Taigi nuo 2021 m. birželio 1 d. į leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą nebeįeina 20.4.1 punkte įvardytas prietaisas – televizorius ir jo priedėlis antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d.
Pareiškėjas prašo panaikinti Raštą ir Sprendimą iš esmės dėl to, kad pakeistos Taisyklių nuostatos, kurios įsigalios 2021 m. birželio 1 d., jo nuomone, yra antikonstitucinės. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad šiuo metu jokie elektros prietaisai iš jo nepaimti, naudojasi turimu televizoriumi. Sprendime ir atsiliepime Departamentas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Įsakymu patvirtintus Taisyklių pakeitimus, iki 2021 m. birželio 1 d. leidžiama įsigyti ir turėti televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d., t. y. jam leidžiama turėti asmeninį televizorių.
Taigi atkreiptinas dėmesys, kad nors Rašte nurodoma, jog iki 2020 m. spalio 1 d. reikia atiduoti elektros prietaisus, o nuo 2020 m. spalio 1 d. elektros prietaisai, išskyrus barzdaskutę, bus paimti, tačiau Departamento Sprendime patikslinta, kad elektros prietaisai nebus paimti iki 2021 m. birželio 1 d. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad šiuo metu jo teisė naudotis televizoriumi neapribota. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes galima konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl galimų pažeidimų ateityje, t.y. 2021 m. birželio 1 d., nes kreipimosi į teismą metu jo teisė turėti elektros prietaisą televizorių – nebuvo apribota ar atimta. Darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks konkretus sprendimas, kuriuo jam būtų nustatytos teisės ar pareigos, t. y. pareiškėjui šiais skundžiamais aktais nesukuriamos jokios teisinės pasekmės. Rašte ir Sprendime jam išaiškinta numatytų apribojimų taikymo ateityje tvarka. Sprendimas, kuris pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes, būtų tas, kuriuo nustatomas privalomas elektros prietaisų paėmimas. Pažymėtina, kad, remiantis LVAT praktika, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialiosios teisės nebuvo pažeistos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. AS442-505/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad, jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-809-556/2018; 2020 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2628-629/2020). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką, reikalavimai dėl Rašto ir Sprendimo panaikinimo atmestini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsisako skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad jeigu pareiškėjas atsisako skundo, teismas bylą nutraukia. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nustatyta, kad pareiškėjas atsisako savo skundo reikalavimo atlyginti žalą nurodydamas, kad žalos atlyginimas nėra jo skundo tikslas. Jam skundo dalies atsiėmimo pasekmės teismo posėdyje išaiškintos, suprantamos. Teismas nenustatė aplinkybių, kad toks pareiškėjo prašymas pažeistų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsisakymas skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą priimamas, ši bylos dalis taip pat nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Išaiškintina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Taisyklių nuostatų prieštaravimo Konstitucijos 7 straipsniui, 21 straipsniui, 25 straipsniui, 29 straipsniui. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamais sprendimais pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos ir realiai nesukėlė jam jokių teisinių pasekmių, o reikalavimo atlyginti žalą jis atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta norma pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta nebuvo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti dėl nurodomo BVK straipsnio atitikties Konstitucijai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundo dalį dėl Vilniaus pataisos namų 2020 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. 42-1240 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 2S-3324 panaikinimo atmesti.
Administracinės bylos dalį dėl 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos priteisimo nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.