- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-2060-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30599-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- P. J.
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, byloje dalyvaujanti išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui po 700 Lt/mėn; priteisti 25 730 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimų užtikrinimui, ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą teikti laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 700 Lt/mėn. Nurodė, kad vaikai turi specialių poreikių, dėl to prašymas yra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (b. l. 22-23) ieškovės J. J. prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo P. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams Nikitos ir I. J. kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis nuo nutarties priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai J. J.. Nurodė, kad teismas atsižvelgdamas į vaikų amžių, bei į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, pajamas, jo sveikatos būklę, taip pat nepateikta duomenų apie vaikų turimus specialiuosius poreikius, būtiniausiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti iš tėvo priteistinas laikinas išlaikymas po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.). Taip pat nurodė, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje.
Šalies argumentai
Atsakovas P. J. atskiruoju skundu (b.l. 25-26) prašo panaikinti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2013-09-18 nutartį. Nurodo, kad sutuoktinių tarpusavio sutarimu buvo nuspręsta, kad P. J. iš savo sąskaitos dengia viso kredito, kurį yra gavę sutuoktiniai nekilnojamajam turtui įsigyti, įmokas, apmoka komunalines išlaidas, nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidas. Nepaisant to jis dengia ir nemažą dalį vaikų išlaikymo išlaidų. Pritaikius laikinas apsaugos priemones ir įpareigojus jį mokėti kas mėnesį po 500 Lt kiekvienam vaikui išlaikyti, tokiu atveju jam neliks lėšų dengti kreditą bei išlaikyti nekilnojamąjį turtą - apmokėti už tiekiamas dujas, vandenį, elektrą namo remonto ir priežiūros mokesčius. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad ji prisideda prie namų ūkio išlaikymo.
Atsiliepimas
Ieškovė J. J. atsiliepimu (b. l. 92-95) į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas P. J. kartu su ieškove J. J. kartu negyvena, neveda bendro ūkio, tačiau atsakovas nepilnamečiams vaikams neteikia jokio išlaikymo, jais visiškai nesirūpina, nesidomi ir vaikų neprižiūri. Dėl tos priežasties ieškovė ir pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Taip pat nurodo, kad jokio bendro sutarimo tarp sutuoktinių dėl vaiku išlaikymo nepavyko pasiekti, atsakovas neišlaikė vaikų, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. P. J. iš savo sąskaitos dengia kreditą, kadangi nekilnojamojo turto ½ dalis, kuri buvo įgyta sutuoktiniams paėmus kreditą, priklauso P. J. motinai - G. J.. Kredito dengimas už nekilnojamojo turto įsiskolinimą, kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso P. J. motinai - G. J., negali eliminuoti pareigos išlaikyti vaikus. Taip pat nurodo, kad atsakovo pateikti dokumentai - G. J. apmokėjimas už Lietuvos dujas negali eliminuoti pareigos išlaikyti vaikus, kadangi nekilnojamojo turto ½ dalis nuosavybės teise priklauso P. J. motinai - G. J.. Nurodo, kad P. J. vaikams išlaikymą per visą laikotarpį nuo 2012 m. vasario 23 d. iki ieškinio pateikimo dienos mokėjo tik vieną mėnesį - nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio atliko mokėjimo pavedimus į J. J. sąskaitą nereguliariomis sumomis, t. y. 420,00 Lt, 220,00 Lt, 230,00 Lt, kurios yra aiškiai nepakankamos vaikų išlaikymui.
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas nurodo, kad jo sunki materialinė padėtis, dengia viso kredito, kurį yra gavę sutuoktiniai nekilnojamajam turtui įsigyti, įmokas, apmoka komunalines išlaidas, nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidas, todėl laikino išlaikymo negali jis negali mokėti, nes neužtektų pinigų kitiems kreditoriams. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Remdamasis CPK 144 – 148 straipsniais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismui užtenka įsitikinti, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas laikinas išlaikymas, atskirajame skunde tvirtina, jog 500 Lt dydžio laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui yra per didelis, kadangi jis, turi įsiskolinimų kreditoriams, moka mokesčius ir kitas įmokas. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo išdėstytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra vertinama, kokia atsakovo nurodytų kreditorinių įsipareigojimų dalis yra jo asmeniniai įsipareigojimai, kokie yra bendri su ieškove, skirti šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau kiek ir kokie bebūtų įsipareigojimai kreditoriams, jie negali paneigti vaikų teisės į kasdieninį išlaikymą, į lėšas jų būtiniausių poreikių tenkinimui. Taigi, šioje stadijoje nėra iš esmės vertinamos šalių galimybės teikti vaikams išlaikymą. Teismas tik preliminariai įvertina, kad išlaikymas reikalingas dviem mažamečiams vaikams, atsakovas gauna nuolatines pajamas, todėl privalo skirti lėšas vaikų aprūpinimui, o ši suma (500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį) nenagrinėjant bylos iš esmės, preliminariai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos orientacinį kriterijų, laikytina pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti teismo priimtą nutartį dėl šio reikalavimo.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.