Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-108 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su A. D. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-108 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju A. D. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Teismo vertinimu, Komisija 2022 m. gegužės 10 d. nutarime Nr. 58-108 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas Komisijos pateiktų rekomendacijų vykdymas – nemokamų darbų atlikimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, paties nuteistojo motyvacija darbui, turima profesinė kvalifikacija, taip pat tai, kad A. D. atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, baustumų drausmine tvarka ir skatinimų skaičius, materialinė padėtis, tai, kad nestebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, priėmimas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis bei tai, kad nėra stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 105–106). Taigi Komisija, priimdama nutarimą netaikyti A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visapusiškai įvertino 2022 m. balandžio 12 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-92 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) ir nuteistojo asmens bylos duomenis. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ar kad nebuvo įvertintos visos jo asmenybę apibūdančios aplinkybės, kaip tvirtinama nuteistojo skunde, nėra pagrindo. Teismas, susipažinęs su asmens byloje esančio ankstesnio 2021 m. spalio 22 d. Komisijos nutarimo Nr. 59-175 (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 91–92) turiniu, negali sutikti su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe, kad „2021 m. rugpjūčio mėn. jis buvo kviestas pas psichologą pokalbiui, pokalbio metu teigė neturintis problemų, tačiau norintis dirbti, nes reikia formaliai. Nuspręsta šiuo metu intervenciniu programų vykdymo nepradėti, kadangi nuteistasis stokoja motyvacijos, atsisako bendradarbiauti, nepripažįsta turintis problemų, todėl darbas su nuteistuoju būtu neefektyvus“ frazės nukopijuotos iš ankstesnio nutarimo, nes tokia aplinkybė nebuvo nurodyta ankstesniame Komisijos nutarime.

Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad A. D. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, daugeto, taip pat už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Dėl to nuteistajam buvo paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti A. D. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Jis 2 kartus skatintas (paskutinį kartą 2020 m. kovo 3 d.), tačiau iš viso 6 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2019 m. gegužės 30 d., viena iš paskirtų nuobaudų (paskutinė 2019 m. liepos 25 d.) panaikinta Regionų apygardos administracinio teismo). Teismas, vertindamas šias aplinkybes, pažymi, kad nors A. D. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai turi reikšmės apibūdinant nuteistojo asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jam paskirta 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskelbimo praėjus itin neilgam laikui (2014 m. birželio 30 d.) jis buvo nubaustas drausmine tvarka. Po to, praėjus dar keleriems metams A. D. baustas dar 5 kartus (t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. vasario 21 d., kovo 22 d., balandžio 9 d., gegužės 30 d.) drausmine tvarka. Taigi A. D. gana sistemingai pažeisdavo nustatytą tvarką pataisos įstaigoje. A. D. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Svarbu ir tai, kad nors A. D. skatintas porą kartų, tačiau po paskutinės nuobaudos paskyrimo 2019 m. gegužės 30 d., jis buvo skatintas tik vieną kartą – 2020 m. kovo 3 d. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais per A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą rodo nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktūruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti, kad A. D. nesielgė visiškai nepriekaištingai. Nors pastebima, kad, 2019 m. rugpjūčio 19 d. perkėlus nuteistąjį į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, A. D. baustas nebuvo, kas rodo tam tikras nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme ir tai iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau šiuo metu vien jų nepakanka tam, kad A. D. būtų taikomas lygtinis paleidimas.

Teismas, išsireikalavęs iš pataisos įstaigos Individualaus darbo su nuteistuoju knygelę, susipažino su joje esančiais duomenimis ir su Socialinio tyrimo išvada, iš kurių matyti, kad A. D. yra aukštesnio išsilavinimo, turi staliaus–baldžiaus profesinę kvalifikaciją. Bausmės atlikimo metu A. D. dalyvauja mokymosi procese – 2021 m. įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją, šiuo metu lanko anglų kalbos būrelį. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nėra duomenų apie alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo problemas, susijusias su A. D. nusikalstamo elgesio pasireiškimu, taip pat nuteistojo emocinės gerovės sunkumai nestebimi ir nesietini su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Neabejotinai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, jog kai 2017 m. gruodžio 20 d. Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje buvo sudarytas individualaus socialinės reabilitacijos planas Nr. 102-401, jis kurį laiką dalyvavo elgesio pataisos programose: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje; tiksliniuose psichologo užsiėmimuose, prisidėjo prie saugios ir konstruktyvios grupės darbo atmosferos kūrimo; kriminalinės subkultūros mažinimo programoje; išklausė „12 žingsnių programos“ užsiėmimų ciklą, kuris skirtas informuoti apie alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo riziką bei žalą; atliko gerbūvio darbus ir, atlikdamas bausmę, nuosekliai dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. A. D. bendrauja su šeimos nariais, palaiko glaudžius ryšius, būdamas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyventų su šeima. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, tačiau tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jam būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kita vertus, A. D. nors ir dalyvavo šiose priemonėse ir yra įgijęs profesinę kvalifikaciją, tačiau pataisos įstaigoje nedirbo. Nors nuteistasis skunde teigia, kad negalima sutikti su Komisijos išvada, kad darbinės veiklos pataisos įstaigoje nuostatos išlieka negatyvios, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė tiesiogiai siejasi su jo galimybėmis sumokėti turimus finansinius įsiskolinimus, o tai kartu tiesiogiai siejasi su nusikalstamo modelio (finansinės naudos siekiu) dalimi. Teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojamos nuostatos, neva pataisos įstaiga neužtikrina jam tinkamo darbo, nesudaro pagrindo išvadai jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad pats nuteistasis turi būti aktyvus ir savo iniciatyva reikšti norą dirbti pataisos įstaigoje, nepaisant to, kad tuo metu nėra laisvų darbo vietų, o ne vien tik pasyviai laukti iš pataisos įstaigos administracijos pasiūlymų dėl darbo. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad 2022 m. kovo 29 d. A. D. yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pažymą apie galimybę jį įdarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju (asmens bylos II tomo II dalies b. l. 156). Pažymėtina, kad A. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. gegužės 28 d. Iš asmens byloje esančio 2014 m. rugpjūčio 7 d. A. D. prašymo matyti, kad šis, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, yra išreiškęs sutikimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą (asmens bylos I tomo II dalies b. l. 161). Tačiau 2018 m. rugpjūčio 16 d. pasiūlius nuteistajam mokamą valytojo darbą, A. D. kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos darbą (asmens bylos II tomo II dalies b. l. 46). Be to, kaip matyti iš asmens byloje esančio 2019 m. kovo 4 d. atsakymo į A. D. pareiškimą, kuriame šis pareiškė, kad dirbti pataisos įstaigos namuose neprivalo, pateikimo, jame nurodyta, kad vadovaujantis BVK 125 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje aiškiai nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija (asmens bylos II tomo II dalies b. l. 62). Pats A. D., praėjus beveik trejiems metams nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., kai buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus bausmės atlikimui, nesikreipė į administraciją dėl galimybės įsidarbinti, taip nebandė net rodyti savo teigiamo požiūrio į darbą. Todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skunde nurodytais teiginiais, neva jis viso bausmės atlikimo metu nedirbo vien dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Tokios išvados nepaneigia tai, kad Vilniaus pataisos namų administracija nepasiūlė jam darbo. Taigi, nuo pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios nėra matoma A. D. pažanga (pastangų dėjimas) siekiant įsidarbinti pataisos įstaigoje. A. D. skunde deklaruojamos nuostatos, sietinos su darbine veikla, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda pakankamas pastangas visapusiškam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Nuteistojo akcentuojama motyvacija darbui gali būti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, ir tikru siekiu įsidarbinti pataisos įstaigoje, o labiau formaliais pagrindais. Būtent nuosekli darbinės patirties stoka, lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos A. D. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Šių aplinkybių kontekste pastebėtina ir tai, kad A. D. skunde iš konteksto nurodoma aplinkybė, jog asmeniui negali būti atimta laisvė dėl įsiskolinimų, visiškai nesusijusi su lygtinio paleidimo taikymu. Neginčydamas aplinkybės, kad asmuo negali būti įkalinamas dėl finansinių įsipareigojimų, teismas pažymi, kad A. D. atlieka bausmę dėl pasikėsinimo padaryti sunkų nusikaltimą bei dėl apysunkio, nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymo, o ne todėl, kad turi finansinių įsiskolinimų kredito įstaigai ar kokiam nors fiziniam asmeniui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis išnaudojo visas galimybes bandydamas įsidarbinti, o jo nedarbą pataisos įstaigoje lėmė tik nuo jo nepriklausančios aplinkybės ir kad jis deda reikiamas pastangas siekdamas įgyti darbinės patirties ar lėšų įgijimo, paskirstymo įgūdžius (pastebėtina, kad ne pats nuteistasis, o jo sutuoktinė mažina įsiskolinimus, nes paties A. D. teigimu, jis turi didelį kreditinį įsipareigojimą bankui). Dirbdamas net už nedidelį atlyginimą ar savo iniciatyva siekdamas įsidarbinti nuteistasis rodo savo požiūrį į darbo svarbą, kartu ir galima prognozuoti jo požiūrį į darbinę veiklą būnant laisvėje, gebėjimą tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką. Tokios išvados nepaneigia teismui pateikta antstolės 2022 m. birželio 8 d. pažyma Nr. S-22-4-24002 dėl prievolės vykdymo.

Komisija, spręsdama klausimą dėl A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad jis nuo atvykimo į Vilniaus pataisos namus nesikreipė į resocializacijos skyriaus specialistus, psichologus, socialinius darbuotojus dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo ar galimybių jas vykdyti, nes nuteistasis akcentuoja, kad jis norėtų dalyvauti tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse ir intervencinėse programose, o, nuteistojo teigimu, Vilniaus pataisos namų administracija negali jam suteikti šių paslaugų dėl kvalifikuotų specialistų ir pareigūnų trūkumo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: tai – gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų identifikavimo, sprendimo, pasekmių numatymo sunkumai; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistojo mąstymo aspektai susiję su socialinėmis problemomis, polinkis elgtis rizikingai, asmeninės sėkmės siekis, neįvertinant pasekmių, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, turėjo neigiamos įtakos nuteistojo gyvenimo būdui bei siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. Pirmenybę teikė planavimui, ne impulsyviam veiksmui, linkęs į konceptualų mąstymą, svarstymą, apibendrinimą, tačiau ne visada numato galimas savo sprendimų pasekmes. Pagal nusikaltimų pobūdį, nuteistasis turi sunkumų interpretuojant socialines situacijas. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis A. D. deda tam tikras pastangas valdyti šiuos kriminogeninius poreikius, tačiau paskutiniu metu nėra stebimas A. D. aktyvesnis įsitraukimas į taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius nusikalstamą elgesį, problemų identifikavimo, sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas. Aktyvaus nuteistojo A. D. įsitraukimo į kriminogeninių poreikių valdymą nepatvirtina tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio mėn. pakviestas pokalbiui dėl išreikšto poreikio psichologinių paslaugų teikimui teigė norintis dirbti ir kad 2022 m. sausio–vasario mėn. dar kartą kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo ir teigė, kad nori vykdyti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Su nuteistuoju aptariant jo nusikaltimą, dabartinę situaciją, jis neišsikelia jokių psichologinių problemų ar sunkumų, kategoriškai nepripažįsta esamų problemų ir kriminogeninių veiksnių, tačiau reikalauja vykdyti planą. Stebint poreikį vykdyti priemones, buvo nuspręsta nuteistajam vesti edukacinio pobūdžio užsiėmimus, orientuojantis į gyvenimo stilių, kriminalines nuostatas, problemų identifikavimą ir sprendimą, pasekmių numatymą ir įvertinimą. Todėl tokia nuteistojo motyvacija gali būti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, o labiau formaliais pagrindais, kai Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. spalio 22 d. nutarimais buvo nutarta netaikyti A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi, nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismas nenustatė, kad pataisos įstaigoje dėl specialistų trūkumo A. D. nėra užtikrinama galimybė dalyvauti tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse ir intervencinėse programose. Vėlgi nuteistajam nėra ribojama teisė prašyti dalyvauti tokio pobūdžio priemonėse ir programose, t. y. būti aktyviam, ir tik pataisos įstaigos administracijai pateikus neigiamą atsakymą, galima teigti, kad nuteistasis negali įvykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių. Vien A. D. deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kad jis nori įvykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, tačiau neefektyvus bendradarbiavimas su pataisos įstaigos darbuotojais šiuo klausimu, neleidžia daryti pakankamą išvadą, kad jis turi norą įvykdyti tokias priemones. Teismas, be kita ko, neturi teisinio pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad Komisija nagrinėjamu atveju vertino tik jo konkretų, o ne visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį ir resocializacijos procesą bei kriminogeninių poreikių valdymą.

Teismas nesutinka su A. D. teiginiu, kad Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-108 savaime naikintinas vien dėl to, kad jame nenurodyta, kokių konkrečių individualaus socialinio reabilitacijos plane nurodytų priemonių nuteistasis neįvykdė. Visų pirma, pažymėtina, kad skundžiamas nutarimas priimtas remiantis ne vien minėta aplinkybe. Be to, pats nuteistasis bausmės atlikimo metu ir prieš sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi teisę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją ir sužinoti apie individualaus socialinio reabilitacijos plano turinį sudarančių priemonių įgyvendinimą.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta A. D. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nei skundžiamame nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik iš skundžiamo nutarimo matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 125), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Pastebėtina, kad jau kurį laiką nuteistojo nusikalstamos elgesio rizika išlieka vidutinė (atlikus 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. spalio 4 d. ir 2022 m. balandžio 12 d. vertinimus), todėl dar yra tobulintinų sričių.

Skundo nagrinėjimo kontekste pasisakytina ir tai, kad A. D. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, BVK ar Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas vertinamas kaip priemonė, sumažinanti įkalinimo trukmę ir padedanti asmenims grįžti į visuomenę. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Be to, kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio A. D. skundo argumentai, kad kalinimas turėtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo atimta laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvą visuomenę; palaikyti ir stiprinti tuos ryšius su giminėmis bei išorės pasauliu, kurie remia geriausius kalinių bei jų šeimų interesus, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-108 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia skunde deklaratyviai cituojamos atitinkamos BVK ar Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (4 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga A. D. taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra ar be jos. Todėl Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-108, kuriuo atsisakyta taikyti A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. D. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-108 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. D..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.