Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Onos Aldonos Budienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir N. G. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, N. G. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu taip pat dvejiems metams.

Iš R. M. , A. G. , N. G. solidariai priteista 80 Lt R. P.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Skundžiama taip pat Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, kuria A. G. ir N. G. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. ir N. G. nuteisti už tai, kad 2005 m. birželio 23 d. apie 4 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, autobusų stotelėje prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos, (duomenys neskelbtini), N. G. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimą, R. M., A. G. priėjo prie R. P. ir pareikalavo mobiliojo ryšio telefono bei pinigų, o nukentėjusiajam atsakius, kad telefono ir pinigų neturi ir bandant pabėgti, R. M. su A. G. sugriebė R. P. už apykaklės, pargriovė ant žemės ir laikė. Taip atėmus galimybę priešintis, R. M. sudavė R. P. kumščiu į veidą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, pagrobė iš jo 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ su 30 Lt vertės „Tele 2“ kortele, 20 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 80 Lt, nuolaidų kortelė „Uno“, automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros talonas, registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas, „Visa elektron“ kortelė, kurie pinigais neįvertinti, 60 Lt vertės automobilio raktelis su pulteliu; taip iš viso A. G., N. G. ir R. M. iš R. P. pagrobė turto už 290 Lt.

Kasaciniuose skunduose A. G., N. G. prašo perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, o nepatenkinus šio prašymo, A. G. prašo pakeisti teismų sprendimus, sušvelnint jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o N. G. - perkvalifikuojant plėšimą į nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. G. ir N. G. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl A. G. paskirtos bausmės

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, kai bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Kasatorius neginčija veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, kad nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK bendroje dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

Tačiau, kolegijos nuomone, pagal nustatytas faktines aplinkybes bausmių skyrimo taisyklės, numatytos BK VIII skyriuje, A. G. pritaikytos tinkamai, todėl švelninti paskirtąją bausmę nėra pagrindo. Skirdamas bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir BK 180 straipsnio 1 dalies, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę apibūdinančius požymius, t. y., kad nuteistasis ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą bei polinkį nusikalsti, yra recidyvistas, be to, padarytas nusikaltimas yra tyčinis, apysunkis, didelės materialinės žalos nekentėjusiajam nepadaryta, taip pat nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veika padaryta bendrininkų grupe), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, ir, įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas parinko BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę negu straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Kolegija daro išvadą, kad teismas bausmę paskyrė, įvertindamas visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, tarp jų ir kaltininko asmenybę, veikos pasekmes, o A. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra per griežta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į BK 56 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja bausmės skyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ir, įvertinęs šias įstatymo normas atitinkančias bylos aplinkybes bei vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, A. G. paskyrė teisingą bausmę.

Dėl N. G. kasacinio skundo

BPK 376 straipsnio 1 dalis apibrėžia kasacinės instancijos teismo įgaliojimus nagrinėjant kasacinę bylą. Čia nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnį kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai BPK pažeidimai. Taigi kasacinės instancijos teismas sprendžia, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Atsižvelgiant į šias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir jų nevertina. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik remiasi teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, spręsdama teisės taikymo klausimus, o įrodymų tyrimo, jų vertinimo klausimai nagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kasatorius N. G. neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau nesutinka su jų atliktu vertinimu ir neigia savo kaltę.

Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl byloje esančių įrodymų kolegijai abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismo išvadas teisingomis pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Kita vertus, ir pats kasatorius nenurodo, kodėl jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kaip pasireiškė esminis BPK 20 straipsnio ar kurio nors kito šio kodekso straipsnio pažeidimas. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą apeliacinės instancijos teismas patikrino pagal BPK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai išdėstė išsamiai ištirtus įrodymus, kurias grindžiamos teismo išvados dėl kasatoriaus kaltės, ir motyvus, kurias vadovaudamasis, jis atmetė kitus įrodymus, tarp jų ir paties nuteistojo parodymus, kuriais jis neigė savo dalyvavimą jam inkriminuotos veikos padaryme. Teismo pateikti sprendimo motyvai yra aiškūs, logiški ir kolegija su jais sutinka, o pagal nustatytas, ištirtas ir įvertintas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas N. G. pritaikytas teisingai.

N. G. kaltę dėl padaryto plėšimo patvirtina pakankamai ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisme išnagrinėtų ir tinkamai įvertintų įrodymų. N. G. kaltę patvirtina kitų dviejų nuteistųjų, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, paties nuteistojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį kaip įtariamąjį, specialisto išvada.

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

Tiek kasatorius A. G., tiek N. G. mano, kad byloje buvo būtina atlikti jų ir kitų nuteistųjų akistatas. A. G. taip pat tvirtina, kad buvo reikalinga jo ir nukentėjusiojo akistata. Tačiau abu kasatoriai nenurodo priežasčių, kodėl šis neprivalomas ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo būtinas, kokias kitas reikšmingas bylos aplinkybes juo galima nustatyti ir kodėl akistatų neatlikimas laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu. Kadangi kasatoriai nepateikia jokių motyvų, patvirtinančių savo skundų teiginius, kolegija laiko juos deklaratyviais ir dėl jų nepasisako.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasaciniai skundai netenkintini, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistųjų A. G. ir N. G. kasacinius skundus.