- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- e2-2488-808/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS
- Advokatai
- Laurynas Didžiulis, Laurynas Didžiulisiš
Kategorija 2.6.10.1.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.9.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)
2019 m. rugsėjo 27 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių dėl neteisėtais finansų tarpininko veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas jo naudai priteisti iš atsakovo 16488,71 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė 2018 m. kovo 27 d. Sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimų vykdymo ir rekomendacijų teikimo (toliau – Sutartis). 2008 m. kovo 28-31 dienomis, ieškovas parekomendavus atsakovo vadybininkui S. CH., įsigijo vertybinius popierius: 110 vnt. Parworld-Agriculture Actions Nom. Classi, kurių bendra kaina 14271,40 Eur; 190 vnt. Meridio-Meridio Arabworld Namens-Anteille, kurių bendra kaina 21918,40 USD. Ieškovas atsakovui (Bankui) papildomai sumokėjo 135,97 Eur ir 209,64 USD įvairių mokesčių. Įsigyjant nurodytus vertybinius popierius, ieškovui nebuvo tinkamai paaiškinta, ką jis iš tiesų įsigyja, todėl jis negalėjo tinkamai įvertinti įsigyjamų vertybinių popierių rizikos ir priimti apgalvotą sprendimą. Ieškovas neturėjo galimybės stebėti vertybinių popierių vertės kitimo ir reaguoti į besikeičiančias aplinkybes rinkoje, todėl patyrė reikšmingų nuostolių. Įsigydamas nurodytus vertybinius popierius, jis pasirašė visus jam pateiktus dokumentus, taip pat ir 2008 m. kovo 28 d. anketą (toliau - Anketa), kurią teikdamas ieškovui klausimus užpildė Banko darbuotojas, kuriuo ieškovas pasitikėjo. Nors anketoje pažymėti atsakymai ne visi buvo teisingi, tačiau jos pasirašymo metu jis į tai dėmesio neatkreipė. Bankas neteikė informacijos apie vertybinių popierių vertę. Ttokios informacijos nebuvo ir internete. 2013 m. sausio mėn. susisiekęs su atsakovu, sužinojo ne tik, kad jo vertybinių popierių vertė labai nukritusi (nuo 9 iki 35 proc.), bet ir tai, kad jis investavo į investicinius fondus, kurių rizikos nesuprato. Dėl savo pažeistų teisių ieškovas 2013 m. kovo 8 d. kreipėsi į Lietuvos banką, kaip bankų priežiūros instituciją, prašydamas įpareigoti atakovą grąžinti jo (ieškovo) investuotus pinigus ir sumokėti 5 proc. nuo šių vertybinių popierių įsigijimo datos iki pretenzijos patenkinimo dienos. Lietuvos banko 2013 m. liepos 10 d. sprendime Nr. 242-277, nurodyta, kad pareiškėjas (ieškovas) nėra faktiškai patyręs nuostolių, nes nėra pardavęs įsigytų vertybinių popierių. Ieškovas, įsigytus vertybinius popierius pardavė 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. spalio 3 d. už bendrą 14969,92 Eur kainą. Skirtumas tarp nurodytų vertybinių popierių įsigijimo ir jų pardavimo kainos sudaro 16488,71 Eur. Kadangi vertybinių popierių įsigijimą lėmė atakovo netinkamai vykdytos pareigos, šią sumą laiko patirta žala, kuri turi būti priteista iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškovo pateiktais reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas nerekomendavo ieškovui įsigyti investicinių fondų ir įspėjo, kad toks investavimas jam nėra tinkamas (Anketa). Vykdant ieškovo pavedimą, 2008 m. balandžio 3 d. buvo atliktas užbiržinis 110 Parworld-Agriculture-C (SICAV) investicinių fondų pirkimas už 14271,40 Eur sumą, o 2008 m. balandžio 7 d. buvo atliktas užbiržinis 190 vnt. Meridio Fds-Meridio Arab World-P (Sicav) investicinių fondų pirkimas už 21918,40 USD. 2008 m. balandžio 3 d. ieškovas atsakovui sumokėjo 13597,00 Eur dydžio komisinį mokestį (už 110 vnt. pirkimą), o 2008 m. balandžio 7 d. sumokėjo 209,64 USD dydžio komisinį mokestį (už 190 vnt. pirkimą). Praėjus kuriam laikui nuo Sutarties sudarymo ir 2008 m. kovo 28 d. ieškovo atsakovui teiktų pavedimų daugiau nei keturiems metams, 2013 m. sausio 21 d. skundu ieškovas kreipėsi į atsakovą nurodydamas, kad jis nesuprato investavimo į investicinius fondus rizikos, apie kurias atsakovas neva neinformavo, o pirkimo dokumentus pasirašė pasitikėdamas Banko darbuotoju ir pareikalavo kompensuoti jo patirtus nuostolius. 2013 m. rugsėjo 18 d. šalys sudarė Sutartį Nr. 051443518 dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimų vykdymo ir rekomendacijų teikimo. Ši sutartis yra 2008 m. kovo 27 d. Sutarties „naujesnis / aktualesnis 2013 metams“ variantas. Kaip ir 2008 m. kovo 27 d. Sutartyje, taip ir 2013 m. rugsėjo 18 d., ieškovas pageidavo gauti nuorodos į tinklapį informaciją, internetinės bankininkystės priemonėmis. Nors ieškovas sutartį sudarė 2013 m. rugsėjo 18 d., tačiau pirmą kartą prie informacijos apie savo investicinį portfelį jis prisijungė tik 2017 m. vasario 9 d. ir nuo tada reguliariai jungdavosi. Ieškovo teiginį, kad Anketos 4 punkte yra klaida (nurodyta „esu įsigijęs investicinių fondų vienetų“), paneigia Anketos pasirašymas, taip patvirtinant apie teisingos informacijos pateikimą. Vadinasi, jeigu ieškovas tyčia ar dėl neatsargumo suklaidino atsakovą, visos tokio jo elgesio neigiamos teisinės pasekmės tenka pačiam ieškovui, kaip klientui, kuris asmeniškai yra atsakingas už sprendimą investuoti į vieną ar kitą finansinę priemonę. Stebėti kainų pokyčius ir sekti savo investicijų vertę klientas naudojasi visa viešai ir neviešai prieinama informacija. Anketoje atsakymai rodo, kad ieškovo tikslas nebuvo investuoti be rizikos prarasti dalį ar visas investuotas lėšas. Ieškovo atsakyme nurodyta rizika gauti mažesnę sumą, nei investuota ir tai jį tenkino. Ieškovo persigalvojimas praėjus daugiau nei dešimt metų, nedaro atsakovo veiksmų neteisėtais, o tai, kad jis neatsižvelgė į rekomendacijas ir įspėjimus neinvestuoti į investicinius fondus, dėl ko patyrė nuostolių, negali būti laikoma „Banko kaltės prezumpcija“, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Neįrodžius bent vienos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinys laikomas neįrodytu ir turi būti atmestas. Be to, reikalavimams atlyginti žalą yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kurį ieškovas praleido ir nenurodo svarbių priežasčių bei neprašo atnaujinti, nors jau 2013 m. kovo 8 d. savo skunde Lietuvos Bankui, nurodoma, kad apie pažeistas teises jis sužinojo „2013 m. sausio mėn.“. Todėl jau 2016 m. kovo 9 d. baigėsi trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo pareikšti, nes ieškinys pareikštas tik 2018 m. lapkričio 12 d., t.y. be svarbių priežasčių pradelsus ilgiau nei 2,5 metų. Todėl turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas ir ieškinys atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovo vienintelis būdas „patikrinti“ ieškovo patirtį, buvo Anketa iš septinių, labai abstrakčių klausimų, taip vykdant pažinimo pareigą, nors tokie klausimai iš esmės neleidžia tinkamai „pažinti“ kliento, nes jie mažai informatyvūs. Iš Anketos duomenų buvo galima suformuoti tik labai menką supratimą apie faktines kliento žinias ar jo patirtį investavimo srityje. Todėl konstatuotinas Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 5 dalies pažeidimas (netinkamas kliento pažinimo pareigos atlikimas). Atsakovas neprašė pateikti atitinkamus atsakymus patvirtinančių įrodymų, vadinasi nepatikrintas suteiktos informacijos teisingumas. Atsakovas neturėjo teisės teikti ieškovui investicinių paslaugų (rekomendacijų bei finansinių priemonių įgijimo), todėl jis privalo prisiimti riziką dėl netinkamai vykdytos FPRĮ įtvirtintos pareigos (nepateikta aiški, išsami ir tiksli informacija apie rizikas investuojant į investicinius fondus). Atsakovui pažeidus FPRĮ 22 straipsnio 2-4 dalis, t.y. nuslėpus informaciją apie galimus praradimus, jis yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius, nes šiuo atveju ieškovui nebuvo tinkamai atskleista informacija apie investicinių fondų rizikingumą. Ieškovo sutikimas atgauti mažesnę sumą, nei investavo, nesudaro pagrindo manyti, kad bet kokios galimos rizikos prisiėmimas yra maksimalios rizikos prisiėmimu. Atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo bankininko standarto ir yra pagrindu taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas susijęs su ieškovo atliktos investicijos rezultatais (FPRĮ 22 straipsnio 12 dalis), todėl atsakovas turėjo pateikti konkrečią nuorodą, kur buvo galima stebėti investicijos rezultatus. 2013 m. sausio mėn. vis dar valdant finansines priemones, ieškovas negalėjo žinoti apie jam padarytą žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes finansinių priemonių kaina galėjo tiek kilti, tiek kristi. Ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškiant 2013 metais, jis būtų atmestas dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (nepatirta žala) nebuvimo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo teiginius apie atsakovo suteiktą investavimo rekomendaciją (įsigyti investicinių fondų vienetus) (CPK 178 straipsnis). Anketoje ieškovui raštiškai nerekomenduota investuoti į investicinius fondus, todėl ieškovo teiginiai, kad Anketos duomenys „neleidžia esmingai pažinti klientą“ yra deklaratyvūs. Anketoje nurodyti informacijos rinkimo tikslai, sutampantys su FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje bei Investicinių paslaugų teikimo sąlygose nurodytais tikslais. Ji buvo pildoma įvedant atsakymus į ieškovui užduotus klausimus. Ši informacija buvo pakankama esminiams faktams apie klientą nustatyti, t.y. įvykdytas FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimas. Anketoje įrašas „AB DnB NORD bankas įspėja, kad šie instrumentai Jums NĖRA TINKAMI, todėl į juos investuoti nepataria: susietas obligacijas arba akcijas finansuojant investicijas skolintomis lėšomis, investicinius fondus arba akcijas“, patvirtina, kad surinko reikiama informacija apie ieškovą, kad atsakovas pateiktų atitinkamą rekomendaciją (šiuo atveju – neinvestuoti į investicinius fondus).. Pareigą elgtis sąžiningai tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir sutarties vykdymo metu yra bendra šalių pareiga, todėl ieškovui pateikus neišsamią (neteisingą) informaciją, visos neigiamos teisinės pasekmės tenka jam pačiam. Anketa ieškovo pasirašyta, taip patvirtinant joje nurodytų duomenų teisingumą ir aplinkybę, kad ieškovas yra supažindintas su raštišku įspėjimu dėl netinkamumo investuoti į investicinius fondus. Ieškovo teiginys, kad atsakovas turėjo nevykdyti jo (ieškovo) pavedimų pirkti investicinius fondus yra nepagrįstas. Ieškovas neįrodė FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Ieškovas yra pats atsakingas už savo veiksmus, priimtus sprendimus bei iš to kylančias pasekmes. Ieškovas siekdamas išvengti neigiamų paties priimtų sprendimų (įsigyti investicinius fondus) padarinių, siekia savo atsakomybę perkelti atsakovui. Pagal Bendruosius teisės principus, negalima reikalauti iš atsakovo tokio elgesio, kuris nebuvo draudžiamas, o ypač perkelti atsakovui ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas apgalvojo kokią sumą yra pasirengęs investuoti, kokia pinigų suma sutinka rizikuoti ir į kokius konkrečius investicinius fondus siekia ją investuoti ir pateikė atsakovui konkrečius nurodymus, kuriuos pastarasis tiksliai ir nenukrypstamai įvykdė. Ieškovas, kaip ir bet kuris vidutinio atidumo bei apdairumo asmuo, sužinojęs (turėjęs sužinoti) apie savo teisių pažeidimą (ieškovas teigia apie tai sužinojęs dar 2013 m. sausio mėnesį), turėjo parduoti investicinių fondų vienetus, taip išvengdamas nuostolių didėjimo. Tačiau jis to nepadarė. Todėl dar 2013 m. sausio mėnesį supratęs apie patirtus nuostolius ir neparduodamas investicinių fondų, jis tokiu neveikimu sudarė sąlygas nuostolių didėjimui (t.y. didino savo patiriamus nuostolius, kuriuos dabar reikalauja priteisti iš atsakovo ).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas G. V. ir jo atstovas advokatas Laurynas Didžiulis iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Jovita Čiuplytė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 27 d. šalys sudarė Finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimų vykdymo ir rekomendacijų teikimo sutartį Nr. 4508 (el.b. I tomo 21-24 l.) 2008 m. kovo 28-31 dienomis ieškovas įsigijo vertybinių popierių: 110 vnt. Parworld-Agriculture Actions Nom. Classi Eur už bendrą kainą 14271,40 Eur ir 190 vnt. Meridio-Meridio Arabworld Namens-Anteille vertybinių popierių už bendrą kainą 21918,40 USD (el.b. I tomo 43-44 l.). Ieškovas atsakovui (Bankui) sumokėjo 135,97 Eur ir 209,64 USD mokesčių. 2008 m. kovo 28 d. ieškovas pasirašė kliento anketą (el.b. I tomo 45 l.). Lietuvos banko 2013 m. liepos 10 d. sprendime Nr. 242-277, nurodyta, kad G. V. nėra faktiškai patyręs nuostolių, nes nėra pardavęs įsigytų vertybinių popierių, todėl nekonstatuotos net dvi Banko civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai (neveikimas) ir žala (el.b. I tomo 10-13 l.). Ieškovas savo vertybinius popierius pardavė 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. spalio 3 d. už bendrą 14969,92 Eur sumą. (el.b. I tomo 14-19 l.). Šalys 2013 m. rugsėjo 18 d. Susitarimu susitarė dėl naudojimosi banko paslaugomis internete Nr. Il-3-5964009-0-1, kurios pagrindu ieškovas internetu galėjo valdyti savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b. I tomo 94-101 l.).
Dėl senaties
Reikalavimams atlyginti padarytą žalą yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Teismų praktikoje yra suformuota, kad ieškovui reiškiant reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tokio ieškinio tenkinimui būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltę (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Nors tuo momentu ieškovas gali dar nežinoti tikslaus žalos dydžio, tačiau jis turi suvokti žalos faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo 2018 m. sausio 30 d., t.y. kai ieškovas pardavė įsigytus vertybinius popierius ir įvertino savo patirtą žalą.
Dėl civilinės atsakomybės
Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Taigi, kad ieškovo reikalavimas būtų pagrįstas turi būti nustatyta atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir bei kaltė.
Nagrinėjamoje byloje, ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėja argumentais, kad pastarasis neįvykdė pareigos „pažinti klientą“ ir neturėjo vykdyti paties ieškovo pavedimų, t.y.,kad atsakovas pažeidė LR FPRĮ įtvirtintą pareigą informuoti ir įspėti ieškovą.
Pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimai įtvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvą dėl finansinių priemonių rinkų Nr. 2004/39/ES (MiFID) įgyvendinančiajame Finansinių priemonių rinkų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose nacionalinės teisės aktuose. FPRĮ įsigaliojo 2007 m. vasario 8 d., kurio 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: 1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; 2) finansinę padėtį; 3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas pareigą, anot ieškovo „pažinti klientą“, kreipėsi į jį dėl Bankui reikalingos informacijos pateikimo (Anketos užpildymas). Konkrečiu atveju aktualu tai, kad ieškovas minėtą Anketą pasirašė, vadinasi jis sutiko ir patvirtino, jog joje atsakymai yra teisingi ir išsamūs. Todėl teismas, posėdžio metu išsakytus ieškovo teiginius apie atsakovo netinkamą kliento pažinimą, Anketos neišsamumą, laiko nepagrįstais. Esant nurodytai situacijai, atsakovo pasitikėjimas ieškovu ir pastarojo pateiktais atsakymais, yra pagrįstas, juolab, kad pareiga elgtis sąžiningai tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir sutarties vykdymo metu yra bendro pobūdžio. Ieškovas, nenurodęs išsamios ir teisingos informacijos, negali perkelti atsakovui savo patirtų neigiamų pasekmių. Jos tenka pačiam ieškovui, juolab, kad bet kuris vidutinio atidumo bei apdairumo adekvatus asmuo, siekiantis investuoti asmenines lėšas, atsakydamas į banko klausimus privalo pateikti tikslią informaciją, nes nuo to priklauso kokie bus Banko atsakymas ir siūlymai klientui. Tais atvejais, kai remdamasi gauta informacija investicinė įmonė mano, jog produktas ar paslauga netinka klientui, ji turi jį įspėti pateikiant tai standartizuota forma (tuo metu galiojusios Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintos Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 „Dėl Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“). Taisyklėse, kurios iš esmės įgyvendino Direktyvos 2006/73 35–37 straipsnius, numatyta, kad investicinė įmonė siekia gauti informacijos, jog suprastų esminius faktus apie klientą ir turėtų pakankamo pagrindo manyti, tinkamai atsižvelgusi į teikiamos paslaugos pobūdį ir apimtį, kad konkretus rekomenduojamas ar sudarytas sandoris atitinka konkretaus kliento investavimo tikslus, toks klientas yra finansiškai pajėgus prisiimti bet kokią susijusią investicinę riziką, atitinkančią jo investavimo tikslus, toks klientas turi pakankamai patirties ir žinių, kad suvoktų su sandoriu susijusią riziką.
Nagrinėjamu atveju, teismas vertindamas byloje esančius įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad konkrečiu atveju atsakovas surinko pakankamai išsamią informaciją apie ieškovą ir todėl, kaip tinkamą investicinį produktą, rekomendavo jam susietas obligacijas, o kaip vieną iš netinkamų investavimo priemonių nurodė būtent investicinius fondus arba akcijas. Pažymėtina, kad ieškovas su siūlymu ir įspėjimu buvo susipažinęs. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad FPRĮ nėra nustatytas ribojimas investicinei įmonei parduoti produktą (suteikti paslaugą) klientui, kuriam pagal surinktą informaciją ir atliktą vertinimą toks produktas ar paslauga nėra rekomenduojami. Konkrečiu atveju aktualu ir tai, kad FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visa reikalinga informacija turi būti pateikta aiškiai, nedviprasmiškai, suprantamai investuotojams, kuriems ji yra skirta (neprofesionaliesiems investuotojams), nes rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.).
Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad prieš pasirašydamas 2008 m. kovo 27 d. Sutartį dėl investicinių fondų įsigijimo, ieškovas buvo pasirašęs sutartį ir su kitu banku - SEB bankas AB (2008-03-17) dėl su akcijomis susietų obligacijų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių Sutartis buvo sudaryta 2008 m. kovo 27 d., tačiau pavedimą pirkti investicinius fondus, ieškovas atsakovui davė tik kitą dieną, t.y. 2008 m. kovo 28 d. ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko tinkamai susipažinti su atsakovo siūlymu. Konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovas nesuprato savo veiksmų ir dėl pasitikėjimo atsakovo darbuotojų pasirašė pateiktus dokumentus. Juolab, kad ieškovas nepateikė šiuos savo teiginius pagrindžiančių leistinų įrodymų. Konkrečiu atveju atsakovo kaltė nenustatyta. Teismas ieškovo teiginius, kad atsakovas, atlikdamas ieškovo pavedimą dėl investicinių fondų, privalėjo numatyti jų naudą (ar nuvertėjimą), ar, kad atsakovas neįvertino visos rizikos, laiko nepagrįstais. Juolab, kad konkrečiu atveju yra priešingai, t.y. atsakovas nerekomendavo ieškovui įsigyti investicinių fondų. Konstatuojant, kad ieškovas, sudarydamas Sutartį ir duodamas nurodymą atsakovui investuoti lėšas į investicinius fondus, prisiėmė visą riziką, nes pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės teisės dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.
Apibendrindamas išdėstytą, konstatuojama, kad ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų (tiek neteisėtų veiksmų, tiek ir žalos), ieškinys laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas turėjo 3872,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą, advokato sugaišto laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir tomis aplinkybėmis, jog šios civilinės bylos nagrinėjimas truko neilgai, atsakovo atstovo prašymas dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti yra tenkintinas tik dalinai, t. y. iš ieškovo atsakovo naudai išieškant 1500,00 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o likusioje dalyje šis atsakovo prašymas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. - 179 str.)
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, į.k. 304870069, naudai 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.