- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-535-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19509-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. M., I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Intrum Lietuva, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių insepkcija
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-30221-1088/2019 pagal pareiškėjų D. M. ir I. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, antstolis R. S., antstolė R. S., antstolė G. A., antstolė S. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. M. ir I. P. 2019 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, palikti turimas pavardes.
2. Prašyme pareiškėjai nurodė, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir bendras gyvenimas neįmanomas, susitaikymo terminas neskirtinas, kadangi yra galutinai apsisprendę dėl santuokos nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu prašymą tenkino, nutraukė pareiškėjų D. M. ir I. P. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjui D. M. paliko pavardę – M., pareiškėjai I. P. – P., taip pat patvirtino 2019 m. lapkričio 11 d. jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis pareiškėjai kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo (b. l. 7-8). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis pareiškėjai nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Pareiškėjos vardu yra registruota 1/30 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-13). Pareiškėjai yra sudarę Povedybinę sutartį (17-21, 35-36). Atsižvelgdamas į tai, kad nekilnojamasis turtas yra įgytas iki santuokos sudarymo, teismas nurodė, jog jis nedalinamas. Pareiškėjų kreditoriai uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, antstolis R. S., antstolė R. S., antstolė G. A., antstolė S. V., apie santuokos nutraukimo bylą informuoti (b. l. 14-16, 24-34). Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo pareiškėjai susitarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, prieštaravimų negauta.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos nutraukti santuoką bendru sutikimu. Pareiškėjai kartu negyvena, taikytis nenori, todėl teismas laikė, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, ir todėl nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtintina, nustačius, kad jos sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių bei suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis). Teismas išaiškino pareiškėjams, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir palikti jo prašymą nutraukti santuoką įregistruotą, (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nenagrinėtu.
7. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, skundą surašė savarankiškai. Pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo Kauno apylinkės teismui ir rengiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pareiškėjas pradėjo dažniau bendrauti su savo sutuoktine I. P.. Sutarties rengimo procese, aptariant buitinius skyrybos klausimus atsirado abipusis supratimas ir palaikantys santykiai, išaiškėjo priežastys atvedusios šalių santuoką prie skyrybų slenksčio. Šiuo laikotarpiu bendraujant su sutuoktine išsikalbėjo ir išsprendė susidariusias įtampas santykiuose, aptarė nutylėtas problemas. Viso šio laikotarpio pabaigoje su sutuoktine nusprendė išsaugoti santuoką ir stengtis, dėti visas pastangas kad ateityje nesusidarytų situacijos kurios priveda prie santuokos nutraukimo ir išsiskyrimo. Nusprendęs išsaugoti santuoką su sutuoktine, nežinodamas teisinių procedūrų ir jų terminų, tinkamai neinformavo Kauno apylinkės teismo dėl su sutuoktine I. P. priimto sprendimo išsaugoti santuoką ir nutraukti skyrybų procesą. Paaiškino, jog šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas neinformavo jo apie sprendimo priėmimo laiką, o jis savarankiškai sekti informaciją specialiajame interneto tinklalapyje negali, nes tokia veika įkalinimo įstaigoje yra draudžiama.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo D. M. apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsižvelgdama į CK įtvirtintą šeimai ir visai visuomenei reikšmingą santuokos išsaugojimo (lot. favor matrimonii) principą (CK 3.41 straipsnis), mano, kad D. M. ir I. P. išreiškus valią išsaugoti santuoką, apeliacinis skundas gali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
10. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesant aiškios pareiškėjų valios nutraukti santuoką, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. CK 3.1 straipsnis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises ir kt. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
12. CK 3.5 straipsnis numato, kad asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomai jomis naudojasi, taip pat ir teise į šeimos teisių gynybą. Teismui priimant sprendimą svarbu nustatyti, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abu aiškiai išreikštų valią nutraukti santuoką, kad sutarties sąlygos būtų nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų D. M. ir I. P. sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nėra paremta laisva šalių valia. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, apelianto nurodytas aplinkybes, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka pareiškėjų valios, kyla abejonių dėl pareiškėjų apsisprendimo santuoką nutraukti.
13. Apeliantas nurodė, kad vadovaujantis CK 3.54 straipsnio nuostatomis teismas įpareigojamas imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šias nuostatas pažeidė. Iš pareiškimo teismui turinio matyti, kad pareiškėjai nurodė, kad jų santuoka iširusi. Tačiau apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškimas neatitinka jo valios. Apeliacinio teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms teismas negali priimti sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka šalių valios, taigi iš esmės ir CK 3.51–3.54 straipsnių nuostatų. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pareiškimo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio sutuoktiniams, išsiaiškinus tikrąją savo valią, pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo. Taip pat bet kuris sutuoktinis gali pareikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena jei ginčas kyla vadovaujantis CK 3.55 – 3.60 straipsnio nuostatomis.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas naikintinas ir pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo paliktinas nenagrinėtu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų D. M. ir I. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, palikti nenagrinėtą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.