Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-558-408/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
1-558-408/2013
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00936-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Nukentėjusysis
S. P.
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Vidmantas Ravinis
Baudžiamoji byla Nr. 1-558-408/ 2013Proceso Nr. 1-65-1-00936-2012-6Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.10.1.; 1.2.5.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nukentėjusiajam S. P., kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Vidmantui Raviniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, bedarbis - registruotas darbo biržoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėnesio pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2012 m. spalio mėnesio 22 dienos sistemingai terorizavo nukentėjusįjį S. P., t.y. ne mažiau kaip 2012-05-09 vieną kartą, 2012-05-10 vieną kartą, 2012-05-18 tris kartus, 2012-05-24 du kartus, 2012-06-03 vieną kartą, 2012-06-04 dvidešimt kartų, 2012-06-08 vieną kartą, 2012-06-15 šešis kartus, 2012-06-17 penkis kartus, 2012-06-18 devyniolika kartų, 2012-06-20 keturis kartus, 2012-06-23 trisdešimt kartų, 2012-06-28 dvidešimt kartų, 2012-06-29 keturis kartus, 2012-07-02 aštuonis kartus, 2012-07-08 dvidešimt keturis kartus, 2012-07-13 penkiolika kartų, 2012-07-14 trisdešimt septynis kartus, 2012-07-15 penkis kartus, 2012-07-17 keturiasdešimt keturis kartus, 2012-07-18 devyniasdešimt keturis kartus, 2012-07-21 keturis kartus, 2012-07-23 vienuolika kartų, 2012-07-25 vieną kartą, 2012-07-27 septyniasdešimt kartų, 2012-07-28 aštuoniolika kartų, 2012-08-30 vienuolika kartų, 2012-08-31 vieną kartą, 2012-09-11 keturis kartus, 2012-09-27 keturis kartus, 2012-10-02 vieną kartą, 2012-10-21 du kartus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, skambindamas iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo S. P. mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškoneveikdamas nukentėjusįjį įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, sakydamas, kad niekur nepasislėps, ir rašydamas jam grasinančio, įžeidžiančio pobūdžio trumpąsias žinutes, kuriose nurodyta: (necenzūrinis žodis) tu, brudas; ko mėtai ragelį brude; jau antras mėnuo vaiko nematęs, oi lopas gailėsiesi; kai aš atvažiuosiu, nepamiršk to tepaliuko pasiimt, kur jį turi, senas pedofile; žinok, kad taip lengvai nieko nebus; man px, kur tu dirbi ir žinau, kad esi (necenzūrinis žodis) apsauginis, bijai brude susitikt; tepi slide gaidy (necenzūrinis žodis); reikia pasikalbėt su tavim (necenzūrinis žodis); ką tu čia (necenzūrinis žodis) lopas; o tau seneli laikas į pensionatą; lopas dar drįsti man skambint, gyveni palėpėj gyvenk toliau ir atsimink, kad viskas taip nesibaigs; tu man tuoj (necenzūrinis žodis) laižysi ereli; gausi ir tu į sprandą teisme tu; ten tam name tavo tėvai gyvena atmata; tu jai pažiūrėk lilipute į akis ir paklausk, ar ją lupau, o tu tai gausi per sprandą; aš tuoj būsiu prie tavo namų nevykėli; tu (necenzūrinis žodis) mano vaiko nežaginsi senas pedike; aš tau sakau balvone, ne ten (necenzūrinis žodis) įkišai, ne taip lengvai viskas būna; sakyk adresą gaidy; mentyne gyveni, brude, bijai nx pasakyt, tai jei tu vyras sakyk atvarysiu, pasikalbėsim; sakyk, kur tu gyveni gaidžio ašara; dar neapsimyži ant batų apsaugini; jei taip darai, ne tau atsilieps, o tavo vaikams; tai gerai balvone db galėsi ją išlaikyt, o kai susitiksim gausi į ragus; niekas dar čia neprarasta, kai gausi gerai į kaktą, tada atsipeikėsi; (necenzūrinis žodis) aš ant tos utelės db, tu turėsi su ja reikalų durneli; (necenzūrinis žodis) aš tą tavo kandoną nuo vaizdo; antras usas būsi; ką tu čia kliedi, dar tave mano tėvas išbarškins pedofile; neišbrisi iš teismų dabar; ką tau lopas gali rašyt, kad tavo likimas mano rankose; durneli tu, nežinai kur įbridai, paklausk tu jos apie pusbrolį, kai radau kartu (necenzūrinis žodis), oi tu turėsi bėdų, bet tave ne rytoj, ne po metų, gal po dešimt vis tiek būsi (necenzūrinis žodis) nuo; (necenzūrinis žodis) vaizdo; (įžeidžiantis žodis) tu nežinai, kur (necenzūrinis žodis) įkišai, tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusįjį S. P. naudodamas psichinę prievartą.

Tuo jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino dalinai. Jis paaiškino, kad 2012 metais galimai gegužės mėnesį, tikslios datos nežino, į savo mobilaus ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) sulaukė skambučio iš nepažįstamo vyro. Skambinta buvo iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoninio pokalbio metu nepažįstamasis prašė jo gražiau elgtis su žmona R. J., tai yra nenaudoti prieš ją fizinio smurto. Jis nesuprato skambinusio vyro tikslo, todėl pasiteiravo apie tai sutuoktinės, kadangi telefoninio pokalbio metu minėtas vyriškis paminėjo jos vardą. Žmona R. J. jam paaiškino, kad nepažįstamasis jam skambino jos iniciatyva. Tačiau nepažįstamo vyro anketinių duomenų ji neminėjo. Tokio žmonos elgesio jis nesuprato, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo. Daugiau gegužės mėnesį telefoninių skambučių iš nepažįstamo vyro nesulaukė bei nepažįstamajam 2012 m. gegužės mėnesį SMS žinučių nesiuntė ir neskambino. Birželio 5 d. grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), namuose nerado žmonos ir dukros. Susiskambinus su R. J., pastaroji jam paaiškino, kad ji jį paliko. Tuomet jis pradėjo skambinti R. J. norėdamas su ja pasikalbėti. Paskambinus R., telefono ragelyje išgirdo nepažįstamo vyro balsą. Iš balso atpažino minėtą nepažįstamąjį ir suprato, kad R. J. šiuo metu gyvena kartu su juo. Po kelių jo skambučių R. J., ši išjungė savo telefoną, galimai nenorėdama su juo bendrauti. Tuomet jis, supykęs ant R. dėl tokio jos elgesio -vengimo bendrauti su juo net telefonu, pradėjo siųsti SMS žinutes į mobilaus ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pyko ir ant nepažįstamojo dėl R. išėjimo iš namų. Jis žinojo, kad minėtas telefonas priklauso nepažįstamam vyrui. SMS žinutes jis siuntė iš savo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). SMS žinutes siuntė dažnai ir ilgą laiko tarpą, tačiau kiek, kurį laikotarpį, nefiksavo. Siųsdamas SMS žinutes norėjo išreikšti savo pyktį dėl R. išėjimo. Sistemingai siųstų SMS žinučių turinys buvo grasinančio pobūdžio, jis rašė, kad nepažįstamasis bus sumuštas, jam baigsis kaip Ū. ir panašiai. Nepažįstamajam siuntė SMS žinutes, kadangi ir iš jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sulaukdavo panašaus turinio SMS žinučių. Išskyrus SMS žinučių siuntimą, jis taip pat dažnai skambino minėtam vyriškiui į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Skambino norėdamas pasikalbėti su R., nes jos telefonas buvo išjungtas. Tačiau pasikalbėti nepavykdavo, nes R. atsisakydavo. SMS žinutes siuntė ir skambino nepažįstamam vyriškiui į aukščiau minėtą telefono numerį, kadangi pyko ant nepažįstamojo dėl R. išėjimo. Nepažįstamam vyriškiui rašytų SMS žinučių savo mobilaus ryšio telefone nesaugojo, nes jas išsiuntęs iš karto ištrindavo. Dėl SMS žinučių siuntimo jis nuoširdžiai gailisi. Jis nesuprato, kad tokiu savo elgesiu gali gąsdinti S. P., tikrai nenorėjo jį kaip nors įbauginti ar terorizuoti. Jis nepamena, kaip dažnai siuntė SMS pranešimus ir skambino S. P. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio. Tikslo - sistemingai bauginti S. P., neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis S. P. parodė, kad nuo 2012 metų gegužės mėnesio pradėjo gyventi kartu su R. J.. Apsigyvenus kartu, jam į mobilaus ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo skambinti bei siųsti SMS pranešimus A. J.. A. J. siųstų SMS pranešimų turinys buvo įžeidžiančio, žeminančio, grasinančio pobūdžio. O 2012-05-05 jam sutikus A. J. Kauno mieste, prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio, A. J. pagrasino žodžiu jį nušauti. Šiais žodžiais A. J. jį įbaugino, kadangi R. J. jam buvo minėjusi, kad A. J. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jiems gyvenat kartu, laikė du šaunamuosius ginklus. A. J. naudojasi mobilaus ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Tai jam nurodė R. J., jo sugyventinė, kai jis pradėjo gauti grasinančio, įžeidžiančio, jį žeminančio pobūdžio SMS pranešimus iš minėto telefono abonento numerio. Dėl tokio A. J. elgesio jis negali ramiai gyventi ir supranta tai, kaip savo sistemingą terorizavimą. A. J. pradėjus skambinėti ir siųsti SMS žinutes jam į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), jis taip pat A. J. išsiuntė į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) kelias SMS žinutes. Kiek jų išsiuntė ir tikslios jų išsiuntimo datos, nepamena. SMS žinutes siuntė, kaip atsaką į A. J. jam atsiųstas žinutes. Kokio turinio žinutes išsiuntė, nepamena, bet siųsdamas jas jokių piktų ketinimų neturėjo, tiesiog norėjo, kad jis paliktų ramybėje jį ir R. J., nustotų jam skambinėti ir siųsti SMS žinutes. Po 2012-07-09 apklausos, A. J. ir toliau jam skambina į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Skambina iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). SMS žinučių jau nebesiunčia, tik skambina, neleisdamas jam ramiai gyventi. Dažniausiai skambina nakties metu. Kiek skambučių jis yra sulaukęs iki 2012-10-22, nežino, tik gali pasakyti, kad A. J. jam skambina dažnai, tiesiog ir toliau jį sistemingai terorizuoja, dabar jau telefoniniais skambučiais. Dėl tokio A. J. elgesio - sistemingo terorizavimo jis patyrė moralinę žalą, tai yra dėl jo SMS žinučių siuntimo ir skambinimo patyrė stresą, negali ramiai gyventi - bijo išeiti į gatvę, kadangi A. J. yra neprognozuojamas. Dvasiškai dėl to jis labai išgyvena.

Liudytoja R. J. parodė, kad nuo 2012 metų gegužės mėnesio su savo sutuoktiniu A. J. nebegyvena, o gyvena kartu su S. P.. Jiems apsigyvenus kartu, nuo 2012 metų gegužės mėnesio A. J. pradėjo S. P. į mobilaus ryšio telefoną skambinti ir siųsti grasinančio pobūdžio SMS pranešimus. 2012-05-05 susitikus (duomenys neskelbtini), A. J. pagrasino nušauti S. P.. Jos manymu, minėti grasinimai buvo realūs, kadangi santuokos metu matė pas A. J. du šaunamuosius ginklus.

Iš akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo S. P. ir įtariamojo A. J., prieštaravimų parodymuose pašalinti nepavyko, abu proceso dalyviai pasiliko prie savo anksčiau byloje duotų parodymų (b. l. 84-85).

Iš akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp liudytojos R. J. ir įtariamojo A. J., prieštaravimų parodymuose pašalinti nepavyko, abu akistatos dalyviai pasiliko prie savo anksčiau byloje duotų parodymų (b. l. 86-87).

Iš 2012-06-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su nuotraukomis matyti, kad nukentėjusysis S. P. pateikė nufotografuotus grasinančius įžeidžiančius SMS pranešimus, gautus iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio kaltinamajam A. J. (b. l. 61-63).

Iš 2012-09-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 2330, IMEI (duomenys neskelbtini) (b. l. 64).

Iš 2012-09-12 daiktų apžiūros protokolu su nuotraukomis matyti, kad užfiksuota, jog apžiūrėtas 2012-09-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. P. pateiktas mobilaus ryšio telefonas Nokia 2330. Protokole užfiksuota, kad išsaugotos 35-ios grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutės gautos iš adresato, įvardinto „G.“, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 65-79).

Susipažinus su mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinėmis laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-08-30 matyti, kad minėtas mobilaus ryšio telefono abonentas sistemingai skambino bei siuntė SMS pranešimus mobilaus ryšio telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 585 sujungimai (b. l. 29, 30-47).

Susipažinus su mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinėmis laikotarpiu nuo 2012-08-31 iki 2012-10-22 nustatyta, kad minėtas mobilaus telefono abonentas ir toliau skambino bei siuntė SMS pranešimus mobilaus ryšio telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 24 sujungimai (b .l. 53, 54).

Iš 2012-09-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung Galasy (b. l. 96).

Iš 2012-09-20 daiktų apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad apžiūrėtas 2012-09-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. J. pateiktas mobilaus ryšio telefonas Samsung Galasy. Protokole užfiksuota, kad išsaugotas 21-as įžeidžiantis SMS pranešimas, gautas iš telefono abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuris įvardintas „rim apsauginis“ (b. l. 97-99).

Iš 2012-07-31 kratos protokolo matyti, kad A. J. namuose bei pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), šaunamųjų ginklų ir kitų daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, nerasta.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis - kaltė - pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai ir tikslas, kurio siekė kaltinamasis tokiais veiksmais, neturi reikšmės nusikalstamos veikos pagal BK 145 str. 2 d. kvalifikavimui, nes jie nėra įstatyme numatyti kaip šio nusikaltimo sudėties požymiai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. J. savo žmonos R. J. draugui – nukentėjusiajam S. P. - aiškiai išsakė savo požiūrį į jį bei konflikto sprendimo būdą, t.y. grasindamas „gausi į ragus“, „būsi antras Ū.“, „gausi per sprandą“, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis šių kaltinamojo išsakytų žodžių reikšmę visiškai pagrįstai suprato kaip pavojų, gręsiantį ne tik jo sveikatai, bet ir gyvybei.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. nėra nurodyta nei būdų, kuriais asmuo gali būti terorizuojamas, nei priemonių, kurios gali būti naudojamos siekiant asmenį įbauginti. Kalbant apie bet kokį neteisėtą poveikį asmens psichikai norint jį įbauginti, būtina atsižvelgti į tai, kad baimė, kaip viena iš žmogaus emocijų, yra būdinga kiekvienam bei kyla situacijose, pavojingose individo biologiniam arba socialiniam gyvenimui ir dažniausiai yra siejama su įsivaizduojamu pavojaus šaltiniu. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su traumuojančiu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio. Nukentėjusysis tam tikrų bauginančių reiškinių atžvilgiu gali išsiskirti padidintu jautrumu. Todėl kaltininkas, žinodamas šią informaciją, gali pasirinkti netradicinį bauginimo būdą. Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus, kaltininko interesus, tenkinančius veiksmus.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. J. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. Kaltinamasis A. J. sistemingai pasikartojančiais, atvirais grasinimais siekė sukelti nukentėjusiajam S. P. stresą, nerimą, baimę. Šie kaltinamojo veiksmai buvo padaryti tiesiogine tyčia. Grasinimai nukentėjusiajam pasireiškė aktyviais veiksmais pranešant jam, kad jis bus nužudytas ar sužalotas. Grasinimai buvo konkretūs ir realūs, nes buvo pakankamas pagrindas manyti, jog jie bus realizuoti.

Kaltinamasis A. J. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. J. padarė apysunkį nusikaltimą, kaltu dalinai prisipažino, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, bedarbis, neturintis pastovaus pajamų šaltinio. Kaltinamajam A. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad A. J. anksčiau neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtosios bausmės vykdymas jam atidėtinas.

Nukentėjusysis S. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. J.. Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri, kiek galima visapusiškiau, kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įrodymų, dėl šių įstatyme įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Sprendžiant dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos trukmę bei nusikaltimų sunkumo laipsnį.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. J. nusikalstamo veiksmo pasekmėje įžeidinėjimus nukentėjusiojo atžvilgiu girdėjo jo sugyventinė R. J. bei jo darbdavys. S. P. dėl kaltinamojo veiksmų prarado darbą, patyrė emocinį sukrėtimą. Dėl to nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą.

Vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į aukščiau paminėtas aplinkybes, nukentėjusiojo S. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, iš kaltinamojo A. J. priteistina nukentėjusiajam 3000,00 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

nusprendė:

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 145 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. J. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš A. J. 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. P., a.k. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas