Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. V. Š. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje. V. Š. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. liepos 27 d. 18.03 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę motociklą „Harley Davidson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant nustatytam 90 km per valandą važiavimo greičiui, važiavo 158 km per valandą ± 2 km per valandą greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 66 km per valandą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. Š. skirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimą.

7.6. Teigia, kad ne mažiau svarbi aplinkybė, kuri, nors ir negali būti pripažinta tiesioginiu įrodymu dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau leidžia susidaryti tam tikrą pagrįstą nuomonę apie V. Š. santykį su padarytu administraciniu nusižengimu, yra ta, jog V. Š. atstovė advokato padėjėja Sima Ubė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams teikė skundą su alternatyviu reikalavimu – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą ir neskiriant administracinio poveikio priemonės, tokiu būdu iš dalies pripažįstant savo atstovaujamojo asmens kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, viršijus nustatytą leistiną greitį.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. atstovė advokato padėjėja Sima Ubė į Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

8.6. Nurodo, kad nepagrįstu laikytinas ir kitas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad, neva, skunde pateiktas alternatyvus prašymas (Pirmosios instancijos teismui administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad V. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės) yra laikytinas netiesioginiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymu. Pažymi, kad teikiant skundą administracinio nusižengimo bylose neįmanoma iš anksto žinoti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl tokiose bylose visada reiškimas alternatyvus reikalavimas, jei teismas visgi spręstų ir nagrinėjant bylą jam nekiltų jokių abejonių dėl visų administracinio nusižengimo sudėties požymių ir būtų konstatuota, kad pažeidimas buvo padarytas.

8.7. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą (turėtų būti – nutartį). Nors apeliaciniame skunde pati apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas turi būti priimtas ne remiantis prielaidomis ar spėjimais, o neginčytinais kaltės įrodymais, tačiau Institucija elgiasi priešingai — apeliaciniame skunde nurodo teismą klaidinančias aplinkybes apie objektus, matomus nuotraukoje (kurių nėra arba jų neįmanoma identifikuoti), ragindama pripažinti asmenį kaltu, vertinant nuotraukoje ir vaizdo įraše matoma motociklo vairuotojo apranga, nors nuotraukoje jos visiškai nesimato ar identifikuoti motociklo vairuotoją pagal nuotraukoje matomą jo nosies nuotrauką. Tokia institucijos pozicija paneigia ne tik fundamentalius administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo principus bei jau suformuotą teisminę praktiką bet ir teisės aktuose įtvirtintas pareigas administracinių nusižengimų protokolus surašančioms įstaigoms dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad surinkti duomenys nesudaro galimybės objektyviai spręsti, kad V. Š. pagrįstai nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir priimtu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje.

4. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje teismo nutartyje ir Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pateiktas apeliacinis skundas yra visiškai pagrįstas. Apylinkės teismas netinkamai įvertino šios bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje esančios abejonės ir surinkti duomenys nesudaro galimybės objektyviai spręsti, kad V. Š. pagrįstai nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį.

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu V. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje dėl to, kad jis 2023 m. liepos 27 d. 18.03 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę motociklą „Harley Davidson “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant nustatytam 90 km per valandą važiavimo greičiui, važiavo 158 km per valandą ± 2 km per valandą greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 66 km per valandą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. Š. skirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.

6. Iš aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog administracinis nusižengimas užfiksuotas skaitmenine greičio matuoklio fotonuotrauka, kurioje matyti, jog pažeidimą padarė jokiais identifikaciniais požymiais nežymėtas juodas motociklas. Iš skaitmeninės greičio matuoklio fotonuotraukos matyti, jog pažeidimas užfiksuotas 2023 m. liepos 27 d. 18:03:59 val. Apylinkės teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pasisakė, jog minėta skaitmeninė greičio matuoklio fotonuotrauka yra pagrindinis objektyvus įrodymas šioje byloje, kuris leido padaryti išvadą, kas vairavo motociklą administracinio nusižengimo padarymo metu. Aukštesnysis teismas su tokiu apylinkės teismo vertinimu sutikti neturi pagrindo.

7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014).

8. Prie bylos medžiagos pridėtas ir vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio, kurį vertindamas apylinkės teismas padarė neteisingas išvadas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas konstatavo, jog pažeidimo metu skaitmeninėje greičio matuoklio fotonuotraukoje užfiksuotas motociklas važiavo (duomenys neskelbtini) link, o V. Š. vairuojamas motociklas buvo sustabdytas važiuojantis (duomenys neskelbtini) link. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas tiek vaizdo įrašą, tiek skaitmeninę greičio matuoklio fotonuotrauką vertino kaip atskirus įrodymus ir jų nesusiejo į visumą. Iš minėto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog jame nufilmuotas priešpriešais policijos tarnybinį automobilį atvažiuojantis motociklas yra analogiškas skaitmeninėje greičio matuoklio fotonuotraukoje užfiksuotam motociklui. Nors konkrečių identifikacinių ženklų ir nesimato, tačiau tiek motociklo lempos, tiek daiktadėžės (bagažinė), tiek apsauginis stiklas yra identiški. Be to, sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad tiek vaizdo įraše, tiek fotonuotraukoje matosi tas pats vietovės reljefas (krūmai, medžiai, javų laukas) ir tie patys objektai (autobusų stotelės fragmentas, iš paskos važiuojančio automobilio „Audi“ fragmentas). Anksčiau paminėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad užfiksuoto pažeidimo metu motociklas važiavo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) link.

9. Pastebėtina, kad liudytojai A. K. ir Ž. L. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad jų tarnybiniam automobiliui stovint kelio (duomenys neskelbtini) šalikelėje, jie pastebėjo (duomenys neskelbtini) link dideliu greičiu važiuojantį motociklą „Harley Davidson“. Nusprendę pasivyti minėtą motociklą, jie automobiliu pajudėjo (duomenys neskelbtini) link, tačiau netrukus pamatė priešais (į (duomenys neskelbtini) pusę) atvažiuojantį motociklą „Harley Davidson“, kurio greitį ir užfiksavo tarnybiniame automobilyje sumontuotas greičio matuoklis. Apsisukę ir pasiviję motociklą, pareigūnai nustatė, jog jį vairavo V. Š.. Minėtus pareigūnų parodymus apylinkės teismas interpretavo klaidingai ir neteisingai nustatė aplinkybę, jog pažeidimo metu fiksuotas motociklas važiavo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) link.

10. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog lyginant skaitmeninėje greičio matuokliu padarytoje fotonuotraukoje fiksuotą pažeidimo laiką – 18.03.59 val. su policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros fiksuotu policijos pareigūnų prasilenkimo su priešpriešais atvažiuojančiu V. Š. motociklu laiku – 18.04.41 val., negalima neginčijamai teigti, kad greičio matuoklio fotonuotraukoje yra užfiksuotas būtent V. Š. vairuojamas motociklas „Harley Davidson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aukštesniojo teismo vertinimu, nežymi laiko paklaida nesudaro pagrindo spręsti, kad vaizdo įrašu ir fotonuotrauka užfiksuotas motociklas nėra vienas ir tas pats. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, nuo to momento, kai tarnybinis policijos automobilis prasilenkia su motociklu, kurį apsisukę ima vytis pareigūnai, iki tol, kol yra sustabdomas V. Š. vairuojamas motociklas, joks kitas motociklas keliu nepravažiuoja, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad, nepaisant greičio matavimo įrangos ir automobilinės vaizdo kameros esančio nežymaus laiko skirtumo, fotonuotraukoje ir vaizdo įraše užfiksuotas tas pats motociklas, kurį vairavo V. Š.. Be to, kaip savo skunde paaiškina apeliantas, laiko neatitikimas atsiranda dėl to, kad policijos specialiajame automobilyje sumontuotos ir greičio matavimo sistema ir vaizdo įrašymo įranga neturi automatinio laiko nustatymo funkcijos, šiose sistemose data ir laikas nustatomi rankiniu būdu, todėl nustatytas laikas skiriasi iki 1 (vienos) minutės.

11. Bylos medžiaga patvirtina, kad kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, V. Š. jį pasirašė ir pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodęs, kad skubėjo grįžti, nes mamai blogai bei kad gailisi dėl nusižengimo. Vėliau, teikiant skundą apylinkės teismui dėl 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, buvo nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnams sustabdžius V. Š., jis buvo sumišęs, susirūpinęs savo šeimos nario sveikatos būkle ir nesuprato, kad yra kaltinamas viršijęs greitį ne policijos pareigūnų stabdymo metu, o pagal fotonuotrauką už neva ankstesnį pažeidimą, kuris buvo padarytas motociklo be identifikacinių ženklų, važiuojančio priešinga kryptimi nei važiavo jis iki policijos pareigūnui jį sustabdant, todėl, būdamas tokios būklės, V. Š. pripažino savo kaltę. Apylinkės teismas, nors ir pripažino, kad šiuo atveju įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys situacijos sukeltą didelį V. Š. susijaudinimą, surinkti nebuvo, nekvestionavo anksčiau paminėtų aplinkybių ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus vertino išskirtinai jo naudai.

12. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu ir V. Š. paaiškinimus, jog jis nesuprato, kad yra kaltinamas viršijęs greitį ne policijos pareigūnų stabdymo metu, o pagal anksčiau užfiksuotą pažeidimą, laiko gynybine administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas, taip pat nurodyta, kiek kilometrų buvo viršytas greitis, kitos su pažeidimu susijusios aplinkybės. V. Š. parašu patvirtino, jog su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, jam buvo paaiškintos.

13. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, nepagrįstai neįvertino skaitmeninės greičio matuoklio fotonuotraukos ir vaizdo įrašo iš tarnybinio policijos automobilio kameros kaip įrodymų visumos, taip pat klaidingai interpretavo teismo posėdžio metu duotus liudytojų parodymus. Tinkamai neįvertinęs šių aplinkybių, apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą, kad pažeidimo padarymo metu užfiksuotas motociklas važiavo (duomenys neskelbtini), o V. Š. – (duomenys neskelbtini) link ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo panaikintas Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimas. Todėl Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko skundas tenkinamas, skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis naikinama ir paliekamas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimas, kuriuo V. Š. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.