Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolė S. V., akcinė bendrovė „Citadele bankas“, R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis S. V. 2016 m. birželio 17 d. patvarkyme nurodė, kad antstolės kontoroje pateiktas vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir kitų procesinių išlaidų išieškojimo iš UAB „Žaliašilio miškai“ parduodant įkeistus žemės sklypus nuosavybės teise priklausančius pareiškėjui G. S. ir jo sutuoktinei R. S.. Vykdant išieškojimą buvo areštuotas G. S. ir R. S. priklausantis įkeistas turtas: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įkeistas turtas neparduotas dviejuose varžytynėse, nuo paskutinių varžytynių praėjo 4 metai. Antstolė nurodė, kad pareiškėjas praleido trijų dienų terminą prieštaravimui dėl turto įkainavimo pateikti, todėl laikytina, kad su nustatytomis kainomis sutiko.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 22). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta tinkamai (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad antstolės S. V. kontoroje pareiškėjo atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 7 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir kitų procesinių išlaidų išieškojimo iš UAB „Žaliašilio miškai“ parduodant įkeistus žemės sklypus nuosavybės teise priklausančius pareiškėjui G. S. ir jo sutuoktinei R. S.. Vykdant išieškojimą buvo areštuotas G. S. ir R. S. priklausantis įkeistas turtas, kuris neparduotas dviejuose varžytynėse, nuo paskutinių varžytynių praėjo 4 metai. Ekspertas G. J. B., atlikęs nekilnojamo turto vertės nustatymo ekspertizę, pateikė išvadas, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas 2016 m. gegužės 19 d. Patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamu patvarkymu nustatyta, kad: areštuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 020,00 Eur, nustatoma varžytynių pradinė kaina 816,00 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1040,00 Eur nustatoma varžytynių pradinė kaina 832,00 Eur; žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 13 600,00 Eur, nustatoma varžytynių pradinė kaina 10 880,00 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 850,00 Eur, nustatoma varžytynių pradinė kaina 480,00 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 21 800,00 Eur, nustatoma varžytynių pradinė kaina 17 440,00 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 15 600,00 Eur, nustatoma varžytynių pradinė kaina 12 480,00 Eur.

Pareiškėjas nesutinka su dalimi nustatytų kainų, teigdamas kad nustatytos kainos yra per didelės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

Remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo formuojama praktika, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju antstolė, priimdama 2016 m. gegužės 19 d. patvarkymą, savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių ginčo turto tinkamą įkainojimą, nes labiau tikėtina, kad turto kaina nuo paskutinių varžytinių vykusių prieš 4 metus pakito ir turto vertę reikėjo nustatyti iš naujo, kad ji atitiktų dabartinę rinkos kainą, o ne buvusią prieš keturis metus. Tai kad turtas nebuvo parduotas ankstesnėse varžytinėse, nepaneigia aplinkybės, kad dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, įkeisto turto vertė yra didesnė nei ankstesnių varžytinių metu. Teismas nustatė, kad turto vertinimo ekspertizę atlikęs ekspertas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, atlieka nekilnojamojo turto ekspertizes, todėl laikytina, kad ekspertizę atliko kompetentingas ekspertas ir antstolė pagrįstai vadovavosi eksperto nustatytomis turto vertėmis. Pareiškėjo teiginiai, kad turtas įkainotas per didele kaina yra nepagrįsti ir neįrodyti. Šių aplinkybių nepagrindžia pareiškėjo nurodomi argumentai ir pateikti elektroniniai laiškai. Teismo vertinimu nustatyta turto vertė atitinka tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus, nes abi šalys turi interesą, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Priešingai, žemesnės turto kainos nustatymas pažeistų kreditoriaus ir skolininko interesus, nes įkeisto turto nepakaktų skoliniams įsipareigojimui padengti. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nesutinka tik su dalimi eksperto nustatytų kainų, kas parodo pareiškėjo pozicijos nenuoseklumą, nes visų žemės sklypų vertinimą atliko tas pats ekspertas tos pačios ekspertizės aktu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 512, 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513, 683 straipsniais, teismas,

nutaria:

Pareiškėjo G. S. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.