- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- ATP-471-719/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Ingrida Kirsnytė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. spalio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. 25 Lt bauda; pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. Pažeidėjui buvo paskirta galutinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 3 d. 19.15 val. kelyje Panevėžys–Šiauliai, 6 kilometre, vairavo automobilį esant akivaizdiems jo neblaivumo požymiams, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Jis cituoja skundžiamą nutarimą ir nesutinka su tuo, kad jis vairavo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais, nes tuo metu jis buvo blaivus. Teigia, jog jis policijos pareigūnams išreiškė nepasitikėjimą jais ir alkotesterio parodymų patikimumu bei prašė jo neblaivumą nustatyti medicinos įstaigoje, tačiau į tai policijos pareigūnai nekreipė dėmesio. Vėliau jis buvo sulaikytas ir neturėjo galimybės pats nuvykti į medicinos įstaigą bei pasitikrinti savo neblaivumo. Apibendrindamas tai Pažeidėjas mano, kad visi policijos pareigūnų veiksmai buvo nukreipti ne į objektyvios tiesos nustatymą, o į jo blaivumo nuslėpimą ir nubaudimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis arba sunkus (nuo 1,51 ‰) neblaivumo (girtumo) laipsnis, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Konkrečiai šiuo atveju Pažeidėjas skundžiamu nutarimu, be kita ko, buvo nubaustas už vieną iš minėtoje teisės normoje įtvirtintų alternatyvių veikų – už neblaivumo patikrinimo vengimą. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas suprantamas kaip bet kokia sąmoninga asmens veika, kuria asmuo išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti ir dėl kurios nebuvo galimybių patikrinti asmens neblaivumą. Inkriminuojant aptariamą pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiką, kuri užkirto kelią neblaivumo nustatymui.
Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Nors Pažeidėjas neigia vengęs neblaivumo patikrinimo, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnai siūlė jam kelis kartus pasitikrinti savo girtumą alkotesteriu, tačiau jis vengė tai daryti. Šiuo atveju vengimas pasitikrinti girtumą pasireiškė netinkamu, t. y. per silpnu pūtimu į alkotesterį, pūtimo imitavimu (16, 17, 35–36, 40–41 b. l.). Tai, kad pūtė į alkotesterį ir alkotesteris nieko nerodė, kad atsisakė pasitikrinti girtumą dėl nepasitikėjimo policija ir noro, jog būtų ištirtas jo kraujas, patvirtinto ir pats Pažeidėjas (28, 53 b. l.). Čia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 p. ir 3 p. suteikia teisę policijos pareigūnams patiems tikrinti transporto priemonės vairuotojo neblaivumą (girtumą) arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti. Šiuo metu galiojantys teisės aktai įpareigoja policijos pareigūnus pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), tik tais atvejais, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju Pažeidėjas nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Objektyvių priežasčių, dėl kurių Pažeidėjas būtų negalėjęs atlikti būtinų neblaivumo (girtumo) patikrinimui veiksmų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apylinkės teisme posėdžio metu Pažeidėjo nurodytas bitės įkandimas į lūpą (36 b. l.) objektyviai negalėjo sutrukdyti jam, palyginus, silpnai pūsti į alkotesterį. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, vienareikšmiškai patvirtina tik tai, kad šiuo atveju policijos pareigūnai neprivalėjo pristatyti Pažeidėjo į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui patikrinti, jie turėjo teisę patys patikrinti Pažeidėjo neblaivumą, o per silpnai pūsdamas į alkotesterį (imituodamas pūtimą) Pažeidėjas akivaizdžiai dėl subjektyvių priežasčių užkirto policijos pareigūnams galimybę patikrinti jo neblaivumą, t. y. tyčia vengė neblaivumo patikrinimo.
Pažeidėjas apeliaciniame skunde teigia, kad transporto priemonę jis vairavo blaivus. Tačiau, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, Pažeidėjo veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 str. 4 d. už neblaivumo patikrinimo vengimą reali jo fiziologinė būklė (blaivus ar neblaivus) esminės įtakos neturi – atsakomybėn už tai vienodai traukiami tiek blaivūs, tiek ir girti asmenys, sąmoningai vengę jų neblaivumo patikrinimo. Todėl nagrinėjamu atveju net ir įrodžius tai, kad Pažeidėjas transporto priemonę vairavo blaivus, ši aplinkybė Pažeidėjo atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d. už neblaivumo patikrinimo vengimą neeliminuotų.
Nors Pažeidėjas prašo panaikinti visą skundžiamą nutarimą, tačiau jo dalies, kuria jis buvo pripažintas kaltu už vairuotojo pažymėjimo nepateikimą, savo apeliaciniame skunde visiškai neginčija. Pažymėtina, kad šio jam inkriminuoto pažeidimo Pažeidėjas neginčijo ir apylinkės teismo posėdžio metu (28 b. l.). Todėl nesant ginčo spręsti dėl skundžiamo nutarimo pakeitimo ar panaikinimo minėtoje dalyje nėra jokio pagrindo.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas iš tiesų vairavo automobilį, todėl policijos pareigūnui nurodžius privalėjo pasitikrinti savo neblaivumą ir pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. To nepadaręs Pažeidėjas įvykdė ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. įtvirtintus pažeidimus, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai nubaudė Pažeidėją pagal šias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo pozicijos, su kuria sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o keisti ar naikinti jį Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimą nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.