- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 2-1664-569/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- M. Ž., A. Ž.
- Ieškovas
- M. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovams M. Ž., A. Ž. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas P. J. paaiškino, kad 2006 m. spalio mėn. 04 d. ieškovas ir atsakovas M. Ž. sudarė paskolos sutartį bei 2007 m. gegužės mėn. 16 d. susitarimą, pagal kuriuos atsakovė iki 2008 m. spalio 4 d. suteikė ieškovui 32 500 Lt dydžio paskolą su 162,5 litų mėnesinėmis palūkanomis. 2008m. gegužės 30 d. atsakovė M. Ž. ir ieškovas M. M. sudarė susitarimą, pagal kurį paskolos davėjas, t.y. atsakovas patvirtino, kad pagal 2006-10-04 sutartį ir pagal 2007-05-16 sudarytą susitarimą paskolos gavėjas, t.y. ieškovas M. M. pilnai įvykdė savo įsipareigojimus - pilnai grąžino 32 500 Lt bei pagal paskolos sutartį priklausančias mokėti palūkanas. Tuo pačiu susitarimu atsakovė patvirtino, kad ieškovui jokių finansinių reikalavimų neturi ir ateityje neturės. 2008m. liepos 1d. atsakovė M. Ž. su atsakovu A. Ž. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Pagal šią sutartį atsakovė M. Ž. patvirtino, kad ieškovas sutarties pasirašymo dieną yra skolingas jai 13 500 Lt bei pagal paskolos sutartį priklausančias mokėti palūkanas ir už 12 000 Lt, perleido atsakovui A. Ž. reikalavimo teisę į 13 500 litų. 2011-09-06 atsakovas A. Ž. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą dėl piniginės prievolės. 2011-12-05 Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė A. Ž. naudai iš ieškovo M. M. 13 500 Lt negrąžintos paskolos, 2580,75 palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo įsiskolinimo pagal paskolos sutartį sumos nuo 2008-07-01 iki visiško skolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16080,75 sumą nuo bylos iškėlimo 2011-09-09 iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat 82 litus žyminio mokesčio atsakovo A. Ž. ir 490 litų žyminio mokesčio valstybės naudai. Ieškovas M. M. apie reikalavimo teisės perleidimą nebuvo tinkamai informuotas, teismo sprendimą dėl prievolės, priimtą už akių, sužinojo sprendimo vykdymo procese, kai buvo pradėtas išieškojimo procesas. Mano, kad atsakovai M. Ž. ir A. Ž., sudarydami sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, sudarė sandorį prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms, todėl jis yra niekinis ir negalioja. Šio niekinio sandorio pagrindu, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningų principų taikymo buvo nepagrįstai priimtas teismo sprendimas ieškovo atžvilgiu dėl piniginės prievolės. Civilinio kodekso (toliau CK) 1.80 straipsnis numato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taip pat tuo atveju, jei sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Vykdant teismo sprendimą dėl piniginės prievolės, ieškovas sumokėjo atsakovui A. Ž. 500 Didžiosios Britanijos svarų, pagal Lietuvos Banko oficialų kursą, pateikiamą interneto svetainėje http://www.lb.lt/exchange/default.asp, 2012-11-02 Didžiosios Britanijos svaro kursas buvo 4,2824 litai už valiutos vienetą, 2012-12-05 Didžiosios Britanijos svaro kursas buvo 4,2531 litai už valiutos vienetą. Pagal CK 6.109 str. reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Iš civilinėje byloje, kurioje sprendimas buvo priimtas ieškovui nedalyvaujant esančių dokumentų, matyti, kad suinteresuotas asmuo apie reikalavimo teisės perėjimą pranešė raštu, tačiau tuo adresu, kuriuo buvo išsiųstas pranešimas, ieškovas negyvena ilgą laiką. Prašo pripažinti 2008-07-01 reikalavimo teisės perdavimo sutartį tarp M. Ž. ir A. Ž. negaliojančia ir taikyti restituciją- priteisti iš A. Ž. 2133,875 Lt sumokėtų įmokų. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė M. Ž. su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad, gyvendama santuokoje su atsakovu A. Ž., 2006-10-04 paskolino ieškovui 74 000 litų. Po santuokos su A. Ž. nutraukimo 2006m. skolos suma buvo padalinta per pusę - puse skolos sumos 32500 litų ieškovas turėjo grąžinti jai, puse – A. Ž.. Santuoką su A. Ž. jie nutraukė 2006 m. lapkričio mėnesį. Nors sutartis buvo sudaryta 2006-10-04, realiai pinigai buvo paskolinti anksčiau. Paskolos sutartimi numatytos palūkanos buvo mokamos jos vaiko išlaikymui. Patvirtina, kad ieškovas su ja pagal paskolos sutartį yra pilnai atsiskaitęs. Skolos perleidimo sutartį ji galėjo pasirašyti kartu su kitais jai pateiktais dokumentais. Tuo metu, kai buvo pasirašoma perleidimo sutartis, ji pasirašinėjo eilę A. Ž. jai paduotų dokumentų, juo pasitikėjo ir buvo jo įtakojama, vartojo alkoholį. A. Ž. jai buvo minėjęs, kad reikia kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovo, tačiau ji jam sakė, jog skola sumokėta. Pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį, A. Ž. jokių pinigų jai nėra sumokėjęs, jie iki 2009m. gyveno kartu, jis skyrė pinigų pragyvenimui, padėjo jai išvykti į JAV. Tačiau nebuvo jokios kalbos, kad šios lėšos jai skiriamos už reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą.
Atsakovas A. Ž. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad žino, jog ieškovas su M. Ž. pagal paskolos sutartį neatsiskaitė. Ieškovas ir M. Ž. yra giminaičiai, gali būti, kad M. Ž. jo pagailo, jis sunkiai verčiasi ir jam pagal paskolos sutartį yra pervedęs tik 100 litų. Pinigus pagal reikalavimo perleidimo sutartį jis perdavė M. Ž. ir 2008 m. liepos mėnesį ji išvažiavo į Ameriką. Kad atsirado susitarimas dėl atsiskaitymo, jam buvo netikėta. Pinigus jis ir M. Ž. ieškovui paskolino pagal atskiras paskolos sutartis, paskolino po vienodą sumą. Nutraukiant santuoką, jie ieškovo nenurodė kaip kreditoriaus. Pagal jo suteiktą paskolą ieškovas pinigus iš pradžių mokėjo, paskui paprašė sudaryti taikos sutartį, o vėliau dingo. Kadangi važiuojant į JAV M. Ž. pinigų neturėjo, mano, kad pinigų ieškovas jai negrąžino. Todėl skolino pinigus atsakovei, perimdamas ieškovo skolą jai. Pasirašydamas sutartį manė, kad jam lengviau bus išsiieškoti skolą iš ieškovo, nei iš atsakovės M. Ž..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Iš civilinės bylos Nr. 2-1727-465/2011m. matyti (b.l. 15), kad 2006m. spalio 4d. paskolos sutartimi atsakovė M. Ž. paskolino ieškovui M. M. 32500 Lt, kuris įsipareigojo grąžinti paskolą ne vėliau kaip 2008m. spalio 4d. Iš perleidimo sutarties matyti (civilinė byla Nr. 2-1727-465/2011m., b.l. 16,17), kad atsakovė M. Ž. perleido atsakovui A. Ž. reikalavimo teisę pagal 2006m. spalio 4d. paskolos sutartį su paskolos gavėju M. M., sutarties pasirašymo dieną skola su palūkanomis sudarė 13500 Lt, reikalavimo teisė perleista už 12000 Lt. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms, nes iki šios sutarties sudarymo skolą atsakovei M. Ž. jau buvo sumokėjęs.
Reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turintį galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (CK 6. 101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1. 137 straipsnis). Reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Kaip jau buvo minėta, pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys neginčija, jog tarp atsakovės M. Ž. ir ieškovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas gavo 32500 Lt piniginę sumą. Tačiau byloje kyla ginčas, ar atsakovės reikalavimo teisė sutarties sudarymo metu buvo galiojanti. Atsakovė tiek pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iki jai pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį su A. Ž., ieškovas su ja jau buvo atsiskaitęs. Iš byloje esančio susitarimo matyti (b.l. 21), kad 2008m. gegužės 30d. ieškovas su atsakove M. Ž. pasirašė susitarimą, kuriuo patvirtino, kad pagal 2006m. spalio 4d. paskolos sutartį ieškovas M. M. visus savo įsipareigojimus įvykdė - pilnai grąžino 32500 Lt ir pagal sutartį priskaičiuotas palūkanas. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės tvirtinimu, jog skola jai yra grąžinta. Nors atsakovė nurodė, kad perleidimo sutartį ji pasirašė į ją neįsigilinusi kartu su kitais atsakovo A. Ž. pateiktais dokumentais, t. y. elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, dėl tokių jos veiksmų negali nukentėti skolininkas. Atsakovas A. Ž. teigia, kad atsakovės ir ieškovo tvirtinimai apie skolos sumokėjimą yra neatitinkantys tikrovės, nes jie yra giminaičiai, galėjo susitarti dėl skolos grąžinimo, nors ieškovas realiai atsakovei pinigų ir nesumokėjo. Savo abejones atsakovas grindžia tuo, kad 2008 metais išvykstant atsakovei M. Ž. į užsienį, ji neturėjo pinigų, jis apmokėjo už ją lėktuvo bilietus į JAV. Tačiau aplinkybė, kad atsakovė 2008m. liepos mėnesį neturėjo piniginių lėšų, nepaneigia fakto, kad ieškovas su atsakove atsiskaitė 2008m. gegužės 30d., nes iki išvykimo lėšas atsakovė galėjo panaudoti kitur. Pati atsakovė M. Ž. neigia, kad neturėjo lėšų išvykimui į užsienį, ji teigia, kad atsakovas A. Ž. ja rūpinosi todėl, kad po santuokos nutraukimo jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o jis ja rūpinosi. Atsakovė teigė, kad ji A. Ž. neprašė paskolinti jai pinigų kelionei į užsienį, pabuvusi JAV kelis mėnesius ji grįžo į Lietuvą, nes pablogėjo A. Ž. sveikata. Apklaustas byloje liudytojas R. Ž. negalėjo nieko paliudyti apie tai, ar pagal paskolos sutartį ieškovas grąžino pinigus atsakovei A. Ž.. Jis patvirtino, kad gaudavo iš ieškovo kas mėnesį po 125 Lt išlaikymo sumą, kurią privalėjo mokėti jo motina, atsakovė M. Ž., šią sumą jis gavo iki pilnametystės. Tačiau atsakovė M. Ž. nurodė, kad buvo susitarusi su ieškovu, jog jis už ją praves išlaikymą jos sūnui, šios sumos turėjo būti užskaitytos kaip palūkanos už paskolą, nes ji tuo metu važinėjo dirbti į Vokietiją ir jos Lietuvoje dažnai nebūdavo. Nors liudytojas nurodė, kad gavo išlaikymą iki pilnametystė – 2010m. birželio mėnesio, byloje nepateikta jokių įrodymų apie pervedimus, todėl teismas negali daryti išvados, kada buvo padaryti paskutiniai ieškovo mokėjimai R. Ž. ir ar juos galima sieti su paskolos grąžinimu. Atsakovas A. Ž. nurodė, kad nėra duomenų, kad ieškovas iš viso turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su atsakove. Nors byloje pateikta ieškovo paskolos sutartis su trečiuoju asmeniu (b.l. 95) rodo, kad ieškovas paskolą iš trečiojo asmens turėjo gauti iki 2008m. liepos 1d., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas visą laiką dirbo užsienyje, turėjo pajamas, šią aplinkybę patvirtina ir jo daromi periodiniai mokėjimai atsakovės vaiko išlaikymui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir perleidimo sutartyje, kurią atsakovas A. Ž. prašo palikti galiojančia, taip pat yra perleista ne visa paskolos suma, o mažesnė jo dalis, kas rodo, kad didesnę dalį paskolos ieškovas buvo sumokėjęs. Bylos nagrinėjimu metu šalys pateikė eilę elektroninių laiškų, tačiau teismas, spręsdamas šį ginčą, jais nesivadovauja, kadangi byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad šiuos elektroninius laiškus rašė juos pasirašę asmenys.
CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t.y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Vienas esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Iš įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad atsakovė M. Ž. perleido atsakovui A. Ž. negaliojantį reikalavimą, nes jo perleidimo metu skolininkas su ja jau buvo atsiskaitęs. Todėl, vadovaujantis LR CK 1.80str., 2008-07-01 reikalavimo teisės perdavimo sutartis tarp M. Ž. ir A. Ž. laikytina niekine ir negaliojančia. Ieškovas kaip vieną iš ieškinio argumentų nurodė jo sutikimo nebuvimą sudarant reikalavimo perleidimo sutartį. LR CK 6.102str. 1d. numato, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Šiuo atveju buvo perleistas negaliojantis reikalavimas. LR CK 6.101str.1d. numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Kadangi atsakovės M. Ž. perleistas reikalavimas prieštaravo įstatymui, negalėjo būti perleistas be skolininko sutikimo.
Ieškovas taip pat prašo taikyti restituciją ir grąžinti jam 2133,875 Lt sumokėtų įmokų atsakovo A. Ž. naudai. Iš 2011-12-05 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimo matyti (b.l. 5,6), kad atsakovas A. Ž. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo pagal perleidimo sutartį iš ieškovo D. M., priėmus sprendimą už akių jo naudai iš ieškovo buvo priteista 13500 Lt skolos, 2580,75 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas prašo grąžinti jam pagal šį sprendimą priverstinai išieškotas lėšas atsakovo A. Ž. naudai. Tačiau ieškovas byloje nepateikta jokių įrodymų, kad yra prasidėjęs priverstinis vykdymo procesas pagal minėtą teismo sprendimą, taip nėra jokių duomenų apie išieškotas lėšas. Be to, pripažinus sandorį niekiniu ar negaliojančius, restitucija taikoma tarp sandorio šalių. Šiuo atveju ieškovas nėra sandorio šalis, lėšos, jo teigimu, yra išieškotos vykdymo procese pagal teismo sprendimą. Todėl tenkinti ieškovo reikalavimo dėl restitucijos taikymo šiuo atveju nėra jokio įstatyminio pagrindo. Ieškovas, gindamas savo teises, pripažinus reikalavimo perleidimo sandorį niekiniu ir negaliojančiu, turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo ir sprendimo vykdymo atgręžimo institutais.
Nors ieškinys patenkintas dalinai, iš esmės teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Todėl, vadovaujantis LR CPK 93str., iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina 144 Lt žyminio mokesčio išlaidų dalyje dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti dalinai.
Pripažinti 2008-07-01 reikalavimo teisės perdavimo sutartį tarp M. Ž. ir A. Ž. niekine ir negaliojančia.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui M. M. iš atsakovų M. Ž. ir A. Ž. lygiomis dalimis 144 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.