- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-677-212/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- UAB “Gelvora”
- Atsakovas
- V. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB “Gelvora” apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Gelvora“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovo V. P. 80,93 Eur skolos, 29,75 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminio mokesčio, taip pat visas kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad UAB „Tele 2“ ir atsakovas 2005-11-24 sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartis Nr. 28.1 60161823 540, pagal kurią atsakovui buvo suteiktos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tačiau jis jų neapmokėjo. UAB „Tele 2“ (pradinis kreditorius) ir ieškovė 2009-03-31 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Tele 2“ perleido visas reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas 2010-01-25 ir 2010-02-09 sumokėjo 57,92 Eur, tačiau likusio įsiskolinimo, kuris sudaro 110,68 Eur, iki šiol nėra apmokėjęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 80,93 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 80,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-05-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nustatė, kad 2005 m. lapkričio 24 d. tarp UAB „Tele2“ ir V. P. buvo sudaryta Mobiliojo/fiksuotojo telefono ryšio paslaugų sutartis Nr. 28.1 60161823 540, pagal kurią UAB „Tele2“ sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už minėtas paslaugas. Atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė ir su UAB „Tele2“ neatsiskaitė, liko skolingas 80,93 Eur. 2009 m. kovo 31 d. UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele2“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas iki ieškinio parengimo dienos reikalavimų neįvykdė.Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, taip pat į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimų, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 80,93 Eur skola.Ieškovei pirminio kreditoriaus perduotas reikalavimas – 133,03 Eur. Duomenų, kad už sutarties sąlygų nesavalaikį vykdymą pirminis kreditorius skaičiavo atsakovui palūkanas – byloje nėra. Reikalavimo teisė į atsakovo skolą ieškovei perduota 2009-03-31. Ieškovė su atsakovu dėl palūkanų mokėjimo, palūkanų dydžio nesitarė, tačiau 2009-05-04 pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovė nurodė atsakovui sumokėti ne tik 459,34 Lt, t. y. 133,03 Eur skolą, bet ir skolos išieškojimo išlaidas (125,72 Lt) bei delspinigius (82,68 Lt). Ieškovė nurodė, kad 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 9 d. atsakovas sumokėjo 57,92 Eur, šiomis įmokomis buvo padengta dalis palūkanų ir dalis pagrindinės skolos, tačiau tai neįrodo buvus šalių susitarimą dėl palūkanų mokėjimo. Todėl teismas, įvertinęs, jog ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, šią ieškinio dalį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t. y. 29,75 Eur palūkanų, bei proporcingai sumažintos bylinėjimosi išlaidos nuo 15 Eur iki 10,97 Eur; iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t. y. 29,75 Eur palūkanų, bei padidinti proporcingai bylinėjimosi išlaidas nuo 10,97 Eur iki 15 Eur; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.Nurodo, jog CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Skolininkui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo už akių sprendimas pliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Byloje nustatyta, kad UAB „Tele 2“ ir atsakovas V. P. 2005 m. lapkričio 24 d. sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 60161823 540, pagal kurią atsakovui buvo suteiktos mobiliojo telefono ryšio paslaugos, suteikiant 200 Lt kredito limitą, bei parduotas mobilusis telefonas Nokia 3220. Atsakovas įsipareigojo sumokėti už minėtas paslaugas ir judriojo/fiksuoto ryšio telefoną sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas įsipareigojimus vykdė netinkamai ir jam pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo.UAB „Tele2“ (pradinis kreditorius) ir ieškovė UAB „Gelvora“ (naujas kreditorius) 2009 m. kovo 31 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido naujam kreditorius (ieškovei) reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovas 2009 m. gegužės 4 d. pranešimu informuotas apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą bei paragintas įvykdyti prievolę. Atsakovas 2010-01-25 ir 2010-02-09 sumokėjo dalį skolos, t. y. 57,92 Eur, tačiau likusios dalies skolos atsakovas nesumokėjo.Byloje kilo ginčas dėl palūkanų, kurias ieškovė prašė priteisti iš atsakovo CK 6. 210 straipsnio pagrindu už laikotarpį nuo 2010-02-09 iki 2017-05-10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei palūkanų.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartis, sudaryta UAB „Tele 2“ ir V. P. yra vartojimo. Pagal šią sutartį atsakovas V. P. įgijo ne tik mobiliojo ryšio tinklo paslaugas bet ir mobilųjį telefoną Nokia 3220, t. y. paslaugą ir prekę įsigijo fizinis asmuo savo asmeniniams (šeimos) poreikiams tenkinti iš paslaugų tiekėjo verslininko ir šie požymiai atitinka vartojimo sutarties kvalifikuojamus požymius (CK 6.350, 6.716 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga).Ieškovė UAB „Gelvora“ 29,75 Eur palūkanų reikalauja CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kaip minėta, UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovo V. P. skolą įgijo iš pradinio kreditoriaus, UAB „Tele2“ 2009 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Tačiau pagal UAB „Tele 2“ ir atsakovo V. P. sudarytos sutarties sąlygas V. P. (klientui) buvo numatyta pareiga mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius tik tuo atveju, jei nustatytu laiku neapmokės sąskaitos (Sutarties 7.5 punktas).Pagal CK 6.716 straipsnio 4 dalį vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pastarosios teisės normos redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., nustatė, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai taikomos CK 6.188, 6.350 – 6.370 straipsnių, CK 6.360 straipsnio 5 dalies nuostatos, nustačiusios, kad palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Taigi, pagal CK 6.360 straipsnio 5 dalį, kuri galiojo tiek UAB „Tele 2“ ir V. P. sutarties sudarymo metu, tiek ir UAB „Tele2“ bei UAB „Gelvora“ reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, pirkėjui praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad sutartimi palūkanų mokėjimas tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovo nebuvo numatytas, pagrįstai sprendė, kad naujasis kreditorius teisės į palūkanas neperėmė ir negalėjo perimti. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į įstatymo nuostatas, apeliacinio teismo formuojamą praktiką visiškai pagrįstai nusprendė palūkanų ieškovei nepriteisti.Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ir argumentus bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.