- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- ATP-117-238/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-03367-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi R. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucijos) 2012-05-02 nutarimu R. P. (toliau – pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 87 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, jam skirta 112,50 Lt bauda už tai, kad jis 2012-04-21, 11.50 val., Kauno mariose žvejojo mėgėjiškos žūklės įrankiu draudžiamojoje nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 400 metrų zonoje apie Dabintos pusiasalį, t. y. pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.8 p., 20 p. reikalavimus.
Šį nutarimą R. P. skundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.
Atmetęs R. P. skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-12-07 nutartimi, paliko nepakeistą Institucijos 2012-05-02 nutarimą Nr. 165AM081500. Įvertinęs liudytojų A. G., S. B., V. G. parodymus, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus duomenis, stebėjimo schemą (b. l. 8), stebėjimo aktą (b. l. 9), tarnybinį pranešimą (b. l. 10), Kauno rajono savivaldybės plano dalį (b. l. 31), teismas sprendė, jog byloje surinktų įrodymų pakanka pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo konstatavimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. P. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog iš byloje esančių pareiškėjo paaiškinimų (jie pateikti administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo posėdžių metu), kurie logiški, nuoseklūs ir vienas kitą papildantys, matyti, jog skundo autorius buvo įsitikinęs, jog jis Kauno mariose protokole nurodytą dieną žvejojo didesniu nei 400 metrų atstumu nuo Dabintos pusiasalio. Tai reiškia, jog Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.8 p., 20 p. reikalavimų pažeidimai buvo padaryti dėl neatsargumo, o apelianto veiksmuose nesant tyčinės kaltės formos, negalima konstatuoti ATPK 87 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio. Skunde taip pat nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, atsižvelgiant į šio procesinio dokumento paskirtį, gali patvirtinti tik priešingos teisei veikos užfiksavimo faktą, bet pats savaime pažeidimo sudėties elementų neįrodo. Fiksuojant pažeidimo įvykį arba apelianto neteisėtus veiksmus, nebuvo naudojamos jokios techninės priemonės (foto ar filmavimo technika ir pan.), todėl byloje esanti Stebėjimo schema, kuri į bylą buvo pateikta tik Institucijai priėmus nutarimą, inkriminuoto pažeidimo objektyviosios pusės taip pat pakankamai nepagrindžia, nes uždraustos žvejybos zonos atstumas buvo nustatytas „iš akies“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo nutarties nekeisti. Nors apeliantas nurodo, kad draudžiama žvejoti zona nebuvo pažymėta, o atstumas iki žvejybos vietos nebuvo išmatuotas jokiais prietaisais, tačiau šie argumentai nepaneigia Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimo fakto. Dabintos pusiasalis patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1254 yra patvirtintas Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas, taigi, duomenys apie Dabintos pusiasalį, Kaišiadorių rajone, yra vieši ir visiems žinomi. Prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad teisės aktuose aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams nėra numatyta pareiga būtinai tik su prietaisais nustatyti vandens telkiniuose atstumus iki žvejojančių asmenų valčių. Todėl apeliaciniame skunde išreikšta apelianto nuomonė, kad nebuvo vadovaujamasi jokiais įrodymais, nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. P. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Apylinkės teismui keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą nebuvo pagrindo.
Pažeidėjas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto ATPK 87 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdamas, kad protokole ir nutarime nurodytus veiksmus jis atliko neatsargiai (jis buvo įsitikinęs, jog žvejojo didesniu nei 400 metrų atstumu nuo Dabintos pusiasalio), nors tiksli jo žvejojimo vieta nebuvo užfiksuota techninėmis priemonėmis (arba kitais įrodymais). Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų. Pažeidėjo R. P. kaltė dėl ATPK 87 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu: liudytojų A. G., S. B., V. G. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais duomenimis, stebėjimo schema, stebėjimo aktu, tarnybiniu pranešimu ir Kauno rajono savivaldybės plano dalimi. Nors pažeidėjas nuosekliai siekė įrodyti, jog jis nepažeidė draudžiamo 400 m žvejybos zonos atstumo, tačiau šiuos argumentus neabejotinai paneigia tarnybinis pranešimas bei pareigūnų parodymai, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, ir jį užfiksavo protokole. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad pažeidimą fiksavę ir matę pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Teisės aktuose aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams nėra numatyta pareiga vien tik techninėmis priemonėmis fiksuoti vandens telkiniuose atstumus iki neteisėtai žvejojančių asmenų valčių. Vienas iš atstumų nustatymo būdų yra vizualus atstumo nustatymas. Byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigūnai tiesiogiai matė, kad pareiškėjas žvejojo būtent tarp Dabintos pusiasalio ir dešiniojo vandens telkinio kranto (žiūrint pasroviui). Pagal byloje pateiktą Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrojo plano schemą (pagal schemos mastelį 1 mm - 50 m) matyti, kad nuo Dabintos pusiasalio iki kranto (ties Dabintos kaimo, Dabintos miško teritorijas) atstumas yra mažiau nei 400 m, t. y. visa vandens telkinio teritorija tarp Dabintos pusiasalio ir dešiniojo (pagal srovės tėkmę) vandens telkinio kranto patenka į draudžiamą 400 m žvejybos zoną. Todėl apeliaciniame skunde išreikšta apelianto nuomonė, kad nebuvo vadovaujamasi jokiais įrodymais, nepagrįsta, o vien tai, jog Stebėjimo schema buvo sudaryta Institucijos patalpose, apelianto kaltės arba pažeidimo objektyviosios pusės taip pat nepaneigia. Pažymėtina ir tai, jog R. P. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl sprendžiant šią bylą jo iškelta versija, kad jis žvejojo nepažeidęs regioninio parko apsaugos zonos atstumo, vertintina kitų byloje surinktų įrodymų, kurių tikrumas ir pakankamumas nekelia abejonių, kontekste.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.