Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui K. S.,

atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovėms I. S. ir N. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja ar Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė ar CPVA) 2020 m. sausio 31 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir palikti galioti CPVA 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01.

Pareiškėja skunde pripažįsta, kad Administracija, įgyvendindama projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-01-0003 „Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos modernizavimas“ (toliau – Projektas) ir atlikdama supaprastinto atviro pirkimo būdu „Administracinės paskirties pastato Vytauto g. 30, Ukmergės m., kapitalinio remonto darbai“ pirkimą (toliau – Pirkimas), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Pareiškėja nesutinka su atsakovės pritaikytos finansinės korekcijos dydžiu.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje nurodytus principus, VAĮ 8 straipsnio ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT), 25 skirsnio „Pažeidimų tyrimas“ nuostatas.

Pareiškėjos tvirtinimu, skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės: Valstybės kontrolės 2020 m. sausio 24 d. el. laišku pateiktas nesutikimas su 2020 m. gruodžio 23 d., kuriuo buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija, ir Valstybės kontrolės rekomendacija taikyti 25 proc. finansinę korekciją, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis PAFT 323 punkto prasme. Pareiškėja pažymi, kad abi aukščiau nurodytos aplinkybės nėra naujos ir buvo įvertintos atliekant pažeidimo tyrimą, kurio pagrindu buvo priimtas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas. Šiame sprendime aiškiai nurodoma, kad Valstybės kontrolė nesutinka su pritaikyta 2 proc. finansine korekcija ir rekomenduoja taikyti 25 proc. finansinę korekciją, t. y. šios abi aplinkybės CPVA buvo įvertintos atliekant pažeidimo tyrimą, kurio pagrindu buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija. Be to, skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kuo Valstybės kontrolės rekomendacija, kurios pagrindu priimtas skundžiamas, skiriasi nuo anksčiau Valstybės kontrolės pateiktų rekomendacijų.

Pareiškėjos tvirtinimu, CPVA ir Valstybės kontrolė nepateikė naujų aplinkybių, susijusių su viešųjų pirkimų pažeidimais ir finansinės korekcijos taikymo pagrįstumu. Pareiškėjos nuomone, dvi institucijos vertino tas pačias aplinkybes, tačiau priėmė skirtingus sprendimus. Priėmus skirtingus sprendimus, Valstybės kontrolė įpareigojo CPVA pakeisti savo sprendimą dėl finansinės korekcijos dydžio, nors vadovaujantis teisės aktais CPVA priimtas sprendimas yra galutinis ir gali būti peržiūrimas išimtinėmis aplinkybėmis, kurių nagrinėjamoje situacijoje nėra. Už tuos pačius viešųjų pirkimų pažeidimus, remiantis tomis pačiomis finansinių korekcijų taikymo aplinkybėmis, yra taikomos skirtingos finansinės korekcijos, todėl pareiškėjai neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis yra parenkama ir skiriama finansinė korekcija.

Pareiškėja, remdamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – Taisyklės), 9.3 punktu, tvirtina, kad pažeidimų tyrimo atlikimas ir sprendimų dėl pažeidimų priėmimas yra išskirtinė įgyvendinančios institucijos teisė, t. y. jos priimtas sprendimas dėl pažeidimo yra galutinis sprendimas pažeidimo klausimu. Kitoms valdymo ir kontrolės sistemos institucijoms, Europos Sąjungos investicijų administravimą reglamentuojantys teisės aktais, nesuteikia teisės neteismine tvarka ginčyti įgyvendinančios institucijos priimtus sprendimus dėl pažeidimų arba duoti jai privalomus nurodymus dėl pažeidimų tyrimo atlikimo. CPVA, kaip teisės aktais įgaliota institucija atliko pažeidimo tyrimą, įvertino visą svarbią informaciją ir 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo pritaikė 5 proc. finansinę korekciją. Įvertinus teisės aktų nuostatas, vienintelė priežastis, kuri leidžia atnaujinti pažeidimo tyrimą, yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo įvertintos atliekant pažeidimą (PAFT 323 punktas). Pareiškėjos nuomone, tokia teisės akto nuostata yra užtikrinamas projektų vykdytojų teisinis užtikrintumas dėl priimtų sprendimų nekintamumo.

Pareiškėjos nuomone, CPVA atnaujindama pažeidimo tyrimą, pablogino jos padėtį, per nepilnus metus buvo priimti keturi sprendimai dėl to paties pažeidimo. Tokiais veiksmais CPVA pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, sukuria teisinį neapibrėžtumą. Be to, pareiškėja skunde pažymi, kad CPVA, taikydama finansinę korekciją, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir neįvertino su juo susijusių aplinkybių. Skundžiamame sprendime CPVA nurodė, kad finansinė korekcija didinama, nes, jeigu ji bus nepadidinta, nebus galima Europos Komisijai deklaruoti visos Sutarties vertės, atėmus Valstybės kontrolės pasiūlytą 25 proc. finansinę korekciją, ir gauti Europos Sąjungos finansavimą. Šiuo atveju pareiškėjai neaišku, kaip šis motyvas susijęs su pažeidimu ir jo sudedamosiomis dalimis bei finansinės korekcijos didinimu, nes yra akivaizdu, kad ji lėmė ne pareiškėjos veiksmai ar neveikimas, bet visiškai šalutiniai, su pažeidimu nesusiję dalykai, kurie pareiškėjai net nebuvo žinomi ir kuriems ji negalėjo daryti jokios įtakos. Dėl šių aplinkybių mano, kad skundžiamas sprendimas neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes pagal Gairių 1.3 punktą pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir susijęs finansinis poveikis Sąjungos biudžetui turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkurencijos lygį, skaidrumą ir vienodą požiūrį.

Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. CPVA sutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad pažeidimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės, nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai ir finansinės korekcijos taikymo pagrindai išliko tokie patys tiek taikant 5 proc., tiek taikant 25 proc. finansinę korekciją. Taip pat CPVA sutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad Valstybės kontrolė ir CPVA nesutaria dėl finansinės korekcijos dydžio, bet ne dėl paties pažeidimo.

CPVA nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad CPVA neturėjo jokio teisinio pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimą. Šį nesutikimą CPVA grindžia šiais argumentais: 1) CPVA yra viešojo administravimo subjektas, todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, ji ne tik privalo vykdyti jai teisės aktais pavestas funkcijas, tačiau taip pat ji privalo ir ginti viešąjį interesą, nors tokia jos pareiga ir nėra expresis verbis (lot. tiesiogiai) įvardinta teisės aktuose, reglamentuojančiuose funkcijų priskyrimą CPVA; 2) CPVA nuomone, pareiškėja, teikdama argumentus dėl „naujų aplinkybių“ sąvokos aiškinimo, PAFT įtvirtintas nuostatas dėl „paaiškėjusių naujų aplinkybių“ aiškina ir taiko per siaurai.

Atsakovės nuomone, Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos ir pastebėjimai yra itin svarbios ir turi reikšmingą įtaką Lietuvos Respublikai deklaruojant lėšas Europos Komisijai, nes institucijai (šiuo atveju – CPVA) neįgyvendinus Valstybės kontrolės rašte nurodytų veiksmų, su Valstybės kontrolės nustatytu neatitikimu (nors įgyvendinančioji institucija ir nesutiktų su tokiu neatitikimu ir laikytų, kad tai nėra neatitikimas, arba, kad nustatytina finansinė korekcija turi būti mažesnė nei Valstybės kontrolės siūloma) susijusios išlaidos negalės būti įtrauktos į išlaidų deklaracijas ir deklaruotos Europos Komisijai. Pažymi, kad Valstybės kontrolės teikiama nuomonė turi reikšmingą įtaką Lietuvos Respublikai deklaruojant lėšas Europos Komisijai, nes Europos Komisija, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės, kaip audito institucijos pateiktą audito ataskaitą bei nuomonę, gali sustabdyti visus tarpinius mokėjimus arba jų dalį prioritetų arba veiksmų programų lygmeniu (ne Projekto lygiu), jeigu veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemoje esama didelių veiksmingo veikimo trūkumų, dėl kurių Sąjungos įnašui į veiksmų programą kilo pavojus ir kuriems ištaisyti nebuvo imtasi taisomųjų priemonių (2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau - Reglamentas Nr. 1303/2013) 142 straipsnio 1 dalies a) punktas).

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, CPVA yra įsitikinusi, kad įvertinus poreikį ginti viešąjį interesą, Valstybės kontrolės nesutikimas su nurodyta 5 proc. finansine korekcija gali būti ir turi būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal PAFT 323 punktą ir todėl teigia, kad CPVA teisėtai ir pagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimą.

CPVA sutinka su pareiškėjos išreikšta nuomone, kad susidaro ydinga situacija, kai vien dėl to, kad įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA) ir audito institucija (šiuo atveju – Valstybės kontrolė) nesutaria dėl finansinės korekcijos dydžio, siekiant neprasti didesnės, palyginus su pareiškėjai nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma, Europos Sąjungos paramos dalies, įgyvendinančioji institucija yra priversta priimti sprendimus, kurie sukelia didesnes neigiamas pasekmes pareiškėjui. Valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sąjungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva. CPVA nuomone, Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą, turi surašyti valstybinio audito išvadą ir dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų priimti administracinį aktą – sprendimą. Pažymi, kad CPVA nėra gavusi sprendimo iš Valstybės kontrolės, kurį būtų galėjusi apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Valstybės kontrolės raštas, kuriuo buvo pateikti valstybinio finansinio (teisėtumo) audito pastebėjimai ir rekomendacijos, skirtos CPVA, yra pasirašytas Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktoriaus, o ne valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu – sprendimu, šiame rašte taip pat nėra nurodyta apskundimo tvarka. CPVA nuomone, Valstybės kontrolės priimamas sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus, t. y. pateikiant išsamius motyvus, kodėl turėjo būti nustatyta didesnė finansinė korekcija.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Europos Sąjungos finansinės paramos auditus“ Valstybės kontrolei pavesta, be kita ko, atlikti 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmų programos audito institucijos funkcijas, nurodytas Reglamento Nr. 1303/2013 127 straipsnyje. Valstybės kontrolieriaus 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-202 Valstybės kontrolėje įsteigtas Europos Sąjungos investicijų audito departamentas (toliau – audito institucija), kuris ir atlieka šias funkcijas.

Nurodo, kad Taisyklių 2.2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad audito institucija – institucija, atsakinga už 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) veikimo, Europos Komisijai deklaruotų išlaidų ir sąskaitų audito atlikimą pagal Reglamentą Nr. 1303/2013. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Reglamento Nr. 1303/2013 reikalavimais, pagal Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos parengtus tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus (toliau – ISSAI), Europos Komisijos gaires, Valstybinio audito reikalavimus ir Audito strategiją, vykdant Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktoriaus (audito institucijos vadovo) pavedimus, VKS sudarančiose institucijose (audituojamieji subjektai, tarp jų ir atsakovas) atliekami metiniai 2014-2020 m. ES fondų investicijų VKS veikimo, Europos Komisijai deklaruotų išlaidų ir sąskaitose pateiktos informacijos valstybiniai finansiniai (teisėtumo) auditai, kurių tikslas, remiantis Reglamento Nr. 1303/2013 127 straipsnio 5 dalimi, įvertinus audito įrodymus parengti ir Europos Komisijai pateikti metinę kontrolės ataskaitą, kurioje pateikiamos atlikto audito išvados (tarp jų ir išvados, susijusios su nustatytais neatitikimais), audito institucijos siūlomi ir VKS institucijų įgyvendinti taisomieji veiksmai nustatytiems neatitikimams šalinti.

Audito institucija, vykdydama Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas funkcijas, atliko metinį 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos VKS veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą (toliau - auditas), kaip nustatyta Reglamento Nr. 1303/2013 127 straipsnyje ir 2020 m. kovo 2 d. parengė šio valstybinio audito ataskaitą Nr. FAE-2 (toliau – valstybinio audito ataskaita), kuri 2020 m. kovo 9 d. paskelbta viešai interneto svetainėje (www.vkontrole.lt). Šio audito metu, be kita ko, buvo tikrintas pareiškėjos vykdytas supaprastintas viešasis pirkimas Nr. 342374 „Administracinės paskirties pastato Vytauto g. 30, Ukmergės m., kapitalinio remonto darbų pirkimas“ (toliau – viešasis pirkimas) įgyvendinant projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R- 305-01-0003 „Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos modernizavimas“, kuris į audito apimtį pateko atsitiktinės statistinės mokėjimų prašymų atrankos būdu. Jame nustatyti neatitikimai pateikti valstybinio audito ataskaitoje.

Valstybės kontrolė pažymi ir tai, kad tik Įgyvendinančiajai institucijai (šiuo atveju – atsakovei) priskirta kompetencija nešališkai ir visapusiškai atlikti visus reikiamus įtariamo pažeidimo tyrimo veiksmus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl pažeidimo nustatymo (ir atitinkamai dėl pažeidimo kylančių pasekmių projekto vykdytojui) arba nenustatymo. Audito institucija ir jos metinėje kontrolės ataskaitoje pateikiama informacija (valstybinio audito rezultatai) pagal esamą teisinį reguliavimą įtariamų pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedūrai bei priimamam sprendimui negali daryti įtakos ir yra tik vienas iš galimų pagrindų Įgyvendinančiai institucijai pradėti ar, kaip šios administracinės bylos atveju, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurių Įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, atnaujinti pažeidimų tyrimų procedūras (šiame kontekste nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018). Tai, kad, vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais, į Europos Komisijai teikiamą išlaidų deklaraciją neįtraukiamos visos, šiuo atveju – su audito institucijos rekomendacijoje nurodyta preliminaria klaidos suma susijusios pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos (kai Įgyvendinančioji institucija yra atlikusi su konkrečia rekomendacija susijusį įtariamo pažeidimo tyrimą, tačiau audito institucijos pritarimas rekomendacijos įgyvendinimo priemonei dar nėra gautas), nesuponuoja audito institucijos rekomendacijos audituojamajam subjektui (šiuo atveju – atsakovei) vertinimo kaip privalomo vykdyti sprendimo, kaip atsiliepime nurodo atsakovė. Audito institucijos rekomendacija atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą ir, nustačius pažeidimą, taikyti atitinkamą finansinę korekciją negali būti Įgyvendinančiosios Institucijos priimama besąlygiškai, t. y. neatliekant įtariamo pažeidimo tyrimo ir pažeidimo nustatymo atveju nepriimant argumentuoto sprendimo dėl finansinės korekcijos (bei jos dydžio) taikymo projekto vykdytojui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis skunde nuodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl finansinės korekcijos, pritaikytos konstatavus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, pareiškėjai vykdant projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, dydžio.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra ir Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 16 d. sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-01-0003 „Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos modernizavimas“ (toliau – Projektas) sutartį Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-01-0003/20-13 (toliau – Sutartis).

Administracija, įgyvendindama Projektą, 2017 m. rugpjūčio 8 d. atliko supaprastintą pirkimą Nr. 342374 (atviro konkurso būdu) „Administracinės paskirties pastato Vytauto g. 30, Ukmergės m., kapitalinio remonto darbai“ (toliau – Pirkimas). Įvykdžius Pirkimą, laimėtoju buvo pripažinta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Santerma“, su kuria Administracija 2017 m. spalio 3 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. 20-696.

Administracija 2018 m. vasario 22 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA įvertinusi atliktą Pirkimą nustatė, kad Administracija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo, ir nediskriminavimo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto (VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nuostatas. CPVA, nustačiusi aukščiau įvardintus pažeidimus ir vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K - 316 (toliau – PAFT) 7 priedo 6 punkto, 10 punkto nuostatomis dėl finansinių korekcijų taikymo, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės), 2019 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo pareiškėjai pritaikė 2 proc. dydžio finansinę korekciją visoms Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms. Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos sudarė 15 951,19 Eur, iš kurių 8 111,98 Eur sudarė Europos Sąjungos skiriamas finansavimas.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliko Projekto auditą ir įvertino CPVA atliktą pažeidimo tyrimą. Valstybės kontrolė 2019 m. birželio 10 d. rašte Nr. SD-(80-9.4.2-E-5152)-347 pateikė rekomendacijas atnaujinti pažeidimo tyrimą ir pritaikyti 25 proc. Sutarties vertės finansinę korekciją (toliau – ir Pastebėjimas).

CPVA, įvertinusi Pastebėjimą, atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2019 m. spalio 7 d. priėmė naują sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, apie kurį pareiškėją informavo 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. 2019/2-6457 „Dėl nustatytų pažeidimų projekte 07.1.1-CPVA-R-305-01-0003“. CPVA, atlikusi atnaujinto pažeidimo tyrimą ir vadovaudamasi PAFT nuostatomis bei Gairėmis, 2019 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. IT01 dėl nustatytų pažeidimų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 47 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatos) nusprendė taikyti 2 proc. finansinę korekciją visoms Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms, t. y. sprendimo dėl finansinės korekcijos dydžio nepakeitė. Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos sudarė 15 951,19 Eur, iš kurių 8 111,98 Eur sudarė Europos Sąjungos skiriamas finansavimas.

Valstybės kontrolė, kaip audituojanti institucija, susipažinusi su CPVA 2019 m. spalio 7 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01, nesutiko su CPVA atliktu pažeidimo tyrimu ir pritaikyta finansine korekcija. CPVA, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės reikalavimą, atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2019 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 bei pritaikė 5 proc. finansinę korekciją visoms Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms. Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos sudarė 39 877,97 Eur, iš kurių 20 279,96 Eur sudarė Europos Sąjungos skiriamas finansavimas.

Remiantis bylos duomenimis Valstybės kontrolė nesutiko ir su CPVA 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 ir rekomendavo taikyti 25 proc. finansinę korekciją. CPVA, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės rekomendaciją, dar kartą atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2020 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo pritaikė 25 proc. finansinę korekciją visoms Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms. Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos sudarė 199 389,85 Eur, iš kurių 101 399,80 Eur sudarė Europos Sąjungos skiriamas finansavimas.

CPVA 2020 m. sausio 31 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT01 konstatavo, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija, vykdydama Projektą, pažeidė 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsnio 1 dalį ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalies bei 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 47 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsnio 1 dalį išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatomos konkrečios taisyklės. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: teisę verstis atitinkama veikla (1 punktas); finansinį ir ekonominį pajėgumą (2 punktas); techninį ir profesinį pajėgumą (3 punktas).

Byloje ginčo, jog Ukmergės rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-01-0003 „Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos modernizavimas“, supaprastinto atviro pirkimo būdu 2017 m. rugpjūčio 8 d. paskelbė „Administracinės paskirties pastato Vytauto g. 30, Ukmergės m., kapitalinio remonto darbai“ pirkimą Nr. 342374, nėra. Pareiškėja pripažįsta, kad atlikdama „Administracinės paskirties pastato Vytauto g. 30, Ukmergės m., kapitalinio remonto darbai“ pirkimą Nr. 342374, Pirkimo sąlygų 3.4.2. punkte nustatė kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams: „Tiekėjo bendrojo mokumo koeficientas per paskutinius finansinius metus turi būti ne mažesnis kaip 0,8. Mokumo koeficientas išreiškiamas kaip nuosavo kapitalo santykis su mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais“. Pareiškėja pripažįsta, kad 2017 m. spalio 3 d. pasirašė Sutartį Nr. 20-696 su UAB „Santerma“ (toliau – ir Tiekėjas).

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, CPVA, patikrinusi laimėjusio Tiekėjo kartu su 2017 m. rugpjūčio 18 d. pasiūlymu pateiktus dokumentus, nustatė, kad Tiekėjo 2017 m. birželio 12 d. balanse nurodytas ataskaitinio laikotarpio (t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) nuosavas kapitalas yra 152 965,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 511 640,00 Eur. Apskaičiuotas santykis – 0,2989, t. y. apie 0,3. Pagal Tiekėjo pateiktų paskutinių finansinių metų balanso duomenis apskaičiuota bendrojo mokumo koeficiento reikšmė 0,3 yra mažesnė nei 0,8, todėl CPVA darė išvadą, kad laimėjęs Tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų 3.4.2. punkte nustatyto reikalavimo. Skundžiamame sprendime CPVA taip pat pažymėjo, kad Administracija vertindama (skaičiuodama) mokumo koeficientą, nesilaikė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika) 16.1 punkto lentelėje nustatyto reikalavimo, jog turi būti vertinamas „paskutinių finansinių metų ūkio subjekto finansinių ataskaitų rinkinys”, nes Administracija paskaičiavo praėjusio ataskaitinio laikotarpio (2016 m.) bei senesnio ataskaitinio laikotarpio (2015 m.) bendro vidurkio sumą. CPVA skundžiamame sprendime nurodė, kad mokumo koeficientas turėjo būti skaičiuojamas pagal 2016 m. finansinių metų duomenis, o ne kaip 2015–2016 m. mokumo koeficientų sumos vidurkis. CPVA skundžiamame sprendime nurodė, kad Administracija vertindama Tiekėjo pasiūlymą neįsitikino, ar Tiekėjas atitinka Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nustatytą reikalavimą, o nustačiusi, kad Tiekėjas jo neatitinka, jo pasiūlymo neatmetė. Pareiškėja su šiomis CPVA skundžiamame sprendime konstatuotomis aplinkybėmis sutinka ir jų neginčija. Administracija sutinka ir su CPVA išvada, kad šiais veiksmais ji pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes vertindama Tiekėjo pasiūlymą faktiškai pakeitė kvalifikacijos reikalavimą ir laimėtoju pripažino Tiekėją, kuris neatitiko kvalifikacijos reikalavimo, nurodyto Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte.

Pareiškėja pripažįsta, kad atlikdama „Administracinės paskirties pastato Vytauto g. 30, Ukmergės m., kapitalinio remonto darbai“ pirkimą Nr. 342374, Pirkimo sąlygų 3.4.4.2 punkte tiekėjui nustatė kvalifikacijos reikalavimą turėti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas darbų srityje „statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas“. Pareiškėja pripažįsta skundžiamame sprendime CPVA nurodytą aplinkybę, kad Tiekėjas specialiųjų elektros inžinerinių sistemų įrengimo vadovo atestato ir pasižadėjimo dirbti tą darbą kartu su pasiūlymu ir pasiūlymo vertinimo metu nepateikė. Skundžiamame sprendime CPVA konstatavo, jog Administracija vertindama tik Tiekėjo kvalifikaciją (įmonės atestatą Nr.5621) ir nevertindama Tiekėjo pateiktų specialiųjų statybos darbų vadovų kvalifikacijos atitikties visoms Pirkimo sąlygų 3.4.4.2 punkte nustatytoms darbų sritims, neįsitikino konkrečiais Tiekėjo pajėgumais įvykdyti Pirkimo sutartį. Administracija sutinka su CPVA išvada, kad šiais veiksmais ji pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes vertindama Tiekėjo pasiūlymą, neįsitikino, kad jis atitinka kvalifikacijos reikalavimą, nurodytą Pirkimo sąlygų 3.4.4.2 punkte.

Administracija pripažįsta, kad ji įgyvendindama projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-01-0003 „Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos modernizavimas“ ir vykdydama pirkimą Nr. 342374 „Administracinės paskirties pastato Vytauto g. 30, Ukmergės m., kapitalinio remonto darbai“ ir Pirkimo sąlygų 3.4.4.2 punkte nustačiusi kritinio likvidumo koeficiento reikalavimą pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tiekėjų nediskriminavimo principą ir 47 straipsnio 1 dalyje ir 7 dalyje nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliau dėl pareiškėjai inkriminuotų pažeidimų nepasisako.

Dėl finansinės korekcijos dydžio

Pareiškėja nesutinka su pritaikytos finansinės korekcijos dydžiu. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, jos manymu, yra neproporcinga ir paskirta be jokio teisėto pagrindo atnaujinus pažeidimo tyrimą.

PAFT 297 punkte nurodyta, kad įgyvendinančioji institucija įtarusi pažeidimą atlikdama projekto administravimo veiksmus, vidaus procedūrą apraše nustatyta tvarka įvertina, ar įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte. Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodoma, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas: Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas; dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo; kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.

Vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, (toliau – Taisyklės) 9.3. punktu, CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija atlieka jai pavestas funkcijas, tarp kurių: tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (9.3.1 punktas), atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 punktas), atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus (9.3.7 punktas). Vykdydama jai pavestas funkcijas, CPVA privalo patvirtinti tik tinkamas finansuoti išlaidas, todėl nustačius aukščiau įvardintus pažeidimus, CPVA vertina, apskaičiuoja ir nustato, kokia yra tinkamų finansuoti išlaidų dalis (suma) pagal Sutartį.

Nagrinėjamu atveju CPVA, įtarusi VPĮ nuostatų pažeidimą dėl Administracijos atlikto Pirkimo, atliko pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatė, kad Administracija vykdydama Pirkimą pažeidė lygiateisiškumo, skaidrumo ir tiekėjų nediskriminavimo principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 47 straipsnio 1 dalyje ir 7 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, skundžiamu sprendimu CPVA pareiškėjai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad konkrečią netinkamų finansuoti išlaidų sumą CPVA nustatė vadovaudamasi PAFT 311 punktu („kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka“) ir Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės), bei atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pateiktą siūlymą dėl finansinės korekcijos dydžio.

CPVA, priimdama skundžiamą sprendimą ir nustatydama finansinės korekcijos dydį, atsižvelgė į su pažeidimu susijusias faktines aplinkybes, t. y.: Sutarties dalykas – įprasti darbai, nei vienas užsienio ūkio subjektas Pirkimu nesidomėjo (neperžiūrėjo Pirkimo sąlygų, neteikė pasiūlymo); Sutarties vertė be PVM (660 190,00 Eur) yra net 7,9 karto mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribą (5 225 000,00 Eur); Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo, buvo nereikšmingas Europos sąjungos vidaus rinkai; Pirkime pasiūlymus pateikė 14 tiekėjų, iš kurių 5 tiekėjai buvo atmesti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (nes pasiūlyta kaina buvo per didelė ir Administracijai nepriimtina, kadangi ji viršijo Administracijos pirkimui skirtas lėšas); buvo užtikrinta pakankamai didelė konkurencija. CPVA taip pat atsižvelgė į tai, kad UAB „Kongera“ 2017 m. rugpjūčio 17 d. (CVP IS pranešimas Nr. 5468584) pavėluotai pateikė pretenziją dėl Pirkimų sąlygų 3.4.4.2 punkte nurodyto kvalifikacijos reikalavimo, tai, kad kvalifikacijos reikalavimo dėl bendrojo mokumo koeficiento reikalaujama reikšmė neviršija atitinkamuose pirkimuose naudotinos reikšmės.

CPVA skundžiamame sprendime pareiškė nuomonę, jog proporcingumo principą atitinkanti finansinė korekcija būtų 2 proc. Sutarties vertės, tenkančios Projektui, tačiau atsižvelgusi į Valstybės kontrolės pateiktą Pastebėjimą ir rekomendaciją, o vėliau ir nesutikimą, vadovaudamasi Taisyklėmis bei Išlaidų deklaravimo taisyklėmis, padarė išvadą, jog Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos neįgyvendinimas (nenustatymas didesnės korekcijos) turės įtakos išlaidų deklaracijų rengimui ir teikimui Europos Komisijai. Dėl šių priežasčių, vadovaudamasi PAFT 7 priedo 13 punktu ir atsižvelgdama į audito institucijos – Valstybės kontrolės pasiūlymą taikyti kitokią finansinę korekciją bei siekdama ginti viešąjį interesą (neprarasti dalies Lietuvai skirtos Europos Sąjungos paramos), nusprendė dėl ribojančio kvalifikacijos reikalavimo, vadovaudamasi Gairių 2.1. lentelės 9 punktu, kuriame nustatyta, kad tarptautinių ir supaprastintų, keliančių tarptautinį susidomėjimą, pirkimų atveju pažeidimas nustatomas, kai skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose nurodyti neteisėti ir (arba) diskriminaciniai atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijai, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc. ir įvertinusi, tai, kad Pirkime pasiūlymus pateikė 14 tiekėjų (iš kurių 5 tiekėjai buvo atmesti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (nes pasiūlyta kaina yra per didelė ir Perkančiajai organizacijai nepriimtina, kadangi ji viršija Perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas), tai, kad buvo užtikrinta pakankamai didelė konkurencija, tai, kad UAB „Kongera“ 2017 m. rugpjūčio 17 d. (CVP IS pranešimas Nr. 5468584) pavėluotai pateikė pretenziją dėl 3.4.4.2 punkte nurodyto kvalifikacijos reikalavimo, tai, kad kvalifikacijos reikalavimo dėl bendrojo mokumo koeficiento reikalaujama reikšmė neviršija atitinkamuose pirkimuose naudotinos reikšmės, nusprendė taikyti 25 proc. finansinę korekciją Sutarties vertės, tenkančios Projektui.

CPVA, vadovaudamasi Gairių 2.2. lentelės 16 punktu, kuriame nustatyta, kad tarptautinių ir supaprastintų, keliančių tarptautinį susidomėjimą, pirkimų atveju pažeidimas nustatomas, kai stokojama skaidrumo ir (arba) vienodo požiūrio vertinimo etape, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc. ir įvertinusi tai, kad Pirkime pasiūlymus pateikė 14 tiekėjų (iš kurių 5 tiekėjai buvo atmesti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (nes pasiūlyta kaina yra per didelė ir Perkančiajai organizacijai nepriimtina, kadangi ji viršija Perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas), tai, kad buvo užtikrinta pakankamai didelė konkurencija, tai, kad nors Perkančioji organizacija neįvykdė savo pareigos įsitikinti, kad tiekėjas atitinka kvalifikacijos reikalavimus, tačiau de facto (lot. faktiškai) tiekėjas turėjo reikalingą specialistą darbams atlikti, į tai, kad negalima nustatyti, ar kiti Pirkime dalyvavę tiekėjai būtų atitikę kvalifikacijos reikalavimus ir būtų buvę pripažinti laimėtoju, nes Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Pirkimo dokumentų 10.7 punktu prašė tik laimėjusio Tiekėjo pateikti dokumentus, kurie patvirtina, kad tiekėjas atitinka reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai (kitų tiekėjų dokumentų nebuvo prašoma pateikti) (atsižvelgiant į tai taikomas in dubio pro reo (lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas, nes negalima įrodyti, kad laimėtoju būtų buvęs pripažintas kitas tiekėjas, tačiau kartu tokios galimybės paneigti negalima), taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui.

CPVA, vadovaudamasi PAFT 7 priedo 11 punktu, Gairių 1.3 d. 4 pastraipa (nustačius kelis skirtingus pažeidimus, susijusius su ta pačia pirkimo procedūra, finansinės korekcijos nėra sudedamos. Tokiais atvejais vertinamas sunkiausias pažeidimas ir taikant šioje Gairėse nurodytas nuostatas nustatoma vienodo dydžio norma) tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 25 proc. nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (nuo 797 559,40 Eur).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 14 punkte įtvirtintas draudimo keisti į blogąją pusę (lot. non reformatio in peius) principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, padėties.

Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose J. N.C-260/14 ir C-261/14, EU:C:2016:360 49 ir 50 punktus bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog CPVA dėl to paties pažeidimo pareiškėjos atžvilgiu yra priėmusi keturis sprendimus.

Skundžiamą sprendimą CPVA priėmė įvertinusi audito institucijos nesutikimą su pareiškėjui skirta 5 proc. finansine korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui. Jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atnaujinto pažeidimo tyrimo metu, kurį užbaigus CPVA 2019 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo tyrimo Nr. IT01 nepaaiškėjo. CPVA 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjai finansinę korekciją taikė vadovaudamasi Gairių nuostatomis, finansinės korekcijos dydį motyvavo. CPVA 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija atitinka Gairėse numatytas ribas. Atsakovė pritaikytus finansinio koregavimo dydžius sprendimuose tinkamai motyvavo ir individualizavo. Byloje duomenų, jog CPVA pareigūnai atlikdami pažeidimo tyrimą ir priimdami 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą piktnaudžiavo jiems suteiktomis pareigomis ar kitaip veikė neteisėtai, nėra. Vien audito institucijos pateiktas vertinimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo laikyti šį vertinimą esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti pažeidimo tyrimą PAFT 323 punkto prasme.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas, Konstitucinio teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas).

CPVA kaip 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos ir atsakomybė yra nustatytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 9.3.7 p. nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija – CPVA, siekdama įsitikinti, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo patirtos ir nepažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui. Įgyvendinančioji institucija įtariamų pažeidimų tyrimus atlieka ir juos atlikusi priima atitinkamus spendimus pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 25 skirsnį. PAFT 314 punkte nustatyta, kokius sprendimus, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, įgyvendinančioji institucija gali priimti (tarp jų ir sprendimą, kad pažeidimas nenustatytas).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad tik įgyvendinančioji institucija – CPVA priskirta kompetencija nešališkai ir visapusiškai atlikti visus reikiamus įtariamo pažeidimo tyrimo veiksmus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl pažeidimo nustatymo (ir atitinkamai dėl nustatyto pažeidimo kylančių pasekmių projekto vykdytojui) arba nenustatymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės CPVA argumentai dėl negalėjimo pritaikyti kitokią nei Valstybės kontrolės pasiūlytą finansinę korekciją atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daro besąlygišką išvadą, jog CPVA priimtas 2020 m. sausio 31 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01 yra priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, numatytas PAFT, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėja teismo prašo palikti galioti CPVA 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01. Šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamojoje byloje nėra ginčijamas. Teismui panaikinus CPVA 2020 m. sausio 31 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 yra pagrindas palikti galioti CPVA 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą atlyginti byloje turėtas išlaidas – 3021,98 Eur su PVM.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Pareiškėja pateikė advokatų kontoros TGS Baltic 2020 m. birželio 4 d. pažymą (toliau – Pažyma), kuri patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje šios kontoros advokatas pareiškėjai parengė skundą teismui ir rašytinius paaiškinimus. Pagal sąskaitas faktūras Nr. TGSLT2000664 ir Nr. TGSLT2001103 bendra minėtos advokatų kontoros suteiktų teisinių paslaugų pareiškėjai suma yra 3 021,98 Eur, atitinkamai už skundo parengimą – 2 776,95 Eur, už rašytinių paaiškinimų parengimą – 245,03 Eur. AB SEB banko 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. Patvirtinimai apie lėšų įskaitymą patvirtina, kad nurodytą sumą pareiškėja sumokėjo advokatų kontorai.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad advokatų kontoros advokatas K. S. pareiškėjos vardu 2020 m. kovo 3 d. parengė skundą teismui. Rekomendacijų 8.2 papunktį atitinkanti maksimali užmokesčio advokatui už skundo parengimą teismui suma pareiškėjai suteiktos paslaugos metu buvo 3 294 Eur (2,5 x 1317,60 Eur (2019 m. III ketv. Statistikos departamento paskelbtas bruto vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (be individualių įmonių). Pareiškėjos prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio ir, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį ir sudėtingumą, yra teisinga.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 245,03 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, tačiau Pažymoje nesukonkretino, kada tokie paaiškinimai šioje byloje buvo pateikti teismui. Susipažinus su bylos medžiaga, nenustatyta, kad byloje buvo pateikti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nepagrindė 245,03 Eur išlaidų realumo, todėl ši suma negali būti priteista pareiškėjai.

Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies, pareiškėjos naudai iš atsakovės CPVA priteisiant 2 776,95 Eur išlaidoms, patirtoms dėl skundo parengimo teismui, atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos skundą patenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. sausio 31 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 ir palikti galioti Centrinės projektų valdymo agentūros 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01.

Pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Ukmergės rajono savivaldybės administracijai iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2 776,95 (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.