Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-03 · Administracinė byla Nr. I-2326-168/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
I-2326-168/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. M. 2013-10-11 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Jis į Lukiškių TI-K atvyko 2013-04-29 ir iki šiol yra laikomas perpildytose kamerose, t. y maždaug 8 kv. m ploto kameroje dar su 2 arba 3 asmenimis, taip pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą. Atsakovas pažeidė ir vidaus tvarkos taisyklių 104 punktą dėl nustatyto kubinės oro talpos reikalavimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjui atsirado sveikatos sutrikimų. Šaltuoju metų laiku dėl oro trūkumo kameros yra vėdinamos atidarius langą, o vasarą kamerose, esant 3 ar 4 asmenims, tvanku, trūksta oro, prakaituojama ir dėl oro trūkumo skauda galvą.

Pareiškėjo orumą žeidžia tai, kad yra verčiamas plauti kameroje esantį unitazą, bet tam neišduodamos guminės pirštinės ir taip jam kyla grėsmė sveikatai. Be to, kameroje esantis tualetas nėra atskirtas nuo kameros patalpos, o atitvertas tik 1,50 m aukščio bei 1 m pločio sienele.

Taip pat pareiškėjo orumas žeminamas ir dėl to, kad atvykus į Lukiškių TI-K arba pervedant į kitame korpuse esančias kameras, išduodama nedezinfekuota patalynė, t. y. čiužinys, užklotas ir pagalvė. Patalynė būna purvina, suplyšusi, smirdanti, dėl to galima užsikrėsti įvairiomis odos ligomis ar užsiveisti parazitų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–16).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad iš S. M. asmens įskaitos kortelių matyti, jog 2013-04-30 vakare, 2013-05-01, nuo 2013-05-07 iki 2013-05-08, 2013-05-09 ryte, 2013-05-24 ryte, nuo 2013-05-28 iki 2013-05-30, 2013-05-31 ryte, 2013-06-12 ryte, 2013-06-17 ryte, nuo 2013-07-02 iki 2013-07-03, 2013-07-23, nuo 2013-08-09 iki 2013-08-12, nuo 2013-08-21 iki 2013-08-23, nuo 2013-08-26 iki 2013-08-27 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat laikotarpiais nuo 2013-06-04 iki 2013-06-11, nuo 2013-06-25 iki 2013-07-02, nuo 2013-09-10 iki 2013-09-24 S. M. nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi buvo išvežtas.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, t. y. tardymo izoliatorius ir kalėjimas, todėl laikomų asmenų skaičius viršija leidžiamą laikyti asmenų skaičių. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Pabrėžė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Atsakovas stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Jiems į kameras išduodami šluota, samtis, šiukšliadėžė ir kibiras, kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Pagal paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, jos yra vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 24 punkto reikalavimus.

Paaiškino, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis galiojančių teisės aktų, t. y. higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (Žin. 2004, Nr. 93-3422) įstaigoje yra išduodamas visas patalynės komplektas. Pabrėžė, kad užvalkalas antklodei nėra išduodamas, kadangi pagal tą patį įsakymą jis neprivalo būti išduodamas ir net nėra įtrauktas į sąrašą. Vietoje jo yra išduodamos papildomos paklodės. Švari patalynė suimtiesiems išduodama ne rečiau kaip kartą per savaitę, kaip tai nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 107 punktas. Pažymėjo kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu suimtasis pageidauja, jis gali naudotis savo patalyne. Iš S. M. Armatūrinių kortelių kopijų matyti jam išduoti daiktai asmeniniam naudojimui.

Lukiškių TI-K nurodė, kad, sprendžiant S. M. žalos atlyginimo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo kilo pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovės nuomone, nėra žalos padarymo fakto – būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad S. M. (b. l. 9–10) 2013-04-30 atvyko į Lukiškių TI–K ir tam tikrais laikotarpiais iki 2013-10-15 (išvyko į Alytaus areštinę) buvo laikomas vienas ar dar su keliais asmenimis tam tikrose kamerose, kurių plotas nuo 6,43 kv. m iki 8,10 kv. m. Tai patvirtina ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje bylos Nr. 1156-13 nurodyti duomenys (b. l. 17–18).

Pareiškėjas teigia, kad jis laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki šiol tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant minimalų kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą. Kaip minėta, pareiškėjas 2013-10-15 išvyko į Alytaus areštinę, todėl byloje vertinamas laikotarpis nuo 2013-04-30 iki 2013-10-15.

Higienos normos HN 76:2010 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinti skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką – net keletą mėnesių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis draudžia asmens orumą žeminantį elgesį.

Iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-04-30 iki 2013-10-15 84 dienas ir 6 vakarus buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m ir tik 19 dienų ir 5 rytus buvo laikomas nepažeidžiant minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Sutiktina su atsakove, kad nevertintini laikotarpiai, kai pareiškėjas buvo išvežtas iš Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2013-06-04 iki 2013-06-11, nuo 2013-06-25 iki 2013-07-02, nuo 2013-09-10 iki 2013-09-24. Tai, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl per mažo kamerų ploto, nepaneigia nustatyto kamerų ploto pažeidimo.

Pareiškėjas skundėsi, kad kameros vėdinamos per langus, taip pat, kad dėl oro trūkumo skauda galvą, tačiau toks vėdinimas atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad jam dėl oro trūkumo skaudėjo galvą. Atsižvelgus į tai, kad vienam asmeniui kameroje teko mažesnis, nei nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas, jo nurodytas negalavimas galėjo pasireikšti, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra pateikta. Skunde nurodyti nepatogumai dėl tvankumo neišvengiamai yra susiję su per mažu patalpų plotu.

Pareiškėjas teigė, kad jo orumą žeidžia ir neigiamai atsiliepia sveikatai unitazų plovimas (kalcinuota soda) be pirštinių.

Remiantis viešai publikuojama informacija (http://www.iviltra.lt/lit/14_L.htm), techninė kalcinuota soda (natrio karbonatas Na₂CO₃) naudojama ir chemijos pramonėje. Ši medžiaga nėra priskiriama pavojingų cheminių medžiagų kategorijai.

HN 76:2010 58 punkto nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (taip pat ir pareiškėją) nuolat rūpintis patalpų švara. Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nenustatyta, kad suimtiesiems turi būti išduodamos pirštinės unitazams valyti. Šiose normose nustatyta, kad pirštinės išduodamos suimtiesiems, dirbantiems lauke šaltuoju metų laiku. Vis dėl to teismas pripažįsta, kad unitazo valymas be pirštinių pažeidžia visuotinai suvokiamus švaros ir higienos reikalavimus ir negali būti laikomas normaliu atliekant tokio pobūdžio darbą laisvės atėmimo vietoje. Atsakovas nepaneigė, kad pirštinės neišduodamos, todėl ši pareiškėjo skundo dalis laikytina pagrįsta.

Pareiškėjas teigė, kad tualetas, esantis kameroje, atitvertas tik sienele, tačiau neatskirtas nuo kameros patalpos.

Higienos normos 76:2010 21 punkte nustatyta, kad „pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą“. Taigi, sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskirose patalpose.

Šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo laikomasi Higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2013-02-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013). Nors atsakovas ir teigia, kad Higienos normos 21 punktas pažeistas nebuvo, nes tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio, tačiau nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, kad toks tualeto įrengimas yra tinkamas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus dėl netinkamai įrengto tualeto ir šiuo atveju patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, kurių nebūtų patyręs, jei tualetas būtų buvęs įrengtas atskiroje patalpoje, o ne atskirtas sienele. Tokia nuostata atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-496-13 pateiktus išaiškinimus.

Taip pat, pareiškėjas nurodė, kad išduodama nedezinfekuota patalynė, ji būna purvina, suplyšusi, todėl baiminasi, kad gali užsikrėsti odos ligomis bei parazitais. Be to, taip žeminamas ir jo orumas.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, įstaigoje vyrui yra išduodamas patalinės komplektas, t. y. 1 antklodė (dėvėjimo laikas 3 metai), 1 čiužinys (dėvėjimo laikas 4 m.), 1 pagalvė (dėvėjimo laikas 2 metai), 2 užvalkalai pagalvei (dėvėjimo laikas 1 metai) ir 4 paklodės (dėvėjimo laikas 1 metai). Be to, šios higienos normos 6 punkte nustatyta, kad vietoje dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu suimtasis pageidauja, gali naudotis savo patalyne.

S. M. armatūrinių kortelių asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams kopijose surašyta ir patalynė, kurią jis gavo, t. y. 2013-04-30 čiužinį, pagalvę antklodę, o paklodės ir užvalkaliukų atsisakė (b. l. 25), 2013-05-02 – čiužinį, paklodę, pagalvę, užvalkaliukus ir antklodę (b. l. 25), 2013-06-11 – čiužinį, pagalvę ir antklodę, paklodės ir užvalkaliukų atsisakė, 2013-06-21 – paklodę ir užvalkaliuką (b. l. 27), 2013-07-02 – čiužinį ir pagalvę, o paklodės ir užvalkaliukų atsisakė, 2013-07-04 – paklodę ir užvalkaliukus (b. l. 29), 2013-07-19 čiužinį, pagalvę ir antklodę, o paklodės ir užvalkaliukų atsisakė (b. l. 31), 2013-09-24 – čiužinį, pagalvę ir antklodę, o paklodės ir užvalkaliukų atsisakė (b. l. 33).

Taigi, pareiškėjas buvo aprūpintas patalyne nepažeidžiant Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatytų reikalavimų. Be to, jis gali naudotis savo patalyne. Pareiškėjas pasirašė prašymus leisti naudotis nuosava patalyne (b. l. 26, 28, 30, 32 ir 34), o paklodžių ir užvalkaliukų atsisakė, taigi, naudojosi savo patalyne.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-04-22 patikrinimo akte Nr. (12(13-3)-13.16-267 nustatė, kad patalynė ir minkštasis inventorius vizualiai tinkamas naudoti, sausas. Lukiškių TI-K miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra dezinfekuojamas dezinfekcinėje kameroje. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas nepažeidžiant HN 76:2010 66 punkto reikalavimų, t. y. kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir / ar dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (b. l. 35–37).

Pareiškėjas į administraciją su prašymu išduoti užvalkalą antklodei nesikreipė. Taip pat neteikė skundų dėl nehigieniškos patalynės. Kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, užfiksuota ir 2013-10-29 pažymose (b. l. 38, 39). Pareiškėjas tik skunde išdėstė nusiskundimus dėl netinkamos patalynės, tačiau tokių skundų neteikė administracijai, o teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, nenustatė, kad pareiškėjo nurodyti nusiskundimai dėl patalynės būtų pagrįsti.

Lukiškių TI-K pateikė paslaugų teikimo sutartis, sudarytas su UAB Vilniaus profilaktine dezinfekcine stotimi (pavadinimas nuo 2012-05-18 pakeistas į „Kenkėjų kontrolės tarnybą“), pagal kurias buvo atliekami buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbai, deratizacija ir dezinfekcija buvo atlikta ir miegamosiose patalpose (b. l. 19–12).

Pažymėtina, kad, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi, pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir atitinkamai paneigti atsakovo pateiktus duomenis. To nepadarius, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti objektyviais įrodymais ir teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus per mažą kamerų plotą, neišdavimą pirštinių unitazui valyti ir netinkamai įrengtą tualetą, laiko neįrodytais.

Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad jam pablogėjo sveikata, tačiau detaliai neįvardijo konkrečių sveikatos problemų, atsiradusių būtent dėl jo laikymo Lukiškių TI-K per mažose kamerose ar kitomis netinkamomis laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis. Pareiškėjas taip pat nepagrindė ir neindividualizavo dėl skunde minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).

Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime išaiškinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Be to, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi paminėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-04 nutartis Nr. A-143-2844-12).

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05).

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas 84 dienas ir 6 vakarus buvo kalinamas pažeidžiant nustatytą minimalų kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą. Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam žmogui teko mažesnis, nei nustatytas, minimalus plotas, sudaro pagrindą pripažinti, kad tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Be to, ir tualetai buvo įrengti pažeidžiant higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus, unitazui valyti nebuvo išduotos pirštinės. Taigi, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad, remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-09-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-334-224/2013), pareiškėjas nuo 2008 metų buvo ne kartą nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis ir nuo 2008-11-27 jas atlieka, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis Lukiškių TI-K patyrė pradinio prisitaikymo prie prastų kalinimo sąlygų laikotarpį, kuris neišvengiamai sukelia ypač rimtus psichinius ir fizinius sunkumus. Be to, teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo neturtinės žalos dydžio, atkreipia dėmesį, kad jis į teismą kreipėsi dar neišvykęs iš Lukiškių TI-K, t. y. tuo metu, kai patirtos žalos poveikis buvo didesnis.

Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius sveikatos sutrikimus jam sukėlė gyvenimas kamerose, neatitinkančiose ploto reikalavimų.

Teismas, atsižvelgdamas į laikotarpio, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į pažeidimo mąstą, jo trukmę (84 dienas ir 6 vakarus), į tai, kad unitazų valymas neišdavus apsauginių pirštinių ne tik žemina asmens orumą, bet ir sukelia grėsmę sveikatai, į tai, kad tualetai buvo įrengti pažeidžiant HN 76:2010 21 punkto reikalavimus, į šalies ekonominę padėtį (minimali mėnesinė alga 1 000 Lt, vidutinis darbo užmokestis 2 171 Lt), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 1 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti S. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Nijolė Sušinskienė