Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje,

Žemesnės instancijos teismas

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) atstovas T. K., būdamas direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei A. Z., nežinančiai apie direktoriaus daromas nusikalstamas veikas, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. automobilių pardavimo vietose: (duomenys neskelbtini), aikštelėje Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, suklastodamas ir panaudodamas žinomai suklastotus tikrus dokumentus – pažymas-sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose buvo įrašyti melagingi duomenys nurodant mažesnę automobilių pardavimo kainą ir pajamas, nei realiai buvo gaunamos iš pirkėjų, tokiu būdu neįtraukė į buhalterinę apskaitą bei nefiksavo visų gautų pajamų už parduotus automobilius, o buhalterei A. Z., nurodydamas į kasos aparatą registruoti tik pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras gaunamas lėšas, taip siekdamas nuslėpti tikrąjį įmonės turtą, ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai sumažinant bendrovės pelno mokestį bei išvengiant PVM mokėjimo valstybės biudžetui, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

– 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumente privaloma nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatą pinigine išraiška,

nes 2016–2018 metais pinigų priėmimo kvituose įrašytos mažesnės sumos nei buvo gauta pajamų, viso bendrovės apskaitoje neparodyta ir kasoje neužpajamuota 33260 Eur gautų už parduotus automobilius, iš to skaičiaus:

H. T. įrašius žinomai neteisingus duomenis apie parduodamo automobilio kainą ir suklastojus tikrus dokumentus:

– 2016 m. kovo 1 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 6000 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6660 eurų;

– 2016 m. gegužės 2 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 7000 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 7500 eurų;

– 2016 m. gegužės 3 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 2200 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 3000 eurų;

– 2016 m. birželio 12 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 5600 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6000 eurų;

– 2016 m. rugpjūčio 1 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 1200 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 2000 eurų;

– 2016 m. rugpjūčio 1 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 2600 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 3500 eurų;

– 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 800 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 1600 eurų;

– 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 2700 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 3700 eurų;

– 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 5300 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6650 eurų;

–2016 m. rugsėjo 26 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 7200 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 8000 eurų;

– 2016 m. spalio 1 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 8700 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 10000 eurų;

– 2016 m. lapkričio 4 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 5500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6500 eurų;

– 2017 m. kovo 10 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 4000 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6300 eurų;

– 2017 m. rugpjūčio 17 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) į ją įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 3500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 4000 eurų;

– 2017 m. rugsėjo 11 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 2000 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 4000 eurų;

– 2018 m. balandžio 6 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 8500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 10000 eurų;

– 2018 m. gegužės 2 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. KT Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 7600 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 8100 eurų;

– 2018 m. liepos 10 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. KT Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 1800 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 2200 eurų;

S. G. įrašius žinomai neteisingus duomenis apie parduodamo automobilio kainą, taip suklastojus tikrus dokumentus, juos pateikus pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui T. K.:

– 2016 m. liepos 16 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) į ją įrašęs, kad už parduodamą automobilį gautos pajamos 1100 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 1800 eurų;

– 2018 m. gegužės 4 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 7500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 9500 eurų;

pastarajam pasirašius šiuos dokumentus bei įrašius žinomai neteisingus duomenis apie parduodamo automobilio kainą ir suklastojus tikrus dokumentus:

– 2016 m. vasario 11 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 5500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6000 eurų;

– 2016 m. balandžio 9 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 4600 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 7000 eurų;

– 2016 m. liepos 16 d. pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) į jį įrašęs, kad už parduodamą automobilį gautos pajamos 1100 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 1800 eurų;

– 2016 m. liepos 23 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) į ją įrašęs, kad už parduodamą automobilį gautos pajamos 7700 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 8700 eurų;

– 2016 m. spalio 5 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 2100 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 5150 eurų;

– 2017 m. vasario 3 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 5800 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 11500 eurų;

– 2017 m. kovo 9 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) į ją įrašęs, kad už parduodamą automobilį gautos pajamos 3000 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 4000 eurų;

– 2017 m. gruodžio 13 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 6500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 8000 eurų;

– 2018 m. kovo 2 d. pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į jį įrašęs, kad už parduodamą automobilį gautos pajamos 3500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 3900 eurų;

po ko šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojus perduodant juos UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei A. Z., nežinančiai apie daromos veikos nusikalstamą pobūdį, įtraukti juos į bendrovės buhalterinę apskaitą,

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

– 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus,

nes 2016, 2017 metais ir nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pirkėjams atsiskaičius grynaisiais pinigais nebuvo surašyti pinigų priėmimo kvitai ir kasos pajamų orderiai ir kasoje neužpajamuota 6100 Eur įplaukų už automobilius, o būtent:

– įforminus 2016 m. liepos 23 d. pažymą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravus 7700 Eur vertės automobilio pardavimą, tačiau pirkėjui sumokėjus 8700 Eur, nebuvo surašytas pinigų priėmimo kvitas bei kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 1000 Eur įplaukų už automobilį;

– įforminus 2017 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą ser. KT Nr.(duomenys neskelbtini) bei pažymą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravus 3000 Eur vertės automobilio pardavimą, tačiau pirkėjui sumokėjus 4000 Eur, nebuvo surašytas pinigų priėmimo kvitas bei kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 1000 Eur įplaukų už automobilį;

– įforminus 2017 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą ser. KT Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažymą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravus 3500

Eur vertės automobilio pardavimą, tačiau pirkėjui sumokėjus 4000 Eur, nebuvo surašytas pinigų priėmimo kvitas bei kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 500 Eur įplaukų už automobilį;

– įforminus 2019 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravus 6000 Eur vertės automobilio pardavimą, tačiau pirkėjui sumokėjus 9600 Eur, nebuvo surašytas pinigų priėmimo kvitas bei kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 3600 Eur įplaukų už automobilį.

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

– 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes bendrovės apskaitoje 2018 metais nebuvo užfiksuoti atsiskaitymai su S. G., t. y. apskaitoje neužregistruota S. G. gauti avansai bei patirtos išlaidos automobilių paruošimui, neregistruota S. G. iš pirkėjų gautos ir į kasą sumokėtos įplaukos už automobilius, dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d.;

Be to, UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), vykdančios automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimą, atstovas T. K., būdamas direktoriumi, siekdamas išvengti turtinės prievolės bendrovės naudai – mokesčių sumokėjimo valstybei, kurių suma viršija 100 MGL, žinodamas, kad jo nurodymu į bendrovės apskaitą yra įtraukti žinomai suklastoti tikri dokumentai: pažymos-sąskaitos bei pinigų priėmimo kvitai, su juose nurodyta mažesne automobilių pardavimo kaina, nurodė UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai bendrovės buhalterinę apskaitą, jų pagrindu užpildyti valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas PVM, akcizo ir pelno deklaracijas, o bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei D. K., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, suklastotų pažymų-sąskaitų bei pinigų priėmimo kvitų pagrindu:

1) pažeidžiant 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. reikalavimus, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje;

– D. K. 2016 metų pelno mokesčio deklaracijoje 2017 m. balandžio 26 d., apskaitą tvarkančios bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2016 metus, kurioje įrašius žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas – nedeklaravo 14842 Eur pajamų ir sumažino apmokestinamąjį pelną, bei pateikus ją VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, esančiam Puzino g. 7, Panevėžyje, jis išvengė bendrovės naudai turtinės prievolės – 2226 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

– D. K. 2017 metų pelno mokesčio deklaracijoje 2018 m. kovo 13 d., apskaitą tvarkančios bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2017 metus, įrašius žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas kurioje nedeklaravo 10744 Eur pajamų ir sumažino apmokestinamąjį pelną, bei pateikus ją VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, esančiam Puzino g. 7, Panevėžyje, jis išvengė bendrovės naudai turtinės prievolės – 1611 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

– D. K. 2018 metų pelno mokesčio deklaracijoje 2019 m. balandžio 3 d., apskaitą tvarkančios bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2018 metus, įrašius žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas kurioje nedeklaravo 3967 Eur pajamų ir sumažino apmokestinamąjį pelną, bei pateikus ją VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, esančiam Puzino g. 7, Panevėžyje, jis išvengė bendrovės naudai turtinės prievolės – 595 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

– 53 str. 1 d. reikalavimus, kad pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, kadangi bendrovė nesumokėjo iki 2017 metų birželio mėnesio 15 dienos 2226 Eur, iki 2018 metų birželio mėnesio 15 d. – 1611 Eur, iki 2019 metų birželio 15 d. – 595 Eur pelno mokesčio. Viso bendrovės naudai išvengta 4432 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

2) pažeidžiant 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

– 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad jei neišrašoma PVM sąskaita faktūra, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, anksčiau įvykusiam įvykiui: kai perduodama prekė (suteikiama paslauga) arba kai gaunamas atlygis;

– 15 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas;

nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d., apskaitą tvarkančios bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), buhalterei D. K., nežinančiai apie daromos veikos nusikalstamą pobūdį, T. K. jai pateiktų žinomai suklastotų tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu surašius pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodžius žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM, bei jas pateikus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžys, tai yra:

– 2016 m. balandžio 22 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. vasario mėnesį neįtraukus 87 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. balandžio 22 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. kovo mėnesį neįtraukus 114 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. rugpjūčio 19 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. gegužės mėnesį neįtraukus 226 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. liepos 25 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. birželio mėnesį neįtraukus 416 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. rugpjūčio 19 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. liepos mėnesį neįtraukus 364 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. rugsėjo 27 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 842 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. spalio 31 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 139 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. lapkričio 23 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. spalio mėnesį neįtraukus 226 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. gruodžio 27 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 703 eurų pardavimo pajamų;

– 2017 m. kovo 21 d. į PVM deklaraciją už 2017 m. vasario mėnesį neįtraukus 989 eurų pardavimo pajamų;

– 2017 m. balandžio 21 d. į PVM deklaraciją už 2017 m. kovo mėnesį neįtraukus 573 eurų pardavimo pajamų;

– 2017 m. rugsėjo 22 d. į PVM deklaraciją už 2017 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 87 eurų pardavimo pajamų;

– 2017 m. spalio 24 d. į PVM deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 347 eurų pardavimo pajamų;

– 2018 m. sausio 23 d. į PVM deklaraciją už 2017 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 260 eurų pardavimo pajamų;

– 2018 m. balandžio 17 d. į PVM deklaraciją už 2018 m. kovo mėnesį neįtraukus 69 eurų pardavimo pajamų;

– 2018 m. gegužės 16 d. į PVM deklaraciją už 2018 m. balandžio mėnesį neįtraukus 260 eurų pardavimo pajamų;

– 2018 m. birželio 22 d. į PVM deklaraciją už 2018 m. gegužės mėnesį neįtraukus 434 eurų pardavimo pajamų;

– 2018 m. rugpjūčio 23 d. į PVM deklaraciją už 2018 m. liepos mėnesį neįtraukus 70 eurų pardavimo pajamų;

– 2019 m. birželio 25 d. į PVM deklaraciją už 2019 m. kovo mėnesį neįtraukus 625 eurų pardavimo pajamų;

– 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl reglamentuotos PVM sumokėjimo tvarkos, nes bendrovė nesumokėjo 2016 metais 3117 Eur, 2017 metais – (duomenys neskelbtini) 6 Eur, 2018 metais – 833 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 625 Eur (2019 metų kovo mėn.) PVM, viso bendrovės naudai išvengė 6831 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą,

tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. išvengė turtinės prievolės valstybei – 11263 eurų mokesčių sumokėjimo (4432 Eur pelno mokesčio ir 6831 Eur pardavimo PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą).

Kaltinamo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokatas V. K. su juridiniam asmeniui pateiktame įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutiko, prašė vadovautis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. K. duotais parodymais Taip pat nurodė, kad žala valstybei buvo atlyginta, sumokėti visi specialisto išvadoje nurodyti mokesčiai, be to , sumokėti PVM delspinigiai, o apskaičiuoti pelno mokesčio delspinigiai nesumokėti dėl karantino (t. 21, b. l. 91–93, 96).

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamosios UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo paaiškinimų bendrovės kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

T. K., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra registruota 2008 metais. Jis yra šios įmonės direktorius. Be jo įmonėje šiuo metu dirba H. T. Įmonės veikla – naudotų automobilių prekyba. Automobilius parduoda Panevėžio automobilių turguje, Pramonės g. 12, ten nuomojasi aikštelę, o H. automobiliais prekiauja Vilniuje, Gariūnų automobilių turguje. Taip pat internetiniame tinklalapyje autoplius.lt talpina skelbimus apie parduodamus automobilius. Naudotus automobilius perka dažniausiai iš Italijos, kartais – iš Vokietijoje. Pinigus už perkamus automobilius sumoka pavedimu iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Dėl nupirktų automobilių pervežimo kreipiasi į pervežimo įmonę, kuri nupirktus automobilius parveža. Dažniausiai automobilius parveždavo (duomenys neskelbtini). Su pervežėjais atsiskaito grynaisiais pinigais. Automobilio transportavimo kaina buvo susitarimo reikalas. Už suteiktas paslaugas – automobilių pervežimą, atsiskaitydavo ne iš karto, t. y. buvo suteikta galimybė už suteiktą paslaugą atsiskaityti ir vėliau, pagal galimybes. Už suteiktą pervežimo paslaugą visada buvo išrašoma sąskaita faktūra. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterė A., pavardės neatsimena. Dažnai būdavo taip, jog transportuotų automobilių dokumentai vėluoja, jie atsiunčiami vėliau tiek paštu, tiek elektroniniu paštu. Kai gaunami visi pirkimo–pardavimo dokumentai, jie pateikiami buhalterei, tuomet automobiliai būdavo įtraukiami į įmonės apskaitą. Dažniausiai praeito mėnesio dokumentus pateikdavo iki einamojo mėnesio 20 dienos. H. T. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, kuris prekiaudavo automobiliais „Gariūnų“ turgavietėje. H. T. atlyginimas buvo apie 500 eurų. Už automobilių aikštelę Gariūnuose mokėjo UAB (duomenys neskelbtini). H. T. išrašinėjo sąskaitas dėl automobilių pirkimo–pardavimo ir galėjo būti, kad jis buvo išrašęs sąskaitoje mažesnę sumą, negu susitarė su pirkėju. Kieno iniciatyva buvo išrašoma mažesnė sąskaita nurodyti negali. Galėjo būti, kad pats davė nurodymą H. T. išrašyti mažesnę sąskaitą, negu sutarta kaina su pirkėju. Pardavęs automobilį jis pinigus perduodavo grynais arba įnešdavo į įmonės banko sąskaitą. Atsakyti, kiek per metus Vilniuje buvo parduodama automobilių, negali, mano, kad 2018 m. galėjo būti maždaug apie 30 automobilių. Kiekvienais metais būdavo skirtingai. S. G. pažįsta nuo vaikystės. Jis UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas nebuvo, tačiau nuo 2018 m., galėjo būti vasara, su juo susitarė žodžiu, kad jis padės Panevėžyje pardavinėti automobilius, t. y. suras automobiliams pirkėjus, reikalui esant atstovaus UAB (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“. S. G. pats vykdo analogišką individualią veiklą, kaip ir UAB (duomenys neskelbtini). Buvo minčių ateityje naikinti darbo vietą Vilniuje ir Panevėžyje įsteigti papildomą darbo vietą bei įdarbinti S. G. A. S. nemokėjo. Vieną kartą jis buvo išrašęs sąskaitą – 500 eurų plius PVM – apmokėti už suteiktas paslaugas, kurią apmokėjo. S. ne kartą buvo užpildęs pirkimo–pardavimo dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau jų pats nepasirašinėdavo, o tai padaryti palikdavo jam pačiam. S. buvo davęs tuščių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų: sąskaitų, įgaliojimų, pinigų priėmimo kvitų. Tuos dokumentų blankus jam buvo pateikęs nuo jų susitarimo pradžios, kartais susitikęs paduodavo dar. J. S. G. paimdavo pinigus už parduotą automobilį, pinigus paduodavo jam. Galėjo taip būti, kad S. išrašė mažesnę sumą sąskaitoje, negu iš tikrųjų buvo gauta iš pirkėjo. Jeigu toks atvejis buvo, vadinasi sprendimą buvo priėmęs jis. Kokia UAB (duomenys neskelbtini) parduodamų automobilių apyvarta tiksliai nurodyti negali, spėja, kad apie 100 automobilių. Automobilių kainos svyruoja nuo 1000 Eur iki 20000 Eur. Pats asmeniškai parduodavo daugiausia automobilių. Yra buvęs vienas kitas kartas, kai įrašydavo mažesnę pardavimo sumą sąskaitoje, negu ji buvo iš tikrųjų, nes klientas paprašydavo nurodyti mažesnę kainą. Tik klientui prašant jis yra sumažinęs pardavimo kainą sąskaitoje, yra buvę, kad kainą prašė sumažinti ir 500 eurų, ir 2000 eurų. Gavęs pinigus už parduotus automobilius dažniausiai juos įnešdavo į sąskaitą, bet buvo, kad dalį pinigų ir pasilikdavo. Tie pinigai, kurie buvo sumokėti už nupirktą automobilį, bet nurodyta suma neatitiko pagal realiai parduotos sumos, buvo išleidžiami įmonės reikmėms: mokėdavo už transportavimą, automobilio ruošimą parduoti ir pan. Automobilių parduodamos sumos sistemingai nemažindavo. Nemažai automobilių parduodavo užsienio valstybių piliečiams (latviams, ukrainiečiams, estams), kurie mokėdavo grynais pinigais. Visi automobiliai, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) buvo nupirkusi, stovėjo Panevėžio automobilių turguje, nuomojamoje aikštelėje, ir vienas Gariūnų turguje, visi šie automobiliai buvo įtraukti į įmonės buhalteriją. Galėjo būti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo 2 ar 3 automobiliai ((duomenys neskelbtini) ir H. J., trečio neprisimena), kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nes įsipareigojo italams juos parduoti. Įmonės vardu jų nepirko. Tačiau juos pardavus turėtų išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) vardu sąskaitą, o važiuodamas į Italiją nuvežtų pinigus, ir tik tada italai išrašytų automobilio pardavimo dokumentus (t. 21, b. l. 31–35).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. K. papildomos apklausos metu parodė, kad nori pateikti 2015 m. sausio 5 d. jungtinės veiklos sutarties kopiją, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo jis, ir S. G. Sutartyje buvo nurodyta, kad siekiant efektyviau ir racionaliau vykdyti prekybą automobiliais bei teikti tarpininkavimo paslaugas, perkant–parduodant automobilius, jie sudarė šią sutartį siekdami vykdyti jungtinę veiklą.

Į tyrėjos klausimą: kodėl minėtos sutarties nepateikė anksčiau?

Atsakymas: buvo sudarę žodinę sutartį, o apie tai, kad sudarė sutartį raštu, buvo pamiršęs.

Į tyrėjos klausimą: kodėl minėtos sutarties nebuvo prie UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų arba kodėl policijos pareigūnai kratos metu jos nerado?

Atsakymas: Nežino, ji buvo pas jį namuose, bet tiesiog jos nerado ir nepaėmė. Šita sutartis nebuvo pateikta UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkančiai įmonei, kadangi tai yra bendradarbiavimo sutartis, bet jis vis tiek veikė kaip atskiri subjektai. Bendro finansinio ūkio nevedė. Ta sutartis realiai buvo skirta tam, kad galėtų klientams pasiūlyti didesnį automobilių pasirinkimą. Tarpusavio bendradarbiavimas nebuvo apmokamas, vienas kitam atsiskaitydavo paslaugomis. Kaip jau buvo minėjęs ankstesnėje apklausoje, S. G. buvo sumokėjęs 500 eurų pavedimu būtent už paslaugas pagal nurodytą sutartį.

Į tyrėjos klausimą: Ar jūs arba S. G. pagal šios sutarties 3.2.2 punktą įnešėt nuosavas, skolintas ir/ar kitų partnerių pritrauktas lėšas automobilių prekybai vykdyti?

Atsakymas: ne, įneštų pinigų nebuvo.

Į tyrėjos klausimą: pakomentuokite minėtos sutarties 3.1.3 punktą: „suteikia savo dalį autoplius.lt automobilių pardavimui“.

Atsakymas: tai reiškia, kad S. buvo suteikta teisė naudotis jo paskyra, esančia autoplius.lt, ir ten talpinti savo parduodamus automobilius. Kiek minėtoje paskyroje jis buvo patalpinęs savo parduodamų automobilių, nežino, niekada nekontroliavo. Ar S. turėjo savo atskirą paskyrą automobiliams parduoti, nežino, bet galimai turėjo.

Į tyrėjos klausimą: J. S. turėjo savo paskyrą, koks tikslas jam naudotis jūsų paskyra?

Atsakymas: Mano, kad marketingo tikslais, nes jo parduodami automobiliai juk parduodami įmonės vardu.

Į tyrėjos klausimą: kokius UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius daiktus ir dokumentus ir kada jūs buvote palikęs pas S. G. ir kokiu tikslu?

Atsakymas: nepamena tiksliai kada, bet buvo palikti: pirkimo–pardavimo sąskaitos, tiek tuščios, tiek užpildytų galėjo būti, CMR dokumentai užpildyti, atsarginiai automobilių rakteliai mėlyname dėkle, UAB (duomenys neskelbtini) stačiakampio formos spaudas, užpildytų sąskaitų faktūrų galėjo būti, UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė, išduota H. T. vardu. Tikslo jokio neturėjo, gal tiesiog kažkada paliko ir tiek. Juo pasitikėjo.

Klausimas: Automobilių rakteliai supakuoti mėlyname dėkle – kiek jų buvo, kokių?

Atsakymas: tikrai neatsimena.

Klausimas: ar buvo pinigų priėmimo kvitų knygelė tuščia įdėta į dėklą, kiek kvitų buvo?

Atsakymas: Galėjo būti įdėta į dėklą, tiksliai nepamena. Kiek kvitų buvo, nurodyti negali, gal kokių pusę knygutės – apie 25 vnt., tiksliai nežino.

Klausimas: Ar buvo S. G. palikti įgaliojimai, skirti pateikti VĮ „Regitra“ registruojant automobilį?

Atsakymas: Taip, buvo tokių įgaliojimų, kiek vienetų, nepasakys, bet jie tušti, neužpildyti, bet juose buvo UAB (duomenys neskelbtini) spaudo atspaudas ir jo parašas. S. G. yra ne kartą pagal tokį įgaliojimą atstovavęs UAB (duomenys neskelbtini).

Klausimas: Ar buvo pas S. G. palikti itališki dokumentai, su stačiakampiu UAB (duomenys neskelbtini) spaudo atspaudu? Kam jie skirti?

Atsakymas: Buvo tokių dokumentų, jie skirti kaip pirkimo–pardavimo sutartis, perkant iš italų fizinių asmenų. Kai automobiliai perkami iš įmonės, jie išrašo sąskaitas, o kai perkami iš fizinių asmenų, jie surašo tokias pirkimo–pardavimo sutartis, minėtose itališkose sutartyse yra UAB (duomenys neskelbtini) atspaudas, kaip pirkėjas. Mano, kad jos buvo tarp visų kitų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, ir todėl galėjo atsidurti pas S..

Klausimas: ar buvote palikęs krovinių važtaraščių – CMR – neužpildytų?

Atsakymas: Taip, galėjo būti, nepamena.

Klausimas: Pakomentuokite pažymas-sąskaitas, UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kurios buvo paliktos pas S. G..

Atsakymas: Buvo paliktos tokios pažymos-sąskaitos, neužpildytos, su UAB (duomenys neskelbtini) spaudo atspaudu ir jo parašu. Gali pakomentuoti, kad, pavyzdžiui, jam išvažiuojant į Italiją, o atsiradus pirkėjui, S. G. užpildydavo reikalingus dokumentus ir parduodavo automobilį. Tiesiog sutartyje jis būdavo iš karto pasirašęs.

Klausimas: Kokios sąskaitos, kam išrašytos arba kurių automobilių buvo paliktos pas S. G.?

Atsakymas: Tiksliai nurodyti, bet galėjo būti ir jo pildytų, ir S.. Kokios tiksliai sąskaitos ir kurių automobilių, tiksliai nepasakys, bet tai galėjo būti sąskaitos nuo 2019 m. vasario mėnesio maždaug.

Taip pat prie apklausos pateikė 2019 m. gegužės 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio likučių sąrašą, iš kurio matyti automobiliai, kurie anksčiau nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą (t. 21, b. l. 39–41, 46–47).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. K. papildomos apklausos metu parodė, kad:

Pažymą- sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė pats;

Pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) pildė pats;

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė S. G., bet pasirašė pats;

Pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Į tyrėjos klausimą: Išrašius pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 1000 Eur įplaukų už automobilį, kaip galite tai paaiškinti?

Atsakymas: konkrečiu atveju nieko nurodyti negali, tačiau jei minėta suma nebuvo užpajamuota įmonės sąskaitoje, vadinasi, kad tai sumai neišrašė pinigų priėmimo kvito ir neperdavė informacijos buhalterei.

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pažymą- sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Į tyrėjos klausimą: Išrašius pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 1000 Eur įplaukų už automobilį, kaip galite tai paaiškinti?

Atsakymas: konkrečiu atveju nieko nurodyti negali, tačiau jei minėta suma nebuvo užpajamuota įmonės sąskaitoje, vadinasi, kad tai sumai neišrašė pinigų priėmimo kvito ir neperdavė informacijos buhalterei.

Į tyrėjos klausimą: UAB (duomenys neskelbtini) įformino pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravo 3500 Eur vertės automobilio pardavimą. Dokumente pardavėjas nurodytas H. T.. Išrašius pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 500 Eur įplaukų už automobilį, kaip galite tai pakomentuoti?

Atsakymas: konkrečiu atveju nieko nurodyti negali, tačiau jei minėta suma nebuvo užpajamuota įmonės sąskaitoje, vadinasi, kad tai sumai H. T. neišrašė pinigų priėmimo kvito, o jis savo ruožtu neperdavė informacijos buhalterei. Gali nurodyti, kad H. T. visada automobilio pardavimo kainą derindavo su juo ir viską pildydavo tik su jo leidimu. Todėl gali teigti, kad pinigų priėmimo kvitas buvo neišrašytas jam žinant ir viskas vyko su jo leidimu.

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė S. G., bet pasirašė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) pildė S. G.;

Į tyrėjos klausimą: UAB (duomenys neskelbtini) įformino 2019 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užregistravo 6000 Eur vertės automobilio pardavimą. Išrašius PVM sąskaitą faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) neišrašytas pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 3600 Eur įplaukų už automobilį, kaip galite tai paaiškinti?

Atsakymas: konkrečiu atveju nieko nurodyti negali, tačiau jei minėta suma nebuvo užpajamuota įmonės sąskaitoje, vadinasi, kad tai sumai neišrašė pinigų priėmimo kvito ir neperdavė informacijos buhalterei. Nori pasakyti, kad su UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimu susipažino ir atlygino mokesčius valstybei pagal paskaičiuotą specialisto išvadą – 11263 eurų (t. 21, b. l. 50–54).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. K. papildomos apklausos metu parodė, kad valstybei padarytą žalą atlygino visiškai ir pateikė prašymą susitaikyti su Valstybine mokesčių inspekcija. Gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (t. 21, b. l. 72–74). S. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog individualia veikla pradėjo užsiimti nuo 2013 m., prekiavo naudotais automobiliais. Dažniausiai automobilius pirko iš Italijos, juos pirko internetu, kartais ir pats vyksta į Italiją. T. K. pažįsta nuo vaikystės. Žino, kad jis turi įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kuri taip pat verčiasi automobilių pirkimu ir perpardavinėjimu. Su T. K. maždaug prieš metus sudarė žodinę sutartį, kad padės T. ieškoti automobilių pirkėjų, juos parodyti pirkėjams, o taip pat išregistruoti ar priregistruoti automobilius VĮ „Regitra“ UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Atlygį už tai gaudavo pagal susitarimą. Iš T. vieną kartą buvo gavęs 605 Eur, kurie buvo pervesti į banko sąskaitą. Žinojo, kad pas T. įmonėje dirba dar vienas darbuotojas H. T., tačiau su juo santykių nepalaikė, žinojo tik iš matymo. Yra rašęs sutartį UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau pats šių sutarčių nepasirašinėjo. Kartais aprodydavo automobilius pirkėjams, tačiau visuomet juos informuodavo apie tai, kad automobiliai priklauso kitam savininkui. Ne kartą buvo paėmęs avansą už parduodamą automobilį, tačiau pinigus atiduodavo T.. Kiek laiko tokiu būdu padėjo T., nurodyti negali. Kartais UAB (duomenys neskelbtini) vardu atstovaudavo VĮ „Regitra“. Panevėžio automobilių turguje ant parduodamų UAB (duomenys neskelbtini) automobilių būdavo nurodytas ir T., ir jo telefono numeris. Žino, kad (duomenys neskelbtini) automobiliai būdavo parduodami ir per internetinį tinklalapį „Autoplius“, kartais skelbimuose T. nurodydavo ir S. G. telefono numerį (t. 22, b. l. 13–17). S. G. papildomos apklausos metu parodė, kad pakete Nr. (duomenys neskelbtini) esantys trys automobilių Volvo užvedimo rakteliai ir 2 vairo užraktai priklauso jam, jie yra nuo automobilio, kuris yra seniai parduotas, ir tiesiog užsilikę kaip atsarginiai. Kada pardavė minėtą automobilį, neatsimena. Pakete Nr. (duomenys neskelbtini) esantys automobilių rakteliai, sudėti mėlyname įdėkle, priklauso ne jam, jie priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Tai atsarginiai automobilių rakteliai, kuriuos jam palikęs T., kad jam nesant būtų galimybė automobilius parodyti pirkėjams. Kiek ir kokių tiksliai raktelių yra dėkle, nurodyti negali, gali būti, kad dėkle yra raktelių, kurie yra užsilikę kaip atsarginiai nuo seniai parduotų automobilių, konkrečiau tai turėtų žinoti T.. Apie kratos metu rastus tuščius blankus yra nurodęs praeitoje apklausoje, kad jie yra T. ir jis juos jam buvo palikęs, daugiau šiuo klausimu nieko nekomentuos. Automobilių pirkimo–pardavimo dokumentai, kurie yra užpildyti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, priklauso T. (t. 22, b. l. 71–74). S. G. papildomos apklausos metu parodė, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio buvo oficialiai įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Anksčiau oficialiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo. Nors pirminėje apklausoje nurodė, kad buvo sudarę žodinę bendradarbiavimo sutartį su T. K., vėliau buvo pateiktas ir rašytinis susitarimas. Dėl bendradarbiavimo sutarties nieko nurodyti nenori, negali atsakyti, kodėl jis nebuvo pateiktas pirminės apklausos metu ar kodėl jis nebuvo įtrauktas į individualios veiklos buhalteriją. Neatsimena šių aplinkybių. 2016 m. liepos 16 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 4 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) yra užpildyti jo ranka. Užpildęs nurodytus dokumentus, bet jų nepasirašęs perdavė T., tačiau negali atsakyti, kiek kiekvienu nurodytu atveju pirkėjai padavė pinigų. Galėjo būti, kad jie padavė daugiau, negu realiai įrašė dokumentuose. Yra buvę tokių atvejų, kad pildydamas dokumentus juose įrašydavo mažesnę pardavimo sumą, nes pirkėjai realiai sumokėdavo daugiau, bet viskas vyko su T. K. žinia arba jo nurodymu. Tik padėdavo T., kuris visus dokumentus pasirašydavo pats. Taip elgėsi todėl, kad oficialiai nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir taip buvo susitarę su T.. Kiek kartų užpildė dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) vardu pardavęs automobilį, nurodyti negali. Paimtus pinigus (avansą) už automobilius atiduodavo T., pats už tai jokio atlygio negavo. T. padėjo kaip draugui. Suprato, kad parduodamas automobilį, pardavimo dokumentuose įrašydamas mažesnę sumą, nei realiai buvo sumokėta pirkėjų, elgėsi neteisėtai, tačiau įmonė ne jo ir jis tik vykdydavo nurodymus. Jokios naudos iš to pats neturėjo (t. 22, b. l. 90–93).

H. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog T. K. pažįsta seniai, dar prieš pas jį įsidarbinant. UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino nuo kokių 2014–2015 metų, tiksliai neprisimena. Dirba vadybininku, jo pareigos – automobilių pardavimas, paruošimas, tvarkymas, pirkėjų suradimas, reklamos talpinimas į internetinę svetainę „Autoplius“. Automobilių pardavimo vieta yra Gariūnų automobilių turguje, aikštelėje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi savo vardu. 2016–2017 metais Vilniuje parduodamų automobilių apyvarta siekė apie 30–40 automobilių per metus. Tikslios tvarkos, kur kokie automobiliai parduodami, nebuvo, dažniausiai tai spręsdavo direktorius T.. T. darbo vietoje – Panevėžio automobilių turguje, automobilių buvo parduodama daugiau, todėl jis viską ir spręsdavo. Automobilius į minėtą turgavietę atvarydavo T., kuris pateikdavo ir automobilio dokumentus ar jų kopijas. Ar T. už automobilių tvarkymą pinigus duodavo iš įmonės sąskaitos, nežinojo. Privačiuose servisuose už suteiktas paslaugas sąskaitų faktūrų neišrašydavo. O jeigu buvo išrašoma sąskaita, tada ją apmokėdavo įmonė. Kai parduodavo automobilį, jeigu skubos tvarka reikėdavo dokumentų, juos elektroniniu paštu persiųsdavo buhalterei A.. Tikslaus elektroninio pašto nurodyti negali, o jeigu skubėti nereikėdavo, dokumentus atiduodavo T., kai su juo susitikdavo. Pinigus, gautus iš pirkėjų, visada įnešdavo į įmonės sąskaitą – tam buvo išduota banko kortelė įmonės vardu. Dėl derybų su pirkėjais visada tardavosi su direktoriumi. Galėjo būti, kad T. yra nurodęs išrašyti sąskaitą mažesnę, nei kad buvo realiai parduotas automobilis. Tačiau iš pirkėjo paėmęs pinigus juos įnešdavo į įmonės sąskaitą, sau nieko nepasilikdavo ir iš to jokios naudos negaudavo. Sumažinta automobilio sąskaita svyravo iki 1000 Eur, tačiau tikslių atvejų nurodyti negali (t. 20, b. l. 112–116).

H. T. papildomos apklausos metu parodė, kad ankstesnėje apklausoje nurodė, kad dėl automobilių kainų visada tardavosi su T. K., kuris jas nustatinėdavo. Buvo tokių atvejų, kad jis išrašė sąskaitas mažesnei sumai, nei realiai pardavė automobilius. Tikslaus kiekio, laiko ir sumų nurodyti negali. Paėmęs visą sumą, kokią sumokėdavo pirkėjas, įnešdavo į įmonės sąskaitą, sau nieko nepasilikdavo ir iš to jokios naudos negaudavo. Tiesiog padarydavo taip, kaip nurodydavo direktorius, viską darydavo tik su jo leidimu ir nurodymu. Buvo atvejų, kad ir grynus pinigus paduodavo T., nebūtinai reikėdavo juos įnešti į banką.

Pareikštame pranešime apie įtarimą nurodytus dokumentus (2016 m. kovo 1 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 2 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 3 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 12 d. pažyma-sąskaita Nr. 000964 ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 1 d. pažyma-sąskaita Nr. 000970 ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 1 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 26 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 1 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 4 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 10 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 17 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 11 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 6 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 2 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. KT Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 10 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. KT Nr. (duomenys neskelbtini)) pildė pats, tačiau jie buvo užpildyti su T. K. žinia. Pirkėjai viską susiderindavo su T., o jau tada T. nurodydavo, kiek įrašyti į sąskaitą ir kiek paimti pinigų. Suprato, kad pildydamas nurodytus dokumentus ir nurodydamas juose mažesnę pardavimo kainą, klastojo dokumentus. Jis vykdė direktoriaus nurodymus ir sau naudos iš to negavo (t. 20, b. l. 128–131).

2020 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad jeigu liudytojų parodymai teisingi, UAB (duomenys neskelbtini) automobilių pardavimo dokumentuose, pažymose sąskaitose, PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašyta sumažintos pardavimo kainos ir neparodyta 39360 Eur įplaukų už automobilius. Iš to skaičiaus: 17 960 Eur 2016 metais, 13 000 Eur 2017 metais, 4800 Eur 2018 metais. Deklaruojant UAB (duomenys neskelbtini) 2016–2018 metų pajamas ir apskaičiuojant veiklos rezultatą ir pelno mokestį nebuvo vadovautasi 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuotu reikalavimu – Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, nes deklaracijose nedeklaravo 29553 Eur pajamų, neapskaičiavo ir nesumokėjo 4432 Eur pelno mokesčio. Iš to skaičiaus:

– 2016 metų pelno mokesčio deklaracijoje neįrašė 14842 Eur pajamų ir sumažino apmokestinamąjį pelną. Nepaskaičiavo ir nesumokėjo 2226 Eur pelno mokesčio;

– 2017 metų pelno mokesčio deklaracijoje neįrašė 10744 Eur pajamų ir taip sumažino veiklos rezultatą pelną. Nepaskaičiavo ir nesumokėjo 1 611 Eur pelno mokesčio;

– 2018 metų pelno mokesčio deklaracijoje neįrašė 3967 Eur pajamų ir taip sumažino veiklos rezultatą pelną. Nepaskaičiavo ir nesumokėjo 595 Eur pelno mokesčio.

UAB (duomenys neskelbtini), atsiskaitydama su valstybės biudžetu, nesivadovavo 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalies reglamentuotu reikalavimu – pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, nes nesumokėjo iki 2017 metų birželio mėnesio 15 dienos 2226 Eur, iki 2018 metų birželio mėnesio 15 dienos 1611 Eur, iki 2019 metų birželio 15 dienos 595 Eur pelno mokesčio.

UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai teikdama PVM deklaracijas, nesilaikė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. reikalavimo – jei neišrašoma PVM sąskaita faktūra, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, anksčiau įvykusiam įvykiui: kai perduodama prekė (suteikiama paslauga) arba kai gaunamas atlygis, 15 str. 1 d. reikalavimo – apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, nes gavus 39360 Eur atlygį už parduotus automobilius neapskaičiavo ir nedeklaravo 6831 Eur pardavimo PVM. Iš to skaičiaus:

– 2016 metais – 3 117 Eur iš viso. Iš jų: vasario mėn. 87 Eur, kovo mėn. 114 Eur, gegužės mėn. 226 Eur, birželio mėn. 416 Eur, liepos mėn. 364 Eur, rugpjūčio mėn. 842 Eur, rugsėjo mėn. 139 Eur, spalio mėn. 226 Eur, lapkričio 703 Eur;

– 2017 metais (duomenys neskelbtini)6 Eur iš viso. Iš jų: vasario mėn. 989 Eur, kovo mėn. 573 Eur, rugpjūčio mėn. 87 Eur, rugsėjo mėn. 347 Eur, gruodžio mėn. 260 Eur;

– 2018 metais 833 Eur iš viso. Iš jų: kovo mėn. 69 Eur, balandžio mėn. 260 Eur, gegužės mėn. 434 Eur, liepos mėn. 70 Eur;

– nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (kovo mėnesį) 625 Eur PVM.

UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. metais PVM deklaracijose nedeklaravo:

11 eil. „PVM apmokestinami sandoriai“ 2016 metais 4544 Eur, 2017 metais 6364 Eur, 2018 metais 331 Eur sandorių, kurie apmokestinami 21 proc. PVM tarifu;

16 eil. „Sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema marža“ 2016 metais 10296 Eur, 2017 metais 4380 Eur, 2018 metais 3637 Eur, 2019 kovo mėn. 2975 Eur, sandorių, kurie apmokestinami pagal spec. apmokestinimo schemą (maržą);

29 eil. „Standartinis pardavimo PVM“ ir 36 eil. „Mokėtinas į biudžetą PVM“ mokėtino į biudžetą 6831 Eur PVM. Iš to skaičiaus: 2016 metais – 3 117 Eur, 2017 metais – 2 256 Eur, 2018 m. – 833 Eur, 2019 metų kovo mėnesio 625 Eur.

UAB (duomenys neskelbtini), atsiskaitydama su valstybe, nesivadovavo 2002 m. kovo 30 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje reglamentuota PVM sumokėjimo tvarka, nes nesumokėjo 2016 metais 3117 Eur, 2017 metais (duomenys neskelbtini)6 Eur, 2018 metais 833 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 625 Eur (2019 metų kovo mėn.) PVM.

Tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. nesivadovauta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

6 straipsnio 2 dalies reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimu – apskaitos dokumente privaloma nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatą pinigine išraiška, nes pažymose sąskaitose, PVM sąskaitose įrašius mažesnes pardavimo kainas žiniaraščiuose bei suvestiniame registre neužregistruota:

– 32528,93 Eur pajamų už parduotus automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 14842,98 Eur, 2017 metais 10743,80 Eur, 2018 metais 3966,94 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 2975,21 Eur. Neapskaičiuota ir apskaitoje neregistruota 6831,07 Eur pardavimo PVM. Iš to skaičiaus: 2016 metais 3117,02 Eur, 2017 metais (duomenys neskelbtini)6,200 Eur, 2018 metais 833,06 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 624,79 Eur;

– pinigų priėmimo kvituose įrašius mažesnes sumas nei sumokėta apskaitoje neparodyta ir kasoje neužpajamuota 33260 Eur gauti už automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 16960 Eur, 2017 metais 11500 Eur, 2018 metais 4800 Eur;

6 straipsnio 2 dalies reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimu – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes pirkėjams atsiskaičius grynais pinigais nebuvo surašyti pinigų priėmimo kvitai ir kasos pajamų orderiai ir kasoje neužpajamuota 6100 Eur įplaukų už automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 1000 Eur, 2017 metais 1500 Eur, 2019 metais 3600 Eur.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus, automobilių pirkėjų parodymus, direktoriaus T. K. parodymus, S. G. parodymus, nuotraukas iš S. G. telefono tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą nesivadovauta 2001 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimu – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje 2018 metais nebuvo užfiksuoti atsiskaitymai su S. G. Apskaitoje neužregistruoti S. G. gauti avansai bei patirtos išlaidos automobilių paruošimui. Neregistruota S. G. iš pirkėjų gautos ir į kasą sumokėtos įplaukos už automobilius.

Jeigu liudytojų parodymai teisingi, UAB (duomenys neskelbtini) automobilių pardavimo dokumentuose, pažymose sąskaitose, PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašytos sumažintos pardavimo kainos ir neparodyta 39360 Eur įplaukų už automobilius. Iš to skaičiaus: 17 960 Eur 2016 metais, 13000 Eur 2017 metais, 4800 Eur 2018 metais. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir jeigu liudytojų parodymai teisingi, įforminant apskaitos dokumentus ir tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. nesivadovauta 2001 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 str. 1 d. reikalavimu – apskaitos dokumente privaloma nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatą pinigine išraiška, nes nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pažymose sąskaitose, PVM sąskaitose įrašius mažesnes pardavimo kainas, nei parodė liudytojai, žiniaraščiuose bei suvestiniame registre neužregistruota 32528,93 Eur pajamų už parduotus automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 14842,98 Eur, 2017 metais 10743,80 Eur, 2018 metais 3966,94 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 2975,21 Eur. Neapskaičiuota ir apskaitoje neregistruota 6831,07 Eur pardavimo PVM. Iš to skaičiaus: 2016 metais 3117,02 Eur, 2017 metais (duomenys neskelbtini) 6,20 Eur, 2018 metais 833,06 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 624,79 Eur.

Pagal pateiktus liudytojų parodymus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. įforminant atsiskaitymus su pirkėjais:

– 25 atvejais pinigų priėmimo kvituose buvo įrašyta mažesnės pirkėjų sumokėtos sumos ir taip kasoje neužpajamuota 33260 Eur įplaukos už automobilius;

– 4 atvejais nebuvo surašyti pinigų priėmimo kvitai bei kasos pajamų orderiai ir kasoje neužpajamuota 6100 Eur įplaukos už automobilius.

Pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir jeigu liudytojų parodymai teisingi, įforminant apskaitos dokumentus ir tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. nesivadovauta 2001 m. lapkričio 11 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais:

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimu – apskaitos dokumente privaloma nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatą pinigine išraiška, nes 2016–2018 metais pinigų priėmimo kvituose įrašius mažesnes sumas nei sumokėta apskaitoje neparodyta ir kasoje neužpajamuota 33260 Eur gauti už automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 16960 Eur, 2017 metais 11500 Eur, 2018 metais 4800 Eur.

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimu – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes 2016, 2017 metais ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pirkėjams atsiskaičius grynais pinigais nebuvo surašyti pinigų priėmimo kvitai ir kasos pajamų orderiai ir kasoje neužpajamuota 6100 Eur įplaukų už automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 1000 Eur, 2017 metais 1500 Eur, 2019 metais kovo mėnesį 3600 Eur.

Pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, automobilių pirkėjų parodymus, direktoriaus T. K. parodymus, S. G. parodymus, nuotraukas iš S. G. telefono S. G. vykdė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių pardavimą. Gaudavo iš pirkėjų įplaukas, kurias pagal parodymus perduodavo T. K.. UAB (duomenys neskelbtini), dirbant S. G., patyrė išlaidų, susijusių su automobilių pardavimu, remontu, valymu, kuru ir panašiai. Tačiau atsiskaitymai tarp S. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo registruojami apskaitoje. Taigi tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą nesivadovauta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 d. reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimu – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje 2018 metais nebuvo užfiksuoti atsiskaitymai su S. G. Apskaitoje neužregistruota S. G. gauti avansai bei patirtos išlaidos automobilių paruošimui. Neregistruota S. G. iš pirkėjų gautos ir į kasą sumokėtos įplaukos už automobilius.

Dėl to, kad tvarkant apskaitą nesivadovauta nurodytais 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais, pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti 2016 m. sausio 1 d.–2019 m. balandžio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros (t. 18, b. l. 120–138).

Liudytojas K. Z. parodė, kad 2016 metais nuvyko į Kauno automobilių turgų ir rado jam patinkantį sidabrinės spalvos automobilį VOLVO S 80. Automobilio kaina galėjo būti apie 6000 eurų, tačiau tiksliai pasakyti negali, o po to jau turėjo ne vieną automobilį. Automobilį VOLVO apžiūrėjo ten pat, tai yra Kauno turgavietėje. Apžiūrint automobilį buvo automobilio pardavėjas bei dar galimai 2 vyrai. Jie bendravo, juokavo, ar jie buvo kokie bendrasavininkiai ar šiaip pažįstami, pasakyti negali. Kai automobilį apžiūrėjo, įvertinęs automobilio būklę ir kainą nusprendė automobilį pirkti. Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė su raktus padavusiu vyru. Už automobilį sumokėjo ne mažiau kaip 6000 eurų, tačiau, kiek tiksliai, pasakyti negali. Ar mokėta suma ir sąskaitoje nurodyta suma buvo skirtingos, pasakyti negali, kadangi neprisimena, kokią sumą ten įrašė automobilio pardavėjas, kuris pildė pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje įrašyta kaina nepasidomėjo, nes buvo neaktualu. Bijojo, kad automobilis nebūtų vogtas, todėl automobilio pardavėjas padėjo automobilį priregistruoti prie turgaus esančioje VĮ „Regitra“ ir tik tada jam padavė už automobilio pirkimą prižadėtus pinigus (t. 5, b. l. 32–35).

Liudytoja O. C. parodė, kad apie parduodamą automobilį skelbimą rado 2016 m. pradžioje el. portale skelbiu.lt. Ieškojo ir rado automobilį LEXUS. Automobilis buvo patikrintas „Lexus“ centre. Už automobilį sumokėjo apie 6660 eurų. Kokia suma buvo įrašyta pirkimo–pardavimo sutartyje, neprisimena (t. 3, b. l. 107–110).

Liudytojas J. S. parodė, kad apie parduodamą automobilį LEXUS RX sužinojo ieškodamas pirkti automobilio Vilniuje, Gariūnų automobilių turguje, esančiame Gariūnų g. 49. Išsirinkęs šį automobilį nuėjo pas aikštelės savininką, kuris šį automobilį ir pardavinėjo. Nusprendęs, kad automobilis tinka, su juo susitarė, jog jis atliks automobilio techninę apžiūrą ir tada galės įforminti visus kitus dokumentus. Pardavėjas automobilio techninę apžiūrą atliko jau kitą dieną, tikslios datos neprisimena. Tada jie vėl susitiko ir pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilį pardavė ne mažiau kaip už 7500 Eurų. Kiek buvo nurodyta sutartyje tiksliai neprisimena (t. 3, b. l. 147).

Liudytojas K. B. parodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį ketino pirkti automobilį ir internete ieškojo skelbimų apie parduodamus automobilius. Internetiniame puslapyje www.autogidas.lt arba www.autopoliusas.lt, tiksliai nurodyti negali, rado skelbimą apie parduodamą automobilį HONDA R. S. buvo įkeltos automobilio nuotraukos, automobilis buvo mėlynos spalvos, uždėtos itališkų numerių lentelės, skelbime buvo nurodyti automobilio defektai – apgadintas kairės pusės bagažinės dangtis, kairės pusės durelės, apdraskyti priekinis ir galinis bamperiai. Skelbime buvo nurodytas mobilaus telefono numeris, tačiau jo neprisimena. Automobilio kaina skelbime buvo nurodyta apie 3200 Eur. Po keleto dienų paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu. Atsiliepė vyriškis, tačiau neprisistatė. Susitarė susitikti Vilniuje, Gariūnų turgavietėje, automobilių turguje, prie parduodamo automobilio. 2016 m. gegužės 2 d. apie 17 val. nuvyko apžiūrėti automobilio. Kartu nuėjo į jo ofisą, kuris buvo įrengtas pilkos spalvos lengvų konstrukcijų vagonėlyje. Vyriškis padavė automobilio raktelius bandomajam važiavimui. Apvažiavęs keletą ratų aikštelėje, nusprendė automobilį pirkti. Apie tai pasakė pardavėjui ir jie susitarė, kad bus paliktas 100 Eur užstatas. Pasirašė pinigų perdavimo–priėmimo kvitą. 2016 m. gegužės 3 d. apie 11 val. vėl nuvyko į tą patį automobilių turgų ir nuėjo į jų ofisą. Pardavėjo paprašė, kad sumažintų automobilio kainą ir jis sutiko padaryti 150 Eur nuolaidą. Susitarė, kad galutinė automobilio kaina bus ne mažiau kaip 3000 Eur. Ruošiantis pasirašyti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas paklausė, ar yra svarbi pinigų suma, kuri bus įrašyta į pirkimo–pardavimo sutartį. Liudytojui pasakius, kad suma yra nesvarbi, į sutartį įrašė ne mažiau 2000 Eur. Pasirašius sutartį pardavėjui sumokėjo grynais pinigais apie 3000 Eur. Paėmęs pinigus pardavėjas išdavė pinigų priėmimo kvitą. Po pinigų sumokėjimo ir sutarties pasirašymo pardavėjas davė automobilio dokumentus italų kalba – techninį pasą, techninės apžiūros taloną ir kažkokį dokumentą italų kalbą, kurį pardavėjas nurodė pateikti VĮ „Regitra“ registruojant automobilį (t. 4, b. l. 97–100).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas V. B. parodė, kad 2016 m. vasarą internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt rado skalbimą apie parduodamą automobilį Volvo V60. Jame buvo kelios automobilio nuotraukos, automobilio komplektacija, pilnas aprašymas, pardavėjo kontaktinis telefono numeris, automobilio pardavimo suma. Skelbime automobilio pardavimo kaina buvo nurodyta apie 10000 eurų. Susisiekus skelbime nurodytu telefonu su pardavėju ir susitarė, kad atvyks apžiūrėti minėto automobilio. Automobilio apžiūrėti vyko į Vilnių, į Gariūnų automobilių pardavimo aikštelę. Susitikus vyriškis parodė automobilį, automobilis patiko, todėl nusprendė jį pirkti. Tikslios sumos, už kiek suderėjo pirkti automobilį, nurodyti negali. Tačiau nusiderėjo kelis šimtus nuo sumos, kuri buvo nurodyta skelbime. Dokumentus pildė pačioje automobilių pardavimų aikštelėje, t. y. pirkimo–pardavimo sutartį. Dalį pinigų – maždaug apie 1000 eurų – turėjo grynais su savimi ir juos sumokėjo pardavėjui, dar dalį pervedė pavedimu iš pardavėjo duoto pasinaudoti kompiuterio. 2016 m. liepos 23 d. į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą sumokėjo 7700 Eur sumą. Vėliau sumokėjo likusius pinigus. Iš viso už automobilį sumokėjo ne mažiau kaip 8700 Eur (t. 5, b. l. 120–123).

Liudytoja I. Š. parodė, kad maždaug 2016 m. liepos 31 d. internete rado skelbimą, kuriame nurodyta, kad parduodamas automobilis ŠKODA OKTAVIA, universalas, pilkos spalvos. Automobilio ŠKODA kainos tiksliai neprisimena, tačiau automobilio kaina buvo nurodyta apie 2000 eurų. Susisiekė skelbime duotu telefono numeriu ir nuvažiavo į Gariūnų automobilių pardavimų aikštelę, kurioje jų laukė pardavėjas. Vardo bei pavardės neprisimena, galėjo būti H. ar H.. Automobilio būklė, dėl kurio važiavo į aikštelę, netenkino, tačiau šalia pamatė TOYOTA AVENSIS automobilį. TOYOTA AVENSIS buvo keliais šimtais eurų brangesnis už automobilį ŠKODA. Su minėtu asmeniu sutarė kitą dieną susitikti. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atvažiavę į Gariūnus susitiko su pardavėju ir jam sumokėjo grynaisiais apie 2200 eurų. Pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavimo sutartyje asmuo buvo nurodęs maždaug 300–500 eurų mažesne sumą. Jis teigė, jog visada įrašo mažesnę sumą, kadangi taip yra daroma (t. 3, b. l. 158).

Liudytojas O. R. parodė, kad 2016 metų vasaros pabaigoje, tiksliai datos nurodyti negali, apie 14.00 val. atvažiavo į Gariūnų automobilių pardavimo aikšteles, kad apžiūrėti automobilių. Vaikščiojant po Gariūnų automobilių pardavimo aikšteles vienoje iš aikštelių (aikštelės numerio neprisimena) pastebėjo stovintį HONDA ACCORD markės automobilį, pilkos spalvos. Už priekinio automobilio stiklo iš vidaus pusės buvo padėtas lapelis su telefono numeriu. Paskambinus tuo numeriu prie jo priėjo vyras ir atidarė automobilį, užvedęs automobilį pasakė, kad automobilis neseniai atvyko iš Italijos Respublikos. Paklausus, kiek jis kainuoja, atsakė, kad 3500 eurų. Pasivažinėjus po aikštelę su minėtu automobiliu jis patiko ir nusprendė jį pirkti. Užpildžius visus reikiamus dokumentus (kokie dokumentai buvo užpildyti, neprisimena, pildė dokumentus pardavėjas) ir juos abiem pusėms pasirašius, pardavėjui sumokėjo 3500 eurų grynais pinigais, o jis davė visus dokumentus, raktus nuo automobilio ir užpildytą pirkimo–pardavimo sutartį. Nuvykus registruoti automobilį, stovint eilėje ir analizuojant pardavėjo duotus dokumentus pastebėjo, kad automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta ne 3500 eurų, o 2000 eurų, bet į tai didelio dėmesio nekreipė (t. 3, b. l. 180–181).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas J. P. parodė, kad 2016 metais Vilniaus Gariūnų turgavietėje nusipirko automobilį VOLVO XC 60, iš ko pirko, tiksliai neprisimena, todėl ir jo kontaktų, vardo bei pavardės nežino. Automobilį įsigijo už 8000 eurų. Į Vilniaus turgų buvo nuvykęs apžiūrėti savo perkamo automobilio, o paskui su pardavėju sutarė, kada jis galės atvaryti automobilį jo nurodytu adresu. Liudytojui šis automobilis tiko, kitą dieną pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, už automobilį sumokėjo apie 8000 eurų. Pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė VĮ „Regitra“. Pardavėjui sumokėjo grynaisiais, jokių kvitų ar čekių neišrašė (t. 3, b. l. 177).