Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-692-1095/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-12
Bylos Nr.
e1-692-1095/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06917-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-692-1095/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06917-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Panevėžys

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) atstovas T. K., būdamas direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei A. Z., nežinančiai apie direktoriaus daromas nusikalstamas veikas, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. automobilių pardavimo vietose: (duomenys neskelbtini), aikštelėje Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, suklastodamas ir panaudodamas žinomai suklastotus tikrus dokumentus – pažymas-sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose buvo įrašyti melagingi duomenys nurodant mažesnę automobilių pardavimo kainą ir pajamas, nei realiai buvo gaunamos iš pirkėjų, tokiu būdu neįtraukė į buhalterinę apskaitą bei nefiksavo visų gautų pajamų už parduotus automobilius, o buhalterei A. Z., nurodydamas į kasos aparatą registruoti tik pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras gaunamas lėšas, taip siekdamas nuslėpti tikrąjį įmonės turtą, ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai sumažinant bendrovės pelno mokestį bei išvengiant PVM mokėjimo valstybės biudžetui, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

– 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumente privaloma nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatą pinigine išraiška,

nes 2016–2018 metais pinigų priėmimo kvituose įrašytos mažesnės sumos nei buvo gauta pajamų, viso bendrovės apskaitoje neparodyta ir kasoje neužpajamuota 33260 Eur gautų už parduotus automobilius, iš to skaičiaus:

H. T. įrašius žinomai neteisingus duomenis apie parduodamo automobilio kainą ir suklastojus tikrus dokumentus:

– 2016 m. kovo 1 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 6000 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6660 eurų;

– 2016 m. gegužės 2 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 7000 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 7500 eurų;

– 2016 m. gegužės 3 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 2200 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 3000 eurų;

– 2016 m. birželio 12 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 5600 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6000 eurų;

– 2016 m. rugpjūčio 1 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 1200 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 2000 eurų;

– 2016 m. rugpjūčio 1 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 2600 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 3500 eurų;

– 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 800 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 1600 eurų;

– 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 2700 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 3700 eurų;

– 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 5300 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6650 eurų;

–2016 m. rugsėjo 26 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 7200 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 8000 eurų;

– 2016 m. spalio 1 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 8700 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 10000 eurų;

– 2016 m. lapkričio 4 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 5500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6500 eurų;

– 2017 m. kovo 10 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 4000 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6300 eurų;

– 2017 m. rugpjūčio 17 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) į ją įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 3500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 4000 eurų;

– 2017 m. rugsėjo 11 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 2000 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 4000 eurų;

– 2018 m. balandžio 6 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 8500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 10000 eurų;

– 2018 m. gegužės 2 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. KT Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 7600 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 8100 eurų;

– 2018 m. liepos 10 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. KT Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 1800 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 2200 eurų;

S. G. įrašius žinomai neteisingus duomenis apie parduodamo automobilio kainą, taip suklastojus tikrus dokumentus, juos pateikus pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui T. K.:

– 2016 m. liepos 16 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) į ją įrašęs, kad už parduodamą automobilį gautos pajamos 1100 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 1800 eurų;

– 2018 m. gegužės 4 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 7500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 9500 eurų;

pastarajam pasirašius šiuos dokumentus bei įrašius žinomai neteisingus duomenis apie parduodamo automobilio kainą ir suklastojus tikrus dokumentus:

– 2016 m. vasario 11 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 5500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 6000 eurų;

– 2016 m. balandžio 9 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 4600 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 7000 eurų;

– 2016 m. liepos 16 d. pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) į jį įrašęs, kad už parduodamą automobilį gautos pajamos 1100 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 1800 eurų;

– 2016 m. liepos 23 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) į ją įrašęs, kad už parduodamą automobilį gautos pajamos 7700 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 8700 eurų;

– 2016 m. spalio 5 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 2100 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 5150 eurų;

– 2017 m. vasario 3 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 5800 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 11500 eurų;

– 2017 m. kovo 9 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) į ją įrašęs, kad už parduodamą automobilį gautos pajamos 3000 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 4000 eurų;

– 2017 m. gruodžio 13 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į juos įrašęs, kad už parduotą automobilį gautos pajamos 6500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 8000 eurų;

– 2018 m. kovo 2 d. pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) į jį įrašęs, kad už parduodamą automobilį gautos pajamos 3500 eurų, realiai šį automobilį pardavus už 3900 eurų;

po ko šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojus perduodant juos UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei A. Z., nežinančiai apie daromos veikos nusikalstamą pobūdį, įtraukti juos į bendrovės buhalterinę apskaitą,

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

– 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus,

nes 2016, 2017 metais ir nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pirkėjams atsiskaičius grynaisiais pinigais nebuvo surašyti pinigų priėmimo kvitai ir kasos pajamų orderiai ir kasoje neužpajamuota 6100 Eur įplaukų už automobilius, o būtent:

– įforminus 2016 m. liepos 23 d. pažymą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravus 7700 Eur vertės automobilio pardavimą, tačiau pirkėjui sumokėjus 8700 Eur, nebuvo surašytas pinigų priėmimo kvitas bei kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 1000 Eur įplaukų už automobilį;

– įforminus 2017 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą ser. KT Nr.(duomenys neskelbtini) bei pažymą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravus 3000 Eur vertės automobilio pardavimą, tačiau pirkėjui sumokėjus 4000 Eur, nebuvo surašytas pinigų priėmimo kvitas bei kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 1000 Eur įplaukų už automobilį;

– įforminus 2017 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą ser. KT Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažymą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravus 3500

Eur vertės automobilio pardavimą, tačiau pirkėjui sumokėjus 4000 Eur, nebuvo surašytas pinigų priėmimo kvitas bei kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 500 Eur įplaukų už automobilį;

– įforminus 2019 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravus 6000 Eur vertės automobilio pardavimą, tačiau pirkėjui sumokėjus 9600 Eur, nebuvo surašytas pinigų priėmimo kvitas bei kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 3600 Eur įplaukų už automobilį.

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

– 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes bendrovės apskaitoje 2018 metais nebuvo užfiksuoti atsiskaitymai su S. G., t. y. apskaitoje neužregistruota S. G. gauti avansai bei patirtos išlaidos automobilių paruošimui, neregistruota S. G. iš pirkėjų gautos ir į kasą sumokėtos įplaukos už automobilius, dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d.;

Be to, UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), vykdančios automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimą, atstovas T. K., būdamas direktoriumi, siekdamas išvengti turtinės prievolės bendrovės naudai – mokesčių sumokėjimo valstybei, kurių suma viršija 100 MGL, žinodamas, kad jo nurodymu į bendrovės apskaitą yra įtraukti žinomai suklastoti tikri dokumentai: pažymos-sąskaitos bei pinigų priėmimo kvitai, su juose nurodyta mažesne automobilių pardavimo kaina, nurodė UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai bendrovės buhalterinę apskaitą, jų pagrindu užpildyti valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas PVM, akcizo ir pelno deklaracijas, o bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei D. K., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, suklastotų pažymų-sąskaitų bei pinigų priėmimo kvitų pagrindu:

1) pažeidžiant 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. reikalavimus, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje;

– D. K. 2016 metų pelno mokesčio deklaracijoje 2017 m. balandžio 26 d., apskaitą tvarkančios bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2016 metus, kurioje įrašius žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas – nedeklaravo 14842 Eur pajamų ir sumažino apmokestinamąjį pelną, bei pateikus ją VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, esančiam Puzino g. 7, Panevėžyje, jis išvengė bendrovės naudai turtinės prievolės – 2226 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

– D. K. 2017 metų pelno mokesčio deklaracijoje 2018 m. kovo 13 d., apskaitą tvarkančios bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2017 metus, įrašius žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas kurioje nedeklaravo 10744 Eur pajamų ir sumažino apmokestinamąjį pelną, bei pateikus ją VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, esančiam Puzino g. 7, Panevėžyje, jis išvengė bendrovės naudai turtinės prievolės – 1611 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

– D. K. 2018 metų pelno mokesčio deklaracijoje 2019 m. balandžio 3 d., apskaitą tvarkančios bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2018 metus, įrašius žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas kurioje nedeklaravo 3967 Eur pajamų ir sumažino apmokestinamąjį pelną, bei pateikus ją VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, esančiam Puzino g. 7, Panevėžyje, jis išvengė bendrovės naudai turtinės prievolės – 595 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

– 53 str. 1 d. reikalavimus, kad pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, kadangi bendrovė nesumokėjo iki 2017 metų birželio mėnesio 15 dienos 2226 Eur, iki 2018 metų birželio mėnesio 15 d. – 1611 Eur, iki 2019 metų birželio 15 d. – 595 Eur pelno mokesčio. Viso bendrovės naudai išvengta 4432 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

2) pažeidžiant 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

– 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad jei neišrašoma PVM sąskaita faktūra, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, anksčiau įvykusiam įvykiui: kai perduodama prekė (suteikiama paslauga) arba kai gaunamas atlygis;

– 15 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas;

nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d., apskaitą tvarkančios bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), buhalterei D. K., nežinančiai apie daromos veikos nusikalstamą pobūdį, T. K. jai pateiktų žinomai suklastotų tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu surašius pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodžius žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM, bei jas pateikus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžys, tai yra:

– 2016 m. balandžio 22 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. vasario mėnesį neįtraukus 87 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. balandžio 22 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. kovo mėnesį neįtraukus 114 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. rugpjūčio 19 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. gegužės mėnesį neįtraukus 226 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. liepos 25 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. birželio mėnesį neįtraukus 416 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. rugpjūčio 19 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. liepos mėnesį neįtraukus 364 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. rugsėjo 27 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 842 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. spalio 31 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 139 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. lapkričio 23 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. spalio mėnesį neįtraukus 226 eurų pardavimo pajamų;

– 2016 m. gruodžio 27 d. į PVM deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 703 eurų pardavimo pajamų;

– 2017 m. kovo 21 d. į PVM deklaraciją už 2017 m. vasario mėnesį neįtraukus 989 eurų pardavimo pajamų;

– 2017 m. balandžio 21 d. į PVM deklaraciją už 2017 m. kovo mėnesį neįtraukus 573 eurų pardavimo pajamų;

– 2017 m. rugsėjo 22 d. į PVM deklaraciją už 2017 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 87 eurų pardavimo pajamų;

– 2017 m. spalio 24 d. į PVM deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 347 eurų pardavimo pajamų;

– 2018 m. sausio 23 d. į PVM deklaraciją už 2017 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 260 eurų pardavimo pajamų;

– 2018 m. balandžio 17 d. į PVM deklaraciją už 2018 m. kovo mėnesį neįtraukus 69 eurų pardavimo pajamų;

– 2018 m. gegužės 16 d. į PVM deklaraciją už 2018 m. balandžio mėnesį neįtraukus 260 eurų pardavimo pajamų;

– 2018 m. birželio 22 d. į PVM deklaraciją už 2018 m. gegužės mėnesį neįtraukus 434 eurų pardavimo pajamų;

– 2018 m. rugpjūčio 23 d. į PVM deklaraciją už 2018 m. liepos mėnesį neįtraukus 70 eurų pardavimo pajamų;

– 2019 m. birželio 25 d. į PVM deklaraciją už 2019 m. kovo mėnesį neįtraukus 625 eurų pardavimo pajamų;

– 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl reglamentuotos PVM sumokėjimo tvarkos, nes bendrovė nesumokėjo 2016 metais 3117 Eur, 2017 metais – (duomenys neskelbtini) 6 Eur, 2018 metais – 833 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 625 Eur (2019 metų kovo mėn.) PVM, viso bendrovės naudai išvengė 6831 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą,

tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. išvengė turtinės prievolės valstybei – 11263 eurų mokesčių sumokėjimo (4432 Eur pelno mokesčio ir 6831 Eur pardavimo PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą).

Kaltinamo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokatas V. K. su juridiniam asmeniui pateiktame įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutiko, prašė vadovautis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. K. duotais parodymais Taip pat nurodė, kad žala valstybei buvo atlyginta, sumokėti visi specialisto išvadoje nurodyti mokesčiai, be to , sumokėti PVM delspinigiai, o apskaičiuoti pelno mokesčio delspinigiai nesumokėti dėl karantino (t. 21, b. l. 91–93, 96).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamosios UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo paaiškinimų bendrovės kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

T. K., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra registruota 2008 metais. Jis yra šios įmonės direktorius. Be jo įmonėje šiuo metu dirba H. T. Įmonės veikla – naudotų automobilių prekyba. Automobilius parduoda Panevėžio automobilių turguje, Pramonės g. 12, ten nuomojasi aikštelę, o H. automobiliais prekiauja Vilniuje, Gariūnų automobilių turguje. Taip pat internetiniame tinklalapyje autoplius.lt talpina skelbimus apie parduodamus automobilius. Naudotus automobilius perka dažniausiai iš Italijos, kartais – iš Vokietijoje. Pinigus už perkamus automobilius sumoka pavedimu iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Dėl nupirktų automobilių pervežimo kreipiasi į pervežimo įmonę, kuri nupirktus automobilius parveža. Dažniausiai automobilius parveždavo (duomenys neskelbtini). Su pervežėjais atsiskaito grynaisiais pinigais. Automobilio transportavimo kaina buvo susitarimo reikalas. Už suteiktas paslaugas – automobilių pervežimą, atsiskaitydavo ne iš karto, t. y. buvo suteikta galimybė už suteiktą paslaugą atsiskaityti ir vėliau, pagal galimybes. Už suteiktą pervežimo paslaugą visada buvo išrašoma sąskaita faktūra. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterė A., pavardės neatsimena. Dažnai būdavo taip, jog transportuotų automobilių dokumentai vėluoja, jie atsiunčiami vėliau tiek paštu, tiek elektroniniu paštu. Kai gaunami visi pirkimo–pardavimo dokumentai, jie pateikiami buhalterei, tuomet automobiliai būdavo įtraukiami į įmonės apskaitą. Dažniausiai praeito mėnesio dokumentus pateikdavo iki einamojo mėnesio 20 dienos. H. T. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, kuris prekiaudavo automobiliais „Gariūnų“ turgavietėje. H. T. atlyginimas buvo apie 500 eurų. Už automobilių aikštelę Gariūnuose mokėjo UAB (duomenys neskelbtini). H. T. išrašinėjo sąskaitas dėl automobilių pirkimo–pardavimo ir galėjo būti, kad jis buvo išrašęs sąskaitoje mažesnę sumą, negu susitarė su pirkėju. Kieno iniciatyva buvo išrašoma mažesnė sąskaita nurodyti negali. Galėjo būti, kad pats davė nurodymą H. T. išrašyti mažesnę sąskaitą, negu sutarta kaina su pirkėju. Pardavęs automobilį jis pinigus perduodavo grynais arba įnešdavo į įmonės banko sąskaitą. Atsakyti, kiek per metus Vilniuje buvo parduodama automobilių, negali, mano, kad 2018 m. galėjo būti maždaug apie 30 automobilių. Kiekvienais metais būdavo skirtingai. S. G. pažįsta nuo vaikystės. Jis UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas nebuvo, tačiau nuo 2018 m., galėjo būti vasara, su juo susitarė žodžiu, kad jis padės Panevėžyje pardavinėti automobilius, t. y. suras automobiliams pirkėjus, reikalui esant atstovaus UAB (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“. S. G. pats vykdo analogišką individualią veiklą, kaip ir UAB (duomenys neskelbtini). Buvo minčių ateityje naikinti darbo vietą Vilniuje ir Panevėžyje įsteigti papildomą darbo vietą bei įdarbinti S. G. A. S. nemokėjo. Vieną kartą jis buvo išrašęs sąskaitą – 500 eurų plius PVM – apmokėti už suteiktas paslaugas, kurią apmokėjo. S. ne kartą buvo užpildęs pirkimo–pardavimo dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau jų pats nepasirašinėdavo, o tai padaryti palikdavo jam pačiam. S. buvo davęs tuščių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų: sąskaitų, įgaliojimų, pinigų priėmimo kvitų. Tuos dokumentų blankus jam buvo pateikęs nuo jų susitarimo pradžios, kartais susitikęs paduodavo dar. J. S. G. paimdavo pinigus už parduotą automobilį, pinigus paduodavo jam. Galėjo taip būti, kad S. išrašė mažesnę sumą sąskaitoje, negu iš tikrųjų buvo gauta iš pirkėjo. Jeigu toks atvejis buvo, vadinasi sprendimą buvo priėmęs jis. Kokia UAB (duomenys neskelbtini) parduodamų automobilių apyvarta tiksliai nurodyti negali, spėja, kad apie 100 automobilių. Automobilių kainos svyruoja nuo 1000 Eur iki 20000 Eur. Pats asmeniškai parduodavo daugiausia automobilių. Yra buvęs vienas kitas kartas, kai įrašydavo mažesnę pardavimo sumą sąskaitoje, negu ji buvo iš tikrųjų, nes klientas paprašydavo nurodyti mažesnę kainą. Tik klientui prašant jis yra sumažinęs pardavimo kainą sąskaitoje, yra buvę, kad kainą prašė sumažinti ir 500 eurų, ir 2000 eurų. Gavęs pinigus už parduotus automobilius dažniausiai juos įnešdavo į sąskaitą, bet buvo, kad dalį pinigų ir pasilikdavo. Tie pinigai, kurie buvo sumokėti už nupirktą automobilį, bet nurodyta suma neatitiko pagal realiai parduotos sumos, buvo išleidžiami įmonės reikmėms: mokėdavo už transportavimą, automobilio ruošimą parduoti ir pan. Automobilių parduodamos sumos sistemingai nemažindavo. Nemažai automobilių parduodavo užsienio valstybių piliečiams (latviams, ukrainiečiams, estams), kurie mokėdavo grynais pinigais. Visi automobiliai, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) buvo nupirkusi, stovėjo Panevėžio automobilių turguje, nuomojamoje aikštelėje, ir vienas Gariūnų turguje, visi šie automobiliai buvo įtraukti į įmonės buhalteriją. Galėjo būti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo 2 ar 3 automobiliai ((duomenys neskelbtini) ir H. J., trečio neprisimena), kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nes įsipareigojo italams juos parduoti. Įmonės vardu jų nepirko. Tačiau juos pardavus turėtų išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) vardu sąskaitą, o važiuodamas į Italiją nuvežtų pinigus, ir tik tada italai išrašytų automobilio pardavimo dokumentus (t. 21, b. l. 31–35).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. K. papildomos apklausos metu parodė, kad nori pateikti 2015 m. sausio 5 d. jungtinės veiklos sutarties kopiją, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo jis, ir S. G. Sutartyje buvo nurodyta, kad siekiant efektyviau ir racionaliau vykdyti prekybą automobiliais bei teikti tarpininkavimo paslaugas, perkant–parduodant automobilius, jie sudarė šią sutartį siekdami vykdyti jungtinę veiklą.

Į tyrėjos klausimą: kodėl minėtos sutarties nepateikė anksčiau?

Atsakymas: buvo sudarę žodinę sutartį, o apie tai, kad sudarė sutartį raštu, buvo pamiršęs.

Į tyrėjos klausimą: kodėl minėtos sutarties nebuvo prie UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų arba kodėl policijos pareigūnai kratos metu jos nerado?

Atsakymas: Nežino, ji buvo pas jį namuose, bet tiesiog jos nerado ir nepaėmė. Šita sutartis nebuvo pateikta UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkančiai įmonei, kadangi tai yra bendradarbiavimo sutartis, bet jis vis tiek veikė kaip atskiri subjektai. Bendro finansinio ūkio nevedė. Ta sutartis realiai buvo skirta tam, kad galėtų klientams pasiūlyti didesnį automobilių pasirinkimą. Tarpusavio bendradarbiavimas nebuvo apmokamas, vienas kitam atsiskaitydavo paslaugomis. Kaip jau buvo minėjęs ankstesnėje apklausoje, S. G. buvo sumokėjęs 500 eurų pavedimu būtent už paslaugas pagal nurodytą sutartį.

Į tyrėjos klausimą: Ar jūs arba S. G. pagal šios sutarties 3.2.2 punktą įnešėt nuosavas, skolintas ir/ar kitų partnerių pritrauktas lėšas automobilių prekybai vykdyti?

Atsakymas: ne, įneštų pinigų nebuvo.

Į tyrėjos klausimą: pakomentuokite minėtos sutarties 3.1.3 punktą: „suteikia savo dalį autoplius.lt automobilių pardavimui“.

Atsakymas: tai reiškia, kad S. buvo suteikta teisė naudotis jo paskyra, esančia autoplius.lt, ir ten talpinti savo parduodamus automobilius. Kiek minėtoje paskyroje jis buvo patalpinęs savo parduodamų automobilių, nežino, niekada nekontroliavo. Ar S. turėjo savo atskirą paskyrą automobiliams parduoti, nežino, bet galimai turėjo.

Į tyrėjos klausimą: J. S. turėjo savo paskyrą, koks tikslas jam naudotis jūsų paskyra?

Atsakymas: Mano, kad marketingo tikslais, nes jo parduodami automobiliai juk parduodami įmonės vardu.

Į tyrėjos klausimą: kokius UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius daiktus ir dokumentus ir kada jūs buvote palikęs pas S. G. ir kokiu tikslu?

Atsakymas: nepamena tiksliai kada, bet buvo palikti: pirkimo–pardavimo sąskaitos, tiek tuščios, tiek užpildytų galėjo būti, CMR dokumentai užpildyti, atsarginiai automobilių rakteliai mėlyname dėkle, UAB (duomenys neskelbtini) stačiakampio formos spaudas, užpildytų sąskaitų faktūrų galėjo būti, UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė, išduota H. T. vardu. Tikslo jokio neturėjo, gal tiesiog kažkada paliko ir tiek. Juo pasitikėjo.

Klausimas: Automobilių rakteliai supakuoti mėlyname dėkle – kiek jų buvo, kokių?

Atsakymas: tikrai neatsimena.

Klausimas: ar buvo pinigų priėmimo kvitų knygelė tuščia įdėta į dėklą, kiek kvitų buvo?

Atsakymas: Galėjo būti įdėta į dėklą, tiksliai nepamena. Kiek kvitų buvo, nurodyti negali, gal kokių pusę knygutės – apie 25 vnt., tiksliai nežino.

Klausimas: Ar buvo S. G. palikti įgaliojimai, skirti pateikti VĮ „Regitra“ registruojant automobilį?

Atsakymas: Taip, buvo tokių įgaliojimų, kiek vienetų, nepasakys, bet jie tušti, neužpildyti, bet juose buvo UAB (duomenys neskelbtini) spaudo atspaudas ir jo parašas. S. G. yra ne kartą pagal tokį įgaliojimą atstovavęs UAB (duomenys neskelbtini).

Klausimas: Ar buvo pas S. G. palikti itališki dokumentai, su stačiakampiu UAB (duomenys neskelbtini) spaudo atspaudu? Kam jie skirti?

Atsakymas: Buvo tokių dokumentų, jie skirti kaip pirkimo–pardavimo sutartis, perkant iš italų fizinių asmenų. Kai automobiliai perkami iš įmonės, jie išrašo sąskaitas, o kai perkami iš fizinių asmenų, jie surašo tokias pirkimo–pardavimo sutartis, minėtose itališkose sutartyse yra UAB (duomenys neskelbtini) atspaudas, kaip pirkėjas. Mano, kad jos buvo tarp visų kitų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, ir todėl galėjo atsidurti pas S..

Klausimas: ar buvote palikęs krovinių važtaraščių – CMR – neužpildytų?

Atsakymas: Taip, galėjo būti, nepamena.

Klausimas: Pakomentuokite pažymas-sąskaitas, UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kurios buvo paliktos pas S. G..

Atsakymas: Buvo paliktos tokios pažymos-sąskaitos, neužpildytos, su UAB (duomenys neskelbtini) spaudo atspaudu ir jo parašu. Gali pakomentuoti, kad, pavyzdžiui, jam išvažiuojant į Italiją, o atsiradus pirkėjui, S. G. užpildydavo reikalingus dokumentus ir parduodavo automobilį. Tiesiog sutartyje jis būdavo iš karto pasirašęs.

Klausimas: Kokios sąskaitos, kam išrašytos arba kurių automobilių buvo paliktos pas S. G.?

Atsakymas: Tiksliai nurodyti, bet galėjo būti ir jo pildytų, ir S.. Kokios tiksliai sąskaitos ir kurių automobilių, tiksliai nepasakys, bet tai galėjo būti sąskaitos nuo 2019 m. vasario mėnesio maždaug.

Taip pat prie apklausos pateikė 2019 m. gegužės 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio likučių sąrašą, iš kurio matyti automobiliai, kurie anksčiau nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą (t. 21, b. l. 39–41, 46–47).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. K. papildomos apklausos metu parodė, kad:

Pažymą- sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė pats;

Pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) pildė pats;

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė S. G., bet pasirašė pats;

Pinigų priėmimo kvitą ser. BUH Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Į tyrėjos klausimą: Išrašius pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 1000 Eur įplaukų už automobilį, kaip galite tai paaiškinti?

Atsakymas: konkrečiu atveju nieko nurodyti negali, tačiau jei minėta suma nebuvo užpajamuota įmonės sąskaitoje, vadinasi, kad tai sumai neišrašė pinigų priėmimo kvito ir neperdavė informacijos buhalterei.

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pažymą- sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Į tyrėjos klausimą: Išrašius pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 1000 Eur įplaukų už automobilį, kaip galite tai paaiškinti?

Atsakymas: konkrečiu atveju nieko nurodyti negali, tačiau jei minėta suma nebuvo užpajamuota įmonės sąskaitoje, vadinasi, kad tai sumai neišrašė pinigų priėmimo kvito ir neperdavė informacijos buhalterei.

Į tyrėjos klausimą: UAB (duomenys neskelbtini) įformino pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravo 3500 Eur vertės automobilio pardavimą. Dokumente pardavėjas nurodytas H. T.. Išrašius pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 500 Eur įplaukų už automobilį, kaip galite tai pakomentuoti?

Atsakymas: konkrečiu atveju nieko nurodyti negali, tačiau jei minėta suma nebuvo užpajamuota įmonės sąskaitoje, vadinasi, kad tai sumai H. T. neišrašė pinigų priėmimo kvito, o jis savo ruožtu neperdavė informacijos buhalterei. Gali nurodyti, kad H. T. visada automobilio pardavimo kainą derindavo su juo ir viską pildydavo tik su jo leidimu. Todėl gali teigti, kad pinigų priėmimo kvitas buvo neišrašytas jam žinant ir viskas vyko su jo leidimu.

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) pildė jis;

Pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pildė S. G., bet pasirašė jis;

Pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) pildė S. G.;

Į tyrėjos klausimą: UAB (duomenys neskelbtini) įformino 2019 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užregistravo 6000 Eur vertės automobilio pardavimą. Išrašius PVM sąskaitą faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) neišrašytas pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis ir kasoje neužpajamuota 3600 Eur įplaukų už automobilį, kaip galite tai paaiškinti?

Atsakymas: konkrečiu atveju nieko nurodyti negali, tačiau jei minėta suma nebuvo užpajamuota įmonės sąskaitoje, vadinasi, kad tai sumai neišrašė pinigų priėmimo kvito ir neperdavė informacijos buhalterei. Nori pasakyti, kad su UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimu susipažino ir atlygino mokesčius valstybei pagal paskaičiuotą specialisto išvadą – 11263 eurų (t. 21, b. l. 50–54).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. K. papildomos apklausos metu parodė, kad valstybei padarytą žalą atlygino visiškai ir pateikė prašymą susitaikyti su Valstybine mokesčių inspekcija. Gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (t. 21, b. l. 72–74). S. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog individualia veikla pradėjo užsiimti nuo 2013 m., prekiavo naudotais automobiliais. Dažniausiai automobilius pirko iš Italijos, juos pirko internetu, kartais ir pats vyksta į Italiją. T. K. pažįsta nuo vaikystės. Žino, kad jis turi įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kuri taip pat verčiasi automobilių pirkimu ir perpardavinėjimu. Su T. K. maždaug prieš metus sudarė žodinę sutartį, kad padės T. ieškoti automobilių pirkėjų, juos parodyti pirkėjams, o taip pat išregistruoti ar priregistruoti automobilius VĮ „Regitra“ UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Atlygį už tai gaudavo pagal susitarimą. Iš T. vieną kartą buvo gavęs 605 Eur, kurie buvo pervesti į banko sąskaitą. Žinojo, kad pas T. įmonėje dirba dar vienas darbuotojas H. T., tačiau su juo santykių nepalaikė, žinojo tik iš matymo. Yra rašęs sutartį UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau pats šių sutarčių nepasirašinėjo. Kartais aprodydavo automobilius pirkėjams, tačiau visuomet juos informuodavo apie tai, kad automobiliai priklauso kitam savininkui. Ne kartą buvo paėmęs avansą už parduodamą automobilį, tačiau pinigus atiduodavo T.. Kiek laiko tokiu būdu padėjo T., nurodyti negali. Kartais UAB (duomenys neskelbtini) vardu atstovaudavo VĮ „Regitra“. Panevėžio automobilių turguje ant parduodamų UAB (duomenys neskelbtini) automobilių būdavo nurodytas ir T., ir jo telefono numeris. Žino, kad (duomenys neskelbtini) automobiliai būdavo parduodami ir per internetinį tinklalapį „Autoplius“, kartais skelbimuose T. nurodydavo ir S. G. telefono numerį (t. 22, b. l. 13–17). S. G. papildomos apklausos metu parodė, kad pakete Nr. (duomenys neskelbtini) esantys trys automobilių Volvo užvedimo rakteliai ir 2 vairo užraktai priklauso jam, jie yra nuo automobilio, kuris yra seniai parduotas, ir tiesiog užsilikę kaip atsarginiai. Kada pardavė minėtą automobilį, neatsimena. Pakete Nr. (duomenys neskelbtini) esantys automobilių rakteliai, sudėti mėlyname įdėkle, priklauso ne jam, jie priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Tai atsarginiai automobilių rakteliai, kuriuos jam palikęs T., kad jam nesant būtų galimybė automobilius parodyti pirkėjams. Kiek ir kokių tiksliai raktelių yra dėkle, nurodyti negali, gali būti, kad dėkle yra raktelių, kurie yra užsilikę kaip atsarginiai nuo seniai parduotų automobilių, konkrečiau tai turėtų žinoti T.. Apie kratos metu rastus tuščius blankus yra nurodęs praeitoje apklausoje, kad jie yra T. ir jis juos jam buvo palikęs, daugiau šiuo klausimu nieko nekomentuos. Automobilių pirkimo–pardavimo dokumentai, kurie yra užpildyti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, priklauso T. (t. 22, b. l. 71–74). S. G. papildomos apklausos metu parodė, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio buvo oficialiai įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Anksčiau oficialiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo. Nors pirminėje apklausoje nurodė, kad buvo sudarę žodinę bendradarbiavimo sutartį su T. K., vėliau buvo pateiktas ir rašytinis susitarimas. Dėl bendradarbiavimo sutarties nieko nurodyti nenori, negali atsakyti, kodėl jis nebuvo pateiktas pirminės apklausos metu ar kodėl jis nebuvo įtrauktas į individualios veiklos buhalteriją. Neatsimena šių aplinkybių. 2016 m. liepos 16 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 4 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) yra užpildyti jo ranka. Užpildęs nurodytus dokumentus, bet jų nepasirašęs perdavė T., tačiau negali atsakyti, kiek kiekvienu nurodytu atveju pirkėjai padavė pinigų. Galėjo būti, kad jie padavė daugiau, negu realiai įrašė dokumentuose. Yra buvę tokių atvejų, kad pildydamas dokumentus juose įrašydavo mažesnę pardavimo sumą, nes pirkėjai realiai sumokėdavo daugiau, bet viskas vyko su T. K. žinia arba jo nurodymu. Tik padėdavo T., kuris visus dokumentus pasirašydavo pats. Taip elgėsi todėl, kad oficialiai nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir taip buvo susitarę su T.. Kiek kartų užpildė dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) vardu pardavęs automobilį, nurodyti negali. Paimtus pinigus (avansą) už automobilius atiduodavo T., pats už tai jokio atlygio negavo. T. padėjo kaip draugui. Suprato, kad parduodamas automobilį, pardavimo dokumentuose įrašydamas mažesnę sumą, nei realiai buvo sumokėta pirkėjų, elgėsi neteisėtai, tačiau įmonė ne jo ir jis tik vykdydavo nurodymus. Jokios naudos iš to pats neturėjo (t. 22, b. l. 90–93).

H. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog T. K. pažįsta seniai, dar prieš pas jį įsidarbinant. UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino nuo kokių 2014–2015 metų, tiksliai neprisimena. Dirba vadybininku, jo pareigos – automobilių pardavimas, paruošimas, tvarkymas, pirkėjų suradimas, reklamos talpinimas į internetinę svetainę „Autoplius“. Automobilių pardavimo vieta yra Gariūnų automobilių turguje, aikštelėje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi savo vardu. 2016–2017 metais Vilniuje parduodamų automobilių apyvarta siekė apie 30–40 automobilių per metus. Tikslios tvarkos, kur kokie automobiliai parduodami, nebuvo, dažniausiai tai spręsdavo direktorius T.. T. darbo vietoje – Panevėžio automobilių turguje, automobilių buvo parduodama daugiau, todėl jis viską ir spręsdavo. Automobilius į minėtą turgavietę atvarydavo T., kuris pateikdavo ir automobilio dokumentus ar jų kopijas. Ar T. už automobilių tvarkymą pinigus duodavo iš įmonės sąskaitos, nežinojo. Privačiuose servisuose už suteiktas paslaugas sąskaitų faktūrų neišrašydavo. O jeigu buvo išrašoma sąskaita, tada ją apmokėdavo įmonė. Kai parduodavo automobilį, jeigu skubos tvarka reikėdavo dokumentų, juos elektroniniu paštu persiųsdavo buhalterei A.. Tikslaus elektroninio pašto nurodyti negali, o jeigu skubėti nereikėdavo, dokumentus atiduodavo T., kai su juo susitikdavo. Pinigus, gautus iš pirkėjų, visada įnešdavo į įmonės sąskaitą – tam buvo išduota banko kortelė įmonės vardu. Dėl derybų su pirkėjais visada tardavosi su direktoriumi. Galėjo būti, kad T. yra nurodęs išrašyti sąskaitą mažesnę, nei kad buvo realiai parduotas automobilis. Tačiau iš pirkėjo paėmęs pinigus juos įnešdavo į įmonės sąskaitą, sau nieko nepasilikdavo ir iš to jokios naudos negaudavo. Sumažinta automobilio sąskaita svyravo iki 1000 Eur, tačiau tikslių atvejų nurodyti negali (t. 20, b. l. 112–116).

H. T. papildomos apklausos metu parodė, kad ankstesnėje apklausoje nurodė, kad dėl automobilių kainų visada tardavosi su T. K., kuris jas nustatinėdavo. Buvo tokių atvejų, kad jis išrašė sąskaitas mažesnei sumai, nei realiai pardavė automobilius. Tikslaus kiekio, laiko ir sumų nurodyti negali. Paėmęs visą sumą, kokią sumokėdavo pirkėjas, įnešdavo į įmonės sąskaitą, sau nieko nepasilikdavo ir iš to jokios naudos negaudavo. Tiesiog padarydavo taip, kaip nurodydavo direktorius, viską darydavo tik su jo leidimu ir nurodymu. Buvo atvejų, kad ir grynus pinigus paduodavo T., nebūtinai reikėdavo juos įnešti į banką.

Pareikštame pranešime apie įtarimą nurodytus dokumentus (2016 m. kovo 1 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 2 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 3 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 12 d. pažyma-sąskaita Nr. 000964 ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 1 d. pažyma-sąskaita Nr. 000970 ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 1 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 26 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 1 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 4 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 10 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 17 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 11 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 6 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 2 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. KT Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 10 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas ser. KT Nr. (duomenys neskelbtini)) pildė pats, tačiau jie buvo užpildyti su T. K. žinia. Pirkėjai viską susiderindavo su T., o jau tada T. nurodydavo, kiek įrašyti į sąskaitą ir kiek paimti pinigų. Suprato, kad pildydamas nurodytus dokumentus ir nurodydamas juose mažesnę pardavimo kainą, klastojo dokumentus. Jis vykdė direktoriaus nurodymus ir sau naudos iš to negavo (t. 20, b. l. 128–131).

2020 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad jeigu liudytojų parodymai teisingi, UAB (duomenys neskelbtini) automobilių pardavimo dokumentuose, pažymose sąskaitose, PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašyta sumažintos pardavimo kainos ir neparodyta 39360 Eur įplaukų už automobilius. Iš to skaičiaus: 17 960 Eur 2016 metais, 13 000 Eur 2017 metais, 4800 Eur 2018 metais. Deklaruojant UAB (duomenys neskelbtini) 2016–2018 metų pajamas ir apskaičiuojant veiklos rezultatą ir pelno mokestį nebuvo vadovautasi 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuotu reikalavimu – Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, nes deklaracijose nedeklaravo 29553 Eur pajamų, neapskaičiavo ir nesumokėjo 4432 Eur pelno mokesčio. Iš to skaičiaus:

– 2016 metų pelno mokesčio deklaracijoje neįrašė 14842 Eur pajamų ir sumažino apmokestinamąjį pelną. Nepaskaičiavo ir nesumokėjo 2226 Eur pelno mokesčio;

– 2017 metų pelno mokesčio deklaracijoje neįrašė 10744 Eur pajamų ir taip sumažino veiklos rezultatą pelną. Nepaskaičiavo ir nesumokėjo 1 611 Eur pelno mokesčio;

– 2018 metų pelno mokesčio deklaracijoje neįrašė 3967 Eur pajamų ir taip sumažino veiklos rezultatą pelną. Nepaskaičiavo ir nesumokėjo 595 Eur pelno mokesčio.

UAB (duomenys neskelbtini), atsiskaitydama su valstybės biudžetu, nesivadovavo 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalies reglamentuotu reikalavimu – pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, nes nesumokėjo iki 2017 metų birželio mėnesio 15 dienos 2226 Eur, iki 2018 metų birželio mėnesio 15 dienos 1611 Eur, iki 2019 metų birželio 15 dienos 595 Eur pelno mokesčio.

UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai teikdama PVM deklaracijas, nesilaikė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. reikalavimo – jei neišrašoma PVM sąskaita faktūra, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, anksčiau įvykusiam įvykiui: kai perduodama prekė (suteikiama paslauga) arba kai gaunamas atlygis, 15 str. 1 d. reikalavimo – apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, nes gavus 39360 Eur atlygį už parduotus automobilius neapskaičiavo ir nedeklaravo 6831 Eur pardavimo PVM. Iš to skaičiaus:

– 2016 metais – 3 117 Eur iš viso. Iš jų: vasario mėn. 87 Eur, kovo mėn. 114 Eur, gegužės mėn. 226 Eur, birželio mėn. 416 Eur, liepos mėn. 364 Eur, rugpjūčio mėn. 842 Eur, rugsėjo mėn. 139 Eur, spalio mėn. 226 Eur, lapkričio 703 Eur;

– 2017 metais (duomenys neskelbtini)6 Eur iš viso. Iš jų: vasario mėn. 989 Eur, kovo mėn. 573 Eur, rugpjūčio mėn. 87 Eur, rugsėjo mėn. 347 Eur, gruodžio mėn. 260 Eur;

– 2018 metais 833 Eur iš viso. Iš jų: kovo mėn. 69 Eur, balandžio mėn. 260 Eur, gegužės mėn. 434 Eur, liepos mėn. 70 Eur;

– nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (kovo mėnesį) 625 Eur PVM.

UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. metais PVM deklaracijose nedeklaravo:

11 eil. „PVM apmokestinami sandoriai“ 2016 metais 4544 Eur, 2017 metais 6364 Eur, 2018 metais 331 Eur sandorių, kurie apmokestinami 21 proc. PVM tarifu;

16 eil. „Sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema marža“ 2016 metais 10296 Eur, 2017 metais 4380 Eur, 2018 metais 3637 Eur, 2019 kovo mėn. 2975 Eur, sandorių, kurie apmokestinami pagal spec. apmokestinimo schemą (maržą);

29 eil. „Standartinis pardavimo PVM“ ir 36 eil. „Mokėtinas į biudžetą PVM“ mokėtino į biudžetą 6831 Eur PVM. Iš to skaičiaus: 2016 metais – 3 117 Eur, 2017 metais – 2 256 Eur, 2018 m. – 833 Eur, 2019 metų kovo mėnesio 625 Eur.

UAB (duomenys neskelbtini), atsiskaitydama su valstybe, nesivadovavo 2002 m. kovo 30 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje reglamentuota PVM sumokėjimo tvarka, nes nesumokėjo 2016 metais 3117 Eur, 2017 metais (duomenys neskelbtini)6 Eur, 2018 metais 833 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 625 Eur (2019 metų kovo mėn.) PVM.

Tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. nesivadovauta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

6 straipsnio 2 dalies reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimu – apskaitos dokumente privaloma nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatą pinigine išraiška, nes pažymose sąskaitose, PVM sąskaitose įrašius mažesnes pardavimo kainas žiniaraščiuose bei suvestiniame registre neužregistruota:

– 32528,93 Eur pajamų už parduotus automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 14842,98 Eur, 2017 metais 10743,80 Eur, 2018 metais 3966,94 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 2975,21 Eur. Neapskaičiuota ir apskaitoje neregistruota 6831,07 Eur pardavimo PVM. Iš to skaičiaus: 2016 metais 3117,02 Eur, 2017 metais (duomenys neskelbtini)6,200 Eur, 2018 metais 833,06 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 624,79 Eur;

– pinigų priėmimo kvituose įrašius mažesnes sumas nei sumokėta apskaitoje neparodyta ir kasoje neužpajamuota 33260 Eur gauti už automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 16960 Eur, 2017 metais 11500 Eur, 2018 metais 4800 Eur;

6 straipsnio 2 dalies reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimu – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes pirkėjams atsiskaičius grynais pinigais nebuvo surašyti pinigų priėmimo kvitai ir kasos pajamų orderiai ir kasoje neužpajamuota 6100 Eur įplaukų už automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 1000 Eur, 2017 metais 1500 Eur, 2019 metais 3600 Eur.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus, automobilių pirkėjų parodymus, direktoriaus T. K. parodymus, S. G. parodymus, nuotraukas iš S. G. telefono tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą nesivadovauta 2001 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimu – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje 2018 metais nebuvo užfiksuoti atsiskaitymai su S. G. Apskaitoje neužregistruoti S. G. gauti avansai bei patirtos išlaidos automobilių paruošimui. Neregistruota S. G. iš pirkėjų gautos ir į kasą sumokėtos įplaukos už automobilius.

Jeigu liudytojų parodymai teisingi, UAB (duomenys neskelbtini) automobilių pardavimo dokumentuose, pažymose sąskaitose, PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašytos sumažintos pardavimo kainos ir neparodyta 39360 Eur įplaukų už automobilius. Iš to skaičiaus: 17 960 Eur 2016 metais, 13000 Eur 2017 metais, 4800 Eur 2018 metais. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir jeigu liudytojų parodymai teisingi, įforminant apskaitos dokumentus ir tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. nesivadovauta 2001 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 str. 1 d. reikalavimu – apskaitos dokumente privaloma nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatą pinigine išraiška, nes nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pažymose sąskaitose, PVM sąskaitose įrašius mažesnes pardavimo kainas, nei parodė liudytojai, žiniaraščiuose bei suvestiniame registre neužregistruota 32528,93 Eur pajamų už parduotus automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 14842,98 Eur, 2017 metais 10743,80 Eur, 2018 metais 3966,94 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 2975,21 Eur. Neapskaičiuota ir apskaitoje neregistruota 6831,07 Eur pardavimo PVM. Iš to skaičiaus: 2016 metais 3117,02 Eur, 2017 metais (duomenys neskelbtini) 6,20 Eur, 2018 metais 833,06 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – 624,79 Eur.

Pagal pateiktus liudytojų parodymus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. įforminant atsiskaitymus su pirkėjais:

– 25 atvejais pinigų priėmimo kvituose buvo įrašyta mažesnės pirkėjų sumokėtos sumos ir taip kasoje neužpajamuota 33260 Eur įplaukos už automobilius;

– 4 atvejais nebuvo surašyti pinigų priėmimo kvitai bei kasos pajamų orderiai ir kasoje neužpajamuota 6100 Eur įplaukos už automobilius.

Pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir jeigu liudytojų parodymai teisingi, įforminant apskaitos dokumentus ir tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. nesivadovauta 2001 m. lapkričio 11 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais:

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimu – apskaitos dokumente privaloma nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatą pinigine išraiška, nes 2016–2018 metais pinigų priėmimo kvituose įrašius mažesnes sumas nei sumokėta apskaitoje neparodyta ir kasoje neužpajamuota 33260 Eur gauti už automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 16960 Eur, 2017 metais 11500 Eur, 2018 metais 4800 Eur.

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimu – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes 2016, 2017 metais ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pirkėjams atsiskaičius grynais pinigais nebuvo surašyti pinigų priėmimo kvitai ir kasos pajamų orderiai ir kasoje neužpajamuota 6100 Eur įplaukų už automobilius. Iš to skaičiaus: 2016 metais 1000 Eur, 2017 metais 1500 Eur, 2019 metais kovo mėnesį 3600 Eur.

Pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, automobilių pirkėjų parodymus, direktoriaus T. K. parodymus, S. G. parodymus, nuotraukas iš S. G. telefono S. G. vykdė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių pardavimą. Gaudavo iš pirkėjų įplaukas, kurias pagal parodymus perduodavo T. K.. UAB (duomenys neskelbtini), dirbant S. G., patyrė išlaidų, susijusių su automobilių pardavimu, remontu, valymu, kuru ir panašiai. Tačiau atsiskaitymai tarp S. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo registruojami apskaitoje. Taigi tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą nesivadovauta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 d. reikalavimu – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimu – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje 2018 metais nebuvo užfiksuoti atsiskaitymai su S. G. Apskaitoje neužregistruota S. G. gauti avansai bei patirtos išlaidos automobilių paruošimui. Neregistruota S. G. iš pirkėjų gautos ir į kasą sumokėtos įplaukos už automobilius.

Dėl to, kad tvarkant apskaitą nesivadovauta nurodytais 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais, pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti 2016 m. sausio 1 d.–2019 m. balandžio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros (t. 18, b. l. 120–138).

Liudytojas K. Z. parodė, kad 2016 metais nuvyko į Kauno automobilių turgų ir rado jam patinkantį sidabrinės spalvos automobilį VOLVO S 80. Automobilio kaina galėjo būti apie 6000 eurų, tačiau tiksliai pasakyti negali, o po to jau turėjo ne vieną automobilį. Automobilį VOLVO apžiūrėjo ten pat, tai yra Kauno turgavietėje. Apžiūrint automobilį buvo automobilio pardavėjas bei dar galimai 2 vyrai. Jie bendravo, juokavo, ar jie buvo kokie bendrasavininkiai ar šiaip pažįstami, pasakyti negali. Kai automobilį apžiūrėjo, įvertinęs automobilio būklę ir kainą nusprendė automobilį pirkti. Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė su raktus padavusiu vyru. Už automobilį sumokėjo ne mažiau kaip 6000 eurų, tačiau, kiek tiksliai, pasakyti negali. Ar mokėta suma ir sąskaitoje nurodyta suma buvo skirtingos, pasakyti negali, kadangi neprisimena, kokią sumą ten įrašė automobilio pardavėjas, kuris pildė pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje įrašyta kaina nepasidomėjo, nes buvo neaktualu. Bijojo, kad automobilis nebūtų vogtas, todėl automobilio pardavėjas padėjo automobilį priregistruoti prie turgaus esančioje VĮ „Regitra“ ir tik tada jam padavė už automobilio pirkimą prižadėtus pinigus (t. 5, b. l. 32–35).

Liudytoja O. C. parodė, kad apie parduodamą automobilį skelbimą rado 2016 m. pradžioje el. portale skelbiu.lt. Ieškojo ir rado automobilį LEXUS. Automobilis buvo patikrintas „Lexus“ centre. Už automobilį sumokėjo apie 6660 eurų. Kokia suma buvo įrašyta pirkimo–pardavimo sutartyje, neprisimena (t. 3, b. l. 107–110).

Liudytojas J. S. parodė, kad apie parduodamą automobilį LEXUS RX sužinojo ieškodamas pirkti automobilio Vilniuje, Gariūnų automobilių turguje, esančiame Gariūnų g. 49. Išsirinkęs šį automobilį nuėjo pas aikštelės savininką, kuris šį automobilį ir pardavinėjo. Nusprendęs, kad automobilis tinka, su juo susitarė, jog jis atliks automobilio techninę apžiūrą ir tada galės įforminti visus kitus dokumentus. Pardavėjas automobilio techninę apžiūrą atliko jau kitą dieną, tikslios datos neprisimena. Tada jie vėl susitiko ir pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilį pardavė ne mažiau kaip už 7500 Eurų. Kiek buvo nurodyta sutartyje tiksliai neprisimena (t. 3, b. l. 147).

Liudytojas K. B. parodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį ketino pirkti automobilį ir internete ieškojo skelbimų apie parduodamus automobilius. Internetiniame puslapyje www.autogidas.lt arba www.autopoliusas.lt, tiksliai nurodyti negali, rado skelbimą apie parduodamą automobilį HONDA R. S. buvo įkeltos automobilio nuotraukos, automobilis buvo mėlynos spalvos, uždėtos itališkų numerių lentelės, skelbime buvo nurodyti automobilio defektai – apgadintas kairės pusės bagažinės dangtis, kairės pusės durelės, apdraskyti priekinis ir galinis bamperiai. Skelbime buvo nurodytas mobilaus telefono numeris, tačiau jo neprisimena. Automobilio kaina skelbime buvo nurodyta apie 3200 Eur. Po keleto dienų paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu. Atsiliepė vyriškis, tačiau neprisistatė. Susitarė susitikti Vilniuje, Gariūnų turgavietėje, automobilių turguje, prie parduodamo automobilio. 2016 m. gegužės 2 d. apie 17 val. nuvyko apžiūrėti automobilio. Kartu nuėjo į jo ofisą, kuris buvo įrengtas pilkos spalvos lengvų konstrukcijų vagonėlyje. Vyriškis padavė automobilio raktelius bandomajam važiavimui. Apvažiavęs keletą ratų aikštelėje, nusprendė automobilį pirkti. Apie tai pasakė pardavėjui ir jie susitarė, kad bus paliktas 100 Eur užstatas. Pasirašė pinigų perdavimo–priėmimo kvitą. 2016 m. gegužės 3 d. apie 11 val. vėl nuvyko į tą patį automobilių turgų ir nuėjo į jų ofisą. Pardavėjo paprašė, kad sumažintų automobilio kainą ir jis sutiko padaryti 150 Eur nuolaidą. Susitarė, kad galutinė automobilio kaina bus ne mažiau kaip 3000 Eur. Ruošiantis pasirašyti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas paklausė, ar yra svarbi pinigų suma, kuri bus įrašyta į pirkimo–pardavimo sutartį. Liudytojui pasakius, kad suma yra nesvarbi, į sutartį įrašė ne mažiau 2000 Eur. Pasirašius sutartį pardavėjui sumokėjo grynais pinigais apie 3000 Eur. Paėmęs pinigus pardavėjas išdavė pinigų priėmimo kvitą. Po pinigų sumokėjimo ir sutarties pasirašymo pardavėjas davė automobilio dokumentus italų kalba – techninį pasą, techninės apžiūros taloną ir kažkokį dokumentą italų kalbą, kurį pardavėjas nurodė pateikti VĮ „Regitra“ registruojant automobilį (t. 4, b. l. 97–100).

Liudytojas R. M. parodė, kad 2019 birželio mėnesį internetiniame tinklapyje autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą baltos spalvos automobilį VOLVO S 60 Cross Country. Automobilis buvo su defektu ir jis dar buvo Italijoje. Skelbime nurodytų numeriu susisiekė su pardavėju ir žodžiu rezervavo automobilį. Po kurio laiko pardavėjas pranešė, kad automobilis jau parvežtas į Panevėžio miesto turgų Pramonės gatvėje prie VĮ „Regitra“. Kitą dieną jis nuvažiavo apžiūrėti parvežto automobilio VOLVO S 60 Cross Country. Apžiūrėjęs automobilį paskambino pardavėjui ir susitarė susitikti Panevėžio mieste Beržų g. prie autoserviso. Susitikęs su pardavėju jis padavė pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Už automobilį sumokėjo grynais pinigais ne mažiau kaip 7000 eurų (t. 4, b. l. 184–186).

Liudytojas V. Č. parodė, kad 2016 metais internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt arba www.autogidas.lt rado automobilio FORD KUGA pardavimo skelbimą. Kas tiksliai automobilio skelbime buvo nurodoma, neprisimena, tik prisimena, kad skelbime buvo nurodyta, kad yra parduodamas dyzeliniu kuru varomas automobilis FORD KUGA, juodos spalvos, pagaminimo metai 2009. Kokia tiksliai automobilio kaina buvo nurodyta skelbime, neprisimena, tačiau mano, kad automobilio kaina skelbime buvo nurodyta ne mažesnė kaip 6000 eurų. 2016 metais liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, susitarė su automobilio FORD KUGA pardavėju susitikti Vilniaus Gariūnų turgavietės teritorijoje, kuri yra Gariūnų g. 49. Kokioje tiksliai turgaus aikštelėje susitiko, pasakyti negali. Atvykęs į pardavėjo nurodytą turgavietės aikštelę pamatė, kad aikštelės teritorija buvo aptverta. Būdelėje, šalia aikštelės, buvęs asmuo padavė automobilio FORD KUGA raktus ir nurodė, aikštelės vietą, kurioje stovėjo minėtas automobilis. Apžiūrėjęs automobilį jo tą dieną nepirko. Kitą dieną po automobilio apžiūros atvyko ir su būdelėje sėdėjusiu asmeniu pasirašė automobilio pirkimo–pradavimo sutartį. Neprisimena, kokia pinigų suma buvo įrašyta į pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau mano, kad ji buvo ne mažesnė kaip 6000 eurų. Tiksliai neprisimena, kokią sumą pinigų padavė automobilio pardavėjui, tačiau mano, kad ji buvo ne mažesnė kaip 6000 eurų. Pinigus už įsigytą automobilį perdavė automobilio pardavėjui pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną, po sutarties užpildymo ir automobilio raktelių perdavimo. Po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo iš automobilio pardavėjo gavo pinigų priėmimo kvitą, pirkimo–pardavimo sutartį automobilio dokumentus, kurie buvo išduoti ne Lietuvos Respublikoje (t. 3, b. l. 78–81).

Liudytojas K. G. parodė, kad 2016 m. liepos 16 d. internetiniame puslapyje www.autogidas.lt ieškojo automobilio. Šiame puslapyje buvo įkeltas automobilio „VOLVO V70“ skelbimas. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis kainavo 1900 ar 1800 eurų. Tikslios sumos nurodyti negali. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. liepos 16 d., susitaręs su pardavėju mobiliuoju telefonu nuvyko į Panevėžio miestą. Atvažiavus į susitartą vietą pasitiko vyriškis. Jis aprodė automobilį. Apžiūrėjęs automobilį nusprendė jį nusipirkti. Kai nusprendė jį pirkti, atvažiavo parduodamo automobilio savininkas. Jis buvo stambaus kūno sudėjimo. Toje pačioje automobilių aikštelėje užpildė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Joje buvo nurodyta ne didesnė nei 1300 eurų suma. Ją įrašė stambaus kūno sudėjimo asmuo. Dėl ko jis įrašė mažesnę kainą, nežino, kadangi neklausė. Už automobilį stambaus kūno sudėjimo žmogui davė 1900 ar 1800 eurų grynaisiais (t. 3, b. l. 50–53).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas V. B. parodė, kad 2016 m. vasarą internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt rado skalbimą apie parduodamą automobilį Volvo V60. Jame buvo kelios automobilio nuotraukos, automobilio komplektacija, pilnas aprašymas, pardavėjo kontaktinis telefono numeris, automobilio pardavimo suma. Skelbime automobilio pardavimo kaina buvo nurodyta apie 10000 eurų. Susisiekus skelbime nurodytu telefonu su pardavėju ir susitarė, kad atvyks apžiūrėti minėto automobilio. Automobilio apžiūrėti vyko į Vilnių, į Gariūnų automobilių pardavimo aikštelę. Susitikus vyriškis parodė automobilį, automobilis patiko, todėl nusprendė jį pirkti. Tikslios sumos, už kiek suderėjo pirkti automobilį, nurodyti negali. Tačiau nusiderėjo kelis šimtus nuo sumos, kuri buvo nurodyta skelbime. Dokumentus pildė pačioje automobilių pardavimų aikštelėje, t. y. pirkimo–pardavimo sutartį. Dalį pinigų – maždaug apie 1000 eurų – turėjo grynais su savimi ir juos sumokėjo pardavėjui, dar dalį pervedė pavedimu iš pardavėjo duoto pasinaudoti kompiuterio. 2016 m. liepos 23 d. į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą sumokėjo 7700 Eur sumą. Vėliau sumokėjo likusius pinigus. Iš viso už automobilį sumokėjo ne mažiau kaip 8700 Eur (t. 5, b. l. 120–123).

Liudytoja I. Š. parodė, kad maždaug 2016 m. liepos 31 d. internete rado skelbimą, kuriame nurodyta, kad parduodamas automobilis ŠKODA OKTAVIA, universalas, pilkos spalvos. Automobilio ŠKODA kainos tiksliai neprisimena, tačiau automobilio kaina buvo nurodyta apie 2000 eurų. Susisiekė skelbime duotu telefono numeriu ir nuvažiavo į Gariūnų automobilių pardavimų aikštelę, kurioje jų laukė pardavėjas. Vardo bei pavardės neprisimena, galėjo būti H. ar H.. Automobilio būklė, dėl kurio važiavo į aikštelę, netenkino, tačiau šalia pamatė TOYOTA AVENSIS automobilį. TOYOTA AVENSIS buvo keliais šimtais eurų brangesnis už automobilį ŠKODA. Su minėtu asmeniu sutarė kitą dieną susitikti. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atvažiavę į Gariūnus susitiko su pardavėju ir jam sumokėjo grynaisiais apie 2200 eurų. Pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavimo sutartyje asmuo buvo nurodęs maždaug 300–500 eurų mažesne sumą. Jis teigė, jog visada įrašo mažesnę sumą, kadangi taip yra daroma (t. 3, b. l. 158).

Liudytojas O. R. parodė, kad 2016 metų vasaros pabaigoje, tiksliai datos nurodyti negali, apie 14.00 val. atvažiavo į Gariūnų automobilių pardavimo aikšteles, kad apžiūrėti automobilių. Vaikščiojant po Gariūnų automobilių pardavimo aikšteles vienoje iš aikštelių (aikštelės numerio neprisimena) pastebėjo stovintį HONDA ACCORD markės automobilį, pilkos spalvos. Už priekinio automobilio stiklo iš vidaus pusės buvo padėtas lapelis su telefono numeriu. Paskambinus tuo numeriu prie jo priėjo vyras ir atidarė automobilį, užvedęs automobilį pasakė, kad automobilis neseniai atvyko iš Italijos Respublikos. Paklausus, kiek jis kainuoja, atsakė, kad 3500 eurų. Pasivažinėjus po aikštelę su minėtu automobiliu jis patiko ir nusprendė jį pirkti. Užpildžius visus reikiamus dokumentus (kokie dokumentai buvo užpildyti, neprisimena, pildė dokumentus pardavėjas) ir juos abiem pusėms pasirašius, pardavėjui sumokėjo 3500 eurų grynais pinigais, o jis davė visus dokumentus, raktus nuo automobilio ir užpildytą pirkimo–pardavimo sutartį. Nuvykus registruoti automobilį, stovint eilėje ir analizuojant pardavėjo duotus dokumentus pastebėjo, kad automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta ne 3500 eurų, o 2000 eurų, bet į tai didelio dėmesio nekreipė (t. 3, b. l. 180–181).

Liudytojas I. P. parodė, kad apytiksliai savaitę iki 2016 rugpjūčio 2 d., kai įsigijo transporto priemonę VW GOLF, rado skelbimą internetinėje svetainėje „Autoplius“, kad yra parduodamas minėtas automobilis. Internetiniame skelbime buvo nurodyta, kad minėtas automobilis yra Vilniuje, priešais Gariūnų aikštelę (kitoje gatvės pusėje). Minėta aikštelė buvo pilna automobilių. Transporto priemonė sidabrinės spalvos, 1999 metų, dyzelis. Buvo nurodyta informacija, kad automobilis yra pargabentas iš Italijos, su itališkais numeriais, Lietuvoje su minėtu automobiliu dar nevažinėta. Taip pat buvo pardavėjo kontaktinis telefonas. Skelbime nurodyta transporto priemonės suma buvo ne mažiau kaip 1800 eurų, tačiau tikslios sumos prisiminti negali. Susitaręs su transporto priemonės pardavėju 2016 m. rugpjūčio 2 d. apie pietus nuvyko į minėtą automobilių aikštelę Vilniuje ir susitiko su tuo pačiu asmeniu, su kuriuo ir kalbėjo telefonu. Tas asmuo padavė automobilio raktelius ir išėjo, leido apsižiūrėti transporto priemonę ir pavažiuoti. Pavyko nusiderėti nuo pradinės automobilio sumos, sutarė, kad automobilį pirks už 1600 eurų. Tam asmeniui už automobilį mokėjo grynaisiais pinigais. Kai susitarė dėl kainos, su minėtu asmeniu nuėjo iki toje pačioje automobilių aikštelėje esančios būdelės, kur ir pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Pirkimo–pardavimo sutartyje už minėtą transporto priemonę buvo įrašyta mažesnė, nei sutarta pinigų suma, tai yra – 800 eurų. Tas asmuo pradėjo pasakoti, kad kadangi jis šiek tiek nuleido pinigų nuo pradinės kainos, tai mainais liudytojas turėtų jam padėti ir, kad išvengti didesnių mokesčių, į minėtą pirkimo–pardavimo sutartį leisti jam įrašyti mažesnę pinigų sumą. Liudytojas sutiko. Kad suma įrašyta gerokai mažesnė, nei iš tiesų buvo, pastebėjo daug vėliau. Sumokėjus minėtus pinigus, tai yra 1600 eurų, asmuo surašė pajamų orderį, taip pat davė itališkus transporto priemonės dokumentus, taip pat serviso knygą, kurioje buvo nurodyta, kada ir kokie automobilio darbai Italijoje atlikti (t. 3, b. l. 17–20).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2016 metais liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje nuvažiavo į Vilniuje esantį Gariūnų automobilių turgų, kur surado automobilį „VOLVO V70“, tamsiai mėlynos spalvos. Minėtą automobilį pardavinėjo vyriškis. Automobilis buvo parduodamas už 3900 eurų, tačiau nusiderėjo iki 3700 eurų. Pirkimo–pardavimo sutartį sudarė aikštelėje su minėtu vyriškiu. Sutartyje buvo įrašyta mažesnė pinigų suma, negu sutarė, už kiek pirks, o būtent mažesnė negu 3700 eurų, kokia buvo įrašyta suma, neprisimena, ne mažiau kaip 2500 eurų. Pardavėjas paaiškino, kad įrašys mažesnę sumą, nes jei liudytojas norės parduoti minėtą automobilį už 3700 eurų, negalės to padaryti, nes bus per didelė pinigų suma. Už automobilį pardavėjui sumokėjo grynais pinigais 3700 eurų (t. 4, b. l. 53–56).

Liudytojas A. K. parodė, kad 2016 metais, datos tiksliai neprisimena, bet tai buvo rugpjūčio mėnuo, ieškodamas sau automobilio interneto svetainėje Autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį SAAB 93, juodos spalvos. Kaina skelbime buvo nurodyta apie 6900 eurų. Kontaktinis pardavėjo numeris buvo nurodytas, tačiau jam neskambino. Pardavėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi matė, kad automobilis stovi Gariūnų automobilių pardavimo aikštelėje, savaitgalį nuvažiavo jo apžiūrėti. 2016 m. rugpjūčio 20 d. nuvyko apžiūrėti minėto automobilio. Automobilis numerio neturėjo, tačiau techninė apžiūra buvo. Kai apžiūrinėjo minėtoje aikštelėje automobilį, prie jo priėjo vyriškis, kaip vėliau suprato, kad tai automobilio pardavėjas. Vietoje su minėtu vyriškiu pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje pardavėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini), ne privatus fizinis asmuo. Kokia kaina buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, tiksliai neprisimena. Iš pradžių kaina buvo 6900 eurų, bet su pardavėju nusiderėjo ir jis nuleido 250 eurų, nors prašė, kad nuleistų dar daugiau. Minėtoje aikštelėje pardavėjui sumokėjo tiek, kiek ir sutarė, t. y. 6650 eurų, mokėjo grynais pinigais. Gavo pinigų priėmimo kvitą, kuriame kaina buvo nurodyta 5300 eurų. Kvite pinigus priėmęs asmuo nurodytas H. T. Pardavėjas paaiškino, kad nurodo mažesnę kainą, nes bendrovė rodo dokumentuose tokią kainą, už kokią įveža automobilius iš užsienio ar kažką panašaus. Nesigilino į jų dokumentacijas, nes tai nebuvo svarbu (t. 5, b. l. 20–24).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas J. P. parodė, kad 2016 metais Vilniaus Gariūnų turgavietėje nusipirko automobilį VOLVO XC 60, iš ko pirko, tiksliai neprisimena, todėl ir jo kontaktų, vardo bei pavardės nežino. Automobilį įsigijo už 8000 eurų. Į Vilniaus turgų buvo nuvykęs apžiūrėti savo perkamo automobilio, o paskui su pardavėju sutarė, kada jis galės atvaryti automobilį jo nurodytu adresu. Liudytojui šis automobilis tiko, kitą dieną pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, už automobilį sumokėjo apie 8000 eurų. Pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė VĮ „Regitra“. Pardavėjui sumokėjo grynaisiais, jokių kvitų ar čekių neišrašė (t. 3, b. l. 177).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2016 metais rudenį, tikslios datos neatsimena, atvyko į Vilniuje, Gariūnų g. 49, esantį automobilių turgų. Jame pastebėjo automobilį BMW 520, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį apžiūrėjo minėtoje aikštelėje, bendravo tik su vienu asmeniu. Kokia tuo metu buvo nurodyta automobilio kaina, neprisimena. Po kelių dienų su minėtu asmeniu vyko į specializuotą BMW servisą, esantį Vilniuje, Savanorių pr. 124. Servise automobilį apžiūrinėjo. Po automobilio apžiūros minėtame servise nusprendė automobilį pirkti. Gariūnų g. 49 esančiame automobilių turguje su vyriškiu, su kuriuo bendravo pirmąją dieną dėl automobilio, 2016 m. spalio 1 d. pasirašė pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta, kad pardavėjas yra UAB (duomenys neskelbtini). Pažymoje buvo nurodyta, kad automobilio suma 8700 eurų, nors iš tikrųjų sumokėjo ne mažiau kaip 10000 eurų, tiksliai neatsimena. Į minėtą pažymą įrašyti mažesnę sumą, nei mokėjo iš tikrųjų, pasiūlė automobilio pardavėjas, motyvuodamas tuo, kad jeigu įrašys visą automobilio pardavimo sumą, kuri buvo nurodyta pardavime, jis negalės padaryti nuolaidos. Kadangi norėjo automobilį nusipirkti pigiau, sutiko su jo pasiūlymu į dokumentus įrašyti mažesnę automobilio sumą, nei už jį mokėjo. Pasirašius pažymą-sąskaitą asmuo išdavė pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 1 d., kuriame nurodyta, kad sumokėta 8700 Eur, o pinigus gavo H. T. (t. 4, b. l. 3–8).

Liudytojas J. S. parodė, kad 2016 m. lapkričio 4 d. pirko automobilį „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus Gariūnų turguje. Už jį paliko 100 eurų užstatą, kadangi pardavėjas nurodė, kad dar nesutvarkyti automobilio dokumentai. Susitarė dėl automobilio kainos – 6500 Eur. Automobilių apžiūros metu aikštelėje prie liudytojo priėjo vyriškis ir paklausė, kuris automobilis domina. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta Gariūnų automobilių pardavimo aikštelėje, ten esančioje būdelėje. Tuo metu būdelėje buvo dar vienas vyras, kaip suprato, pardavėjas. Būdelėje už automobilį sumokėjo sutartą sumą, likusius 6400 eurų. Kokia suma buvo užrašyta pirkimo–pardavimo sutartyje, pasakyti negali, kadangi neprisimena. Galėjo būti, kad suma buvo mažesnė kokiu tūkstančiu eurų. Pirkimo–pardavimo sutartį pateikė VĮ „Regitra“. Pinigus sumokėjo grynais ir gavo pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio VOLVO XC90 užsienietišką techninį pasą, susidedantį iš dviejų lapų, kurių vienas didesnis, o kitas mažesnis (t. 3, b. l. 150).

Liudytojas A. D. parodė, kad 2016 m. lapkričio 4 d. nuvažiavo į Panevėžio miesto turgų, prie VĮ „Regitra“, kuriame rado parduodamą automobilį VOLVO XC 90, už automobilio priekinio lango buvo užkištas lapas, ant kurio buvo parašyta 5500 eurų automobilio kaina ir telefono numeris. Paskambinus nurodytu numeriu po kurio laiko prie jo priėjo pardavėjas. Apžiūrėjęs automobilį turguje su pardavėju T. sutarė, kad automobilį parduos už 5150 eurų. Su pardavėju surašė pirkimo–pardavimo sutartį. Už automobilį sumokėjo vietoje grynais pinigais, jokio kito dokumento apie sumokėtus pinigus nedavė. Kokia pinigų suma buvo įrašyta į pirkimo–pardavimo sutartį, neatsimena (t. 4, b. l. 178–181).

Liudytojas V. K. parodė, kad 2017 metų pradžioje domėjosi parduodamais automobiliais, nes norėjo pirkti sau naują automobilį. Internetiniame tinklalapyje „Autoplius“ rado dominantį automobilį – HONDA CRV, juodos spalvos, šviesiu salonu, 2011 metų. Skelbime buvo nurodyta automobilio kaina 11900 ar 12000 eurų. Skelbimas buvo įprastas, jame nurodyti techniniai automobilio duomenys, kontaktiniai pardavėjo duomenys. Paskambinus skelbime nurodytu kontaktiniu telefonu numeriu su pardavėju susitarė susitikti, apžiūrėti automobilį. Automobilio apžiūrėti vyko prie nuosavų namų, tikslaus adreso neprisimena, tai buvo Mackevičiaus ar Naujamiesčio gatvė, Panevėžyje. Grįžęs po komandiruotės, t. y. kažkur po 2–3 savaičių, paskambino tam pardavėjui, susitiko Pramonės gatvėje prie VĮ „Regitra“. Atliko automobilio techninę apžiūrą, automobilis buvo tvarkingas. Tas pats pardavėjas išrašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, sąskaitą, atidavė visus automobiliui priklausančius dokumentus. Susitarė dėl galutinės kainos 11500 Eur. Tiek ir sumokėjo grynais pinigais. Kiek pardavėjas įrašė sąskaitoje, net nežiūrėjo (t. 8, b. l. 91–94).

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2017 m. pavasarį internetiniame portale www.autoplius.lt rado dominantį skelbimą, kuriame buvo nurodoma, kad parduodamas automobilis VOLVO XC90, automobilio kaina buvo nurodyta 4500 eurų, kaip ir visuose skelbimuose, buvo automobilio nuotraukos. Paskambinus skelbime nurodytu telefonu susitarė su automobilio pardavėju susitikti apžiūrėti automobilio. Automobilio apžiūrėti atvyko į Panevėžio automobilių turgų, esantį Pramonės gatvėje. Automobilį aprodė pardavėjas. Apžiūrinėjant automobilį pardavėjas pradėjo vardinti automobilio trūkumus, kurie skelbime nurodyti nebuvo. Todėl liudytojas iš karto pasakė, kad tada nebetinka nurodyta kaina. Pardavėjas nuleido kainą iki 4000 eurų. Už tiek ir sutarė nusipirkti automobilį. Tuo metu negalėjo sumokėti iš savo banko sąskaitos visos sumos, nes buvo uždėti apribojimai. Tą patį vakarą tam pardavėjui sumokėjo 1000 eurų, tik neprisimena, ar tai darė pavedimu iš savo banko sąskaitos, ar iš buvusios žmonos sąskaitos D. J.-Š. O likusią dalį, t. y. 3000 eurų, sumokėjo iš savo sąskaitos jau po savaitgalio. Kitą dieną vėl važiavo į Panevėžio automobilių turgų, kur įformino minėto automobilio pirkimą. Automobilio pirkimo dokumentus pildė nurodytas pardavėjas, jis išrašė pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 9 d., kurioje nurodyta, kad automobilį pardavė UAB (duomenys neskelbtini). Už automobilį viso sumokėjo 4000 eurų. Kokia suma buvo įrašyta pirkimo–pardavimo sutartyje, nematė (t. 8, b. l. 103–106).

Liudytoja J. K. parodė, kad 2017 metais internetiniame portale autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą MERDSEDES BENZ automobilį, kur buvo nurodyta jo kaina – 6500 eurų. Patiko skelbimo pasiūlymas, skelbime nurodytu telefonu paskambino pardavėjui, sužinojo, kad automobilis yra Gariūnų turgavietėje, Vilniuje, ir sutarė atvykti apžiūrėti automobilį. Atvyko apžiūrėti parduodamo automobilio MERDSEDES BENZ į Gariūnų turgavietę. Automobilis patiko, su pardavėju nusiderėjo kainą iki 6300 eurų ir 2017 m. kovo 10 d. Gariūnų turgavietėje nusipirko automobilį už 6300 eurų. Pardavėjas į pinigų priėmimo kvitą ir į pažymą-sąskaitą prašė įrašyti parduodamo automobilio kainą 4000 eurų, dėl ko taip norėjo, nenurodė, tačiau tokia suma, t. y. 4000 eurų, ir buvo įrašyta į minėtus dokumentus. Su pardavėju atsiskaitė grynais pinigais Gariūnų turgavietėje, Vilniuje (t. 7, b. l. 25–28).

Liudytojas I. K. parodė, kad, kad 2017 rugpjūčio mėnesio viduryje Vilniuje, Gariūnų turgavietėje, pamatė parduodamą automobilį VOLVO XC70 su tranzitiniais valstybinio numerio ženklais. Iš karto ten pat apžiūrėjo automobilį. Automobilis patiko ir nusprendė jį įsigyti. Automobilio pardavėjo neįsidėmėjo, jo asmens ar kontaktinių duomenų nurodyti negali, automobilio pirkimo–pardavimo sutarties neišsaugojo. Tą pačią dieną su automobilio pardavėju nuvyko į Vilniuje, Lentvario g., esantį techninės apžiūros padalinį (duomenys neskelbtini). Minėtos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2017 m. rugpjūčio mėn. Vilniuje, Gariūnų turgavietės aikštelėje. Buvo sutarta dėl ne mažiau kaip 4000 eurų pinigų sumos už automobilį. Tokia pati suma buvo įrašyta ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje. Minėtą pinigų sumą sumokėjo tam pačiam pardavėjui sutarties pasirašymo dieną Vilniuje, Gariūnų turgavietėje. Kažkokią dalį sumos sumokėjo grynaisiais pinigais, o kažkokią dalį – pavedimu. Sumokėjęs pinigus gavo sąskaitą faktūrą, kurioje buvo įrašyta ta pati pinigų suma, kaip ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje (t. 7, b. l. 17–20).

Liudytoja Ž. B.-A. parodė, kad 2017 metu rudenį skelbimu portale autogidas.lt ar autoplius.lt vyras M. A. rado jai patinkantį automobilį SUZUKI GRANT VITARA. Vyras susiskambino su pardavėju ir nuvyko į Gariūnų automobilių pardavimų aikštelę, kurioje apžiūrėjo nurodyta automobilį. Vyras padavė rankpinigius, tačiau negali pasakyti, kiek ir kam. Praėjus porai dienų ji su vyru nuvyko į Gariūnų automobilių pardavimo aikštelę, kurioje buvo konteineris-ofisas. Juodu pasitiko vienas vyras – pardavėjas. Automobilis buvo pirktas jai važinėti, todėl visi dokumentai buvo pildomi jos vardu. Pardavėjas pats užpildė pirkimo–pardavimo sutartį, pinigų priėmimo kvitą ir pažymą-sąskaita. Už automobilį SUZUKI GRANT VITARA su pardavėju susiderėjo 4000 eurų kainą. Pinigai, t. y. 4000 eurų, buvo paduoti grynaisiais įvairaus nominalo kupiūromis. Pardavėjas (vyras) užpildė visus reikiamus dokumentus ir padavė pasirašyti. Pasirašydama neatkreipė dėmesio, kokia suma buvo įrašyta už automobilį. Praėjus kelioms dienoms ir apžiūrint dokumentus pastebėjo, kad pardavėjas į pinigų priėmimo kvitą įrašė dvigubai mažesnę sumą, negu buvo sumokėta, t. y. įrašė 2000 eurų, nors sumokėjo 4000 eurų (t. 7, b. l. 5–8).

Liudytojas P. P. parodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį internetiniame skelbimų portale ,,Autoplius“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį VOLVO V60, kuriuo susidomėjo. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis pargabentas iš Italijos ir Lietuvoje nenaudotas, mažos ridos – 3500 km. Skelbime buvo nurodyta automobilio pardavimo kaina, galėjo būti tarp 8000 ir 10000 eurų. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris. Radus skelbimą susisiekė minėtuoju telefono numeriu su pardavėju ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Buvo pasakyta, kad automobilį VOLVO galima apžiūrėti Panevėžio miesto automobilių turgavietėje. Į Panevėžį automobilio apžiūrėti ir jo pirkti vyko 2017 m. gruodžio 13 d. Pardavėjas, su kuriuo bendravo telefonu ir pateikė vietoje automobilį apžiūrai, prisistatė T. vardu. Jis buvo vienas. Automobilyje surašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pinigų paėmimo kažkokį dokumentą. Kokia pinigų suma buvo sutarta mokėti už parduodamą automobilį, neprisimena, bet ji, kiek prisimena, buvo įrašyta į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir į minėtąjį pinigų sumokėjimo dokumentą, tai buvo tarp 8000 ir 10000 eurų. Kiek pamena, minėtuose dokumentuose pinigų sumos buvo įrašomos tiksliai pagal susitarimą, už kiek realiai ir buvo perkamas–parduodamas automobilis. Sandoris įvyko toje turgavietėje, tai reiškia, kad tuo metu ten ir buvo sumokėti pardavėjui pinigai (grynaisiais). Sandorio metu kaip ir buvo surašyta pirkimo–pardavimo sutartis ir pinigų paėmimo dokumentas (geltonas lapas). Po pinigų sumokėjimo iš karto gavo automobilį, jo itališkus dokumentus, pirkimo–pardavimo sutarties ir pinigų paėmimo nuorašus (t. 5, b. l. 149–152).

Liudytoja D. L. parodė, kad 2018 m. kovo 3 d. įsigijo automobilį AUDI A4 (pilkos spalvos). Minėto automobilio skelbimą rado www.autoplius.lt internetiniame puslapyje, skelbime buvo nurodyti automobilio privalumai, kaina ne mažiau kaip 4400 eurų, pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini). Kelios dienos prieš 2018 m. vasario 24 d. susisiekė skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė atvykti apžiūrėti automobilio. 2018 m. vasario 24 d. atvyko su tėvais ir draugu apžiūrėti automobilio į nurodytą automobilių pardavimo aikštelę Panevėžyje, Pramonės g. 10B. Telefonu bendraudavo su T. K., bet automobilio apžiūros ir įsigijimo metu buvo kitas vyras. Draugas su tėvu apžiūrėjo automobilį, kartu su jais jį išbandė, po to draugas įtarė vieną automobilio defektą. Dėl defekto paprašė nuleisti kainą. Todėl buvo susisiekta su T. K., su kuriuo buvo deramasi apie valandą laiko dėl mažesnės kainos, kol galiausiai jis sutiko, po to kaip užstatą paliko ne mažiau nei 200 eurų, jokio pinigų priėmimo kvito negavo, po to automobilis su tralu buvo nuvežtas į autoservisą Panevėžyje, o galutinė atsiskaitymo diena ir sutarties pasirašymo diena buvo nustatyta 2018 m. kovo 3 d. Atvykusi su tėvais ir draugu sutartą dieną pasirašė su minėtu vyru pirkimo–pardavimo sutartį, su jos sutikimu vyras nurodė kainą 3500 eurų, sutartis buvo T. K. vardu. Už automobilį sumokėjo 3900 eurų (t. 9, b. l. 108–110).

Liudytoja E. A. parodė, kad 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio mėnesio pradžioje rado skelbimą internetiniame puslapyje Skelbiu.lt apie parduodamą automobilį Seat Leon, 2016 m. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis parvežtas iš Italijos, nedaužtas, kad, jei niekas greitai nenupirks, minėtas automobilis bus parvežtas atgal į Italiją, pardavėjas buvo nurodęs savo telefono numerį. Taip pat skelbime buvo nurodyta, kad minėtą automobilį parduoda už 10500 eurų. Skelbime nurodytu telefonu numeriu skambino jos draugas, kuris susitarė dėl automobilio apžiūros Panevėžyje. Po kelių dienų vyko susitikti su pardavėju į Panevėžyje esantį automobilių turgų. Kadangi automobilis buvo tvarkingas ir patiko, po šios apžiūros pardavėjui paliko 200 ar 300 eurų rankpinigių ir susitarė, kad atvyks kitą dieną, t. y. šeštadienį, supildyti pirkimo dokumentus, susitvarkyti automobilio techninę apžiūrą. Taip pat pardavėjo prašė, kad jis sumažintų sumą ne mažiau kaip 500 eurų. Pardavėjas sutiko sumažinti pardavimo kainą ir nurodė, kad lyg pusę sumos jam duotume grynais į rankas, o likusią dalį pervestume į jo nurodytą banko sąskaitą. Toks pardavėjo pasiūlymas pasirodė keistas, tačiau sutiko su jo sąlyga mokėti dalimis, tačiau nesutiko mokėti 5000 eurų grynais, kadangi tokio dydžio sumos neturėjo grynais, todėl jis sutiko, kad jam į rankas sumokės apie 2000 eurų, o į jo banko sąskaitą perves apie 8000 eurų. Kitą dieną toje pačioje vietoje susitiko su pardavėju. Atvykus pardavėjas buvo vienas, jis jau buvo sutvarkęs techninę apžiūrą, todėl liko tik prisiregistruoti automobilį ir patikrinti kėbulo numerį. Tačiau prieš automobilio prisiregistravimą su pardavėju pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, jam į rankas davė apie 2000 eurų grynais ir esant kartu su pardavėju padarė apie 8000 eurų pavedimą į jo nurodytą banko sąskaitos numerį, kadangi pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta pirkimo suma 8000 eurų. Gavęs visus pinigus pardavėjas prie pirkimo–pardavimo sutarties dar pridėjo sąskaitą faktūrą (joje taip pat buvo nurodyta pardavimo suma apie 8000 eurų) ir atidavė itališką automobilio dokumentą (t. 10, b. l. 24–27).

Liudytojas M. Z. parodė, kad 2018 m. gegužės 2 d. apie 14.00 val. su pusbroliu L. R. nuvyko į Gariūnų verslo parko kitoje gatvės pusėje esančią automobilio pardavimo aikštelę. Ten vaikščiojant pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Apžiūrinėjant automobilį priėjo vyras, kuris jiems aprodė automobilį, jo kaina buvo ne mažiau kaip 8300 eurų. Vyras davė raktelius, leido pavažiuoti automobiliu. Nuvyko į šalia esantį autoservisą patikrinti automobilio. Nusprendė jį pirkti ir tarėsi su vyru, kuris sutiko parduoti automobilį už 8100 eurų. Vyras išsitraukė pirkimo–pardavimo sutartį, kurią užpildė, nurodydamas 7600 eurų kainą. Prieš tai vyras paklausė, ar gali įrašyti mažesnę sumą. Sutiko ir nesigilino, kodėl jis to prašė. Po sutarties sudarymo jis užpildė pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 7600 eurų už automobilį BMW 320D, o ant kvito pasirašė H. T. Už automobilį mokėjo grynais pinigais. Ant automobilio buvo Italijos valstybės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Vyras davė pirkimo–pardavimo sutartį, pinigų priėmimo kvitą, liudijimą ir dokumentą italų kalba (t. 9, b. l. 117–122).

Liudytojas L. G. parodė, kad 2018 m. kovo mėn. pabaigoje nusprendė nusipirkti sau automobilį, autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį BMW 523i, 2010 metų laidos. Skelbime kaina buvo nurodyta 10850 eurų, kontaktinis telefono numeris buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Paskambinus šiuo telefono numeriu atsiliepė vyras, su kurio sutarė atvykti į Panevėžio automobilių turgų apžiūrėti automobilio. 2018 m. balandžio pradžioje nuvyko pažiūrėti. Automobilių turguje susitiko su T. K., su juo derino automobilio pirkimą. Tą kartą apžiūrėjęs automobilį paliko 200 eurų avansą ir sutarė, kad automobilį parduos ne mažiau kaip už 9500 eurų. Po 2 savaičių nuvyko vėl į Panevėžį pasiimti automobilio. Šį kartą nuvykus bendravo kitas asmuo, kuris, kiek suprato, yra T. K. darbuotojas, nes jis išrašė sąskaitą, kurioje buvo nurodytą pinigų suma. Jam perdavė pinigus už automobilį, mokėjo grynais. Šis asmuo padavė itališką automobilio BMW techninį pasą bei raktelius. Pirkimo–pardavimo sutarties nepildė, nes pirko automobilį iš įmonės (t. 9, b. l. 193–194).

Liudytojas A. K. parodė, kad pastebėjo autoplius.lt portale, jog parduodamas BMW 320 automobilis, kurio kaina skelbime buvo 2600 eurų. Su pardavėju susirašinėjo SMS žinutėmis, telefono numerio neatsimena. 2018 metų liepos mėnesį nuvyko į Vilniaus Gariūnų automobilių turgų. Pardavėjas buvo nurodęs, kurioje aikštelėje stovės minėtas BMW. Nusiderėjo kainą iki 2200 eurų. Pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas įrašė 1800 eurų kainą, nors sumokėjo 2200 eurų. Kodėl jis įrašė mažesnę kainą, nežino, jis nesakė, kadangi yra kurčias, jam buvo sunku su juo komunikuoti, todėl pardavėjui nieko nesakė. Atsiskaitė grynaisiais pinigais. Be pirkimo–pardavimo sutarties pardavėjas davė BMW Italijos registracijos dokumentą, su kuriuo vyko į VĮ „Regitra“ priregistruoti automobilio (t. 9, b. l. 132–135).

Liudytoja I. A. parodė, kad 2019 m. vasario mėnesio pabaigoje ieškojo pirkti automobilio. Atsiminė, kad 2019 m. kovo 3 d. vaikštinėjo Panevėžio automobilių turguje ir žiūrinėjo ten parduodamus automobilius. Bevaikštant pamatė automobilį VOLVO XC60, kuris patiko. Automobilis stovėjo automobilių turgaus teritorijoje. Prie minėto automobilio pardavėjo nebuvo. Automobilio salone, prie priekinio stiklo, buvo pritvirtintas lapas su nurodytais automobilio techniniai duomenims, pardavėjo telefono numeriu – (duomenys neskelbtini), nurodyta 9800 eurų kaina. Tą pačia dieną pasiskambino nurodytu telefono numeriu. Atsiliepė vyriškis ir su juo susitarė dėl automobilio VOLVO XC60 apžiūros. Susitarė tą pačią dieną apžiūrėti automobilį. Ne už ilgo prie automobilio atėjo vyriškis, kurio vardas S.. Automobilį apžiūrinėjo kartu su sugyventiniu D. Š.. Pirmadienį, 2019 m. kovo 4 d., ji kreipėsi į Kredito uniją dėl paskolos suteikimo ir savaitės pabaigoje, gal ketvirtadienį, kovo 7 dieną, buvo suteikta paskola. Buvo suteikta 11000 eurų paskola. Gavusi paskolą paskambino S.. 2019 m. kovo 6 d., nuvažiavo pas S. į namus link Žemaičių gatvės. Jam tada padavė 400 eurų avansą už automobilį VOLVO XC60. S. pinigus paėmė, jokio kvito neišrašė, tik žodžiu pasakė, kad automobilio niekam daugiau neparduos. S. pasakė, kad gal reikia surašyti kokį dokumentą dėl avanso paėmimo, ir jis atsakė, kad nereikia, kad bus susitarimas žodžiu, kad jie yra sąžiningi. Su S. derėjosi dėl galutinės automobilio kainos ir jis nuleido 200 eurų, galutinė automobilio kaina liko 9600 eurų. Dar norėjo kažkiek nusiderėti, tačiau S. pasakė, kad atsiųs vyriškio telefoną, su kuriuo turi derinti galutinę automobilio kainą. S. tada 2019 m. kovo 7 d. 15.49 val. į telefoną atsiuntė SMS žinutę, kurios tekstas „(duomenys neskelbtini) T.. Xc60“. Tada ji T. parašė keletą SMS žinučių. Tačiau jai neatrašė. 2019 m. kovo 7 d. apie 12.00 val. ji kartu su D. Š. nuvažiavo vėl į Panevėžio automobilių turgų ir nuėjo prie automobilio VOLVO XC60, prie šio automobilio buvo S. su vyriškiu. Buvo susitarusi susitikti su S.. Iš pokalbio su jais suprato, kad su S. buvo T.. T. nurodė, kad daugiau pinigų nenuleis. T. paprašė, kad į el. paštą atsiųstų sąskaitą, kad nori padaryti pavedimą už perkamą automobilį. D. Š. pasakė, kad norėtų pervesti visą pinigų sumą už automobilį. T. atsakė, kad atsiųs sąskaitą 6000 eurų. Tuo metu net nepaklausė, dėl ko bus tokia sąskaitoje nurodyta pinigų suma. T. pasakė, kad kovo 8 d. jau norėtų turėti nusipirktą automobilį. Tada ji pervedė 6000 eurų į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. 2019 m. kovo 8 d. vėl su D. Š. nuvyko į Panevėžio automobilių turgų ir prie minėto automobiliu susitiko su T.. T. tada pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje dar nematė pavedimo. Po to su T. išvažiavo su automobiliu VOLVO CX60 pasivažinėti, aptarė jo techninę būklę. Pokalbio metu T. davė susiprasti, kad sumokėtume likusią pinigų sumą, t. y. 3200 eurų. Su savimi tada turėjo grynųjų pinigų, turėjo pasiėmusi 3200 eurų. Pinigus padavė T., kuris paėmęs pinigus jokio kvito šiai sumai neišrašė. T. padavė prancūziškus automobilio dokumentus ir ji kartu su D. Š. VĮ „Regitra“ prisiregistravo minėtą automobilį savo vardu ir išsiėmė registracijos numerį ir išsiėmė valst. numerius (duomenys neskelbtini) Už automobilį mokėjo 9600 eurų. T. neprašė, kad būtų nurodyta mažesnė automobilio įsigijimo kaina. Kaip tik norėjo, kad matytųsi visa automobilio įsigijimo kaina, nes ėmė paskolą. Nusipirkus automobilį ji T. nebeklausė, kodėl sąskaita yra tik 6000 eurų, tikėjosi, kad likusiems pinigams bus sąskaita atsiųsta vėliau, bet iki šios dienos kitos sąskaitos taip ir negavo (t. 10, b. l. 177–180).

Liudytoja A. Z. parodė, kad ji dirba „UAB Teisingas pasirinkimas“ ir pagal sutartį tvarko UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Šios įmonės buhalteriją ji tvarko pagal pirminius ir kitus dokumentus, kuriuos jai pristato UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. K. Už kokią konkrečiai kainą būna parduodami automobiliai ir ar būtent ta suma yra įrašoma į pardavimo dokumentus, nežino (t. 12, b. l. 117–120).

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. balandžio mėnesio rašte nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-06917-19 civilinio ieškinio nereikš, nes bendrovė sumokėjo 11263 Eur papildomai apskaičiuotų mokesčių, taip atlygindama žalą valstybei (t.1, b. l. 61–62).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, atsako pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Už nurodytuose straipsniuose numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Iš aukščiau išdėstytų įrodymų visumos (specialisto išvados, apklausų protokolų, automobilius parduodant surašytų dokumentų ir kt.) galima pagrįstai tvirtinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius T. K., nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. veikdamas juridinio asmens naudai ir interesais, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Be to, į bendrovės PVM bei pelno mokesčio deklaracijas buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas ir pelną bei pateikti Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip UAB (duomenys neskelbtini) išvengė 6831 Eur PVM bei 4432 Eur pelno mokesčio (iš viso – 11263 Eur mokesčių) sumokėjimo į valstybės biudžetą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui UAB (duomenys neskelbtini) kaltė padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas jokių abejonių nekelia, nes už įmonės veiklą atsakingas direktorius, siekdamas finansinės naudos įmonei, pats ar per kitus asmenis atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Kaip jau paminėta, UAB (duomenys neskelbtini) kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Padarytos nusikalstamos veikos atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose kvalifikuotinos pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, kaip to prašo prokuroras, tačiau šis patikslinimas esmės nekeičia, todėl nėra kliūtis priimti baudžiamąjį įsakymą (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-360/2020).

Kaltinamos įmonės įgaliotas atstovas neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi (bauda), tik prašo ją skirti kuo mažesnę, nes karantino metu įmonės apyvarta sumažėjo 6 kartus, o ir ilgalaikio turto įmonė turi maža (21 t., b. l. 97). Kaip minėta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nes žala yra atlyginta. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje.

UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog šio juridinio asmens atstovas pripažino, kad juridinis asmuo padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir atlygino žalą valstybei. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę UAB (duomenys neskelbtini) teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų trukmę, padarinius, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai, apysunkiai nusikaltimai, jie baigti), padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau neteista ir byloje nėra duomenų apie kokių nors kitokių sankcijų taikymą jai, į tai, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra ją sunkinančių aplinkybių, į jos veiklos finansinius rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti UAB (duomenys neskelbtini) paskyrus straipsnių sankcijose numatytas baudas, nežymiai viršijančias minimalią baudos ribą, t. y. po 210 MGL (10500 Eur) už kiekvieną iš padarytų veikų (BK 47 straipsnio 4 dalyje juridiniam asmeniui nustatyta bauda nuo 200 MGL (10000 Eur) iki 100000 MGL (5000000 Eur)).

Nusikalstamos veikos nagrinėjamu atveju buvo padarytos įgyvendinant vieningą sumanymą įrašyti į dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie parduodamų automobilių kainą, įtraukti šiuos dokumentus į buhalterinę apskaitą ir tada pateikti mokesčių administratoriui šiais dokumentais grindžiamus duomenis apie mokėtinus mokesčius. Dėl to teismas konstatuoja, kad šios veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir yra pagrindas už šias veikas skirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl UAB (duomenys neskelbtini) paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) iki galutinės 140 MGL (7000 Eur) baudos. Įvertinus UAB (duomenys neskelbtini) finansinius veiklos rezultatus, pelningumą, taip pat karantino pasekmes verslui, nustatytina, kad paskirtą baudą bendrovė turi sumokėti per 2 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

18 CD laikmenų su duomenimis voke paliktinos saugoti kartu su byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

Uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 210 MGL (10 500 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 210 MGL (10 500 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) skirti subendrintą bausmę – 210 MGL (10 500 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) galutinę subendrintą bausmę – 140 MGL (7000 Eur (septynių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kad ji paskirtą baudą turi sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Palikti saugoti kartu su byla 18 CD laikmenų su duomenimis (voke).

Nesutikdama su paskirta bausme uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę. Uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Neringa Girnytė