- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- 2YT-78-812/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02466-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Rytis Kazilevičius
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovui Kęstučiui Chrapačui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. prašo:
- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) dvare O. S. ir R. J. iki nacionalizacijos valdė 115,46 ha žemės, o L. O. – R. valdė 40,8336 ha žemės;
- atnaujinti įstatymu nustatytą terminą paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dokumentus, patvirtinančius O. S., R. J. ir L. O. – R. Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) dvare iki nacionalizacijos valdytos žemės nuosavybes teises bei A. K. giminystės ryšį su buvusiais nacionalizuoto turto savininkais.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėja nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1992 m. sausio 30 d. Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės agrarinės reformos tarnybai pareiškėja pateikė prašymą grąžinti įtėvių J. J. R. ir L. O. (įvaikinimo faktas patvirtintas 1994 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Kokio dydžio plotą Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė įtėviai pareiškėja tiksliai nežinojo, todėl tikslaus nacionalizuoto įtėvių turto dydžio negalėjo nurodyti.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosavybės teisės į J. J. R., L. R. ((duomenys neskelbtini)) ir S. O. iki nacionalizacijos valdytą žemę pareiškėjai buvo atkurtos sekančiais Panevėžio apskrities viršininko sprendimais: 1997-12-19 sprendimu Nr. 21-43538-10648 į 50,25 ha, 1999-05-28 sprendimu Nr. 57645-315 į 0,1996 ha, 1999-05-28 sprendimu Nr. 57646-316 ir jį iš dalies pakeičiančiu 2002-12-31 sprendimu Nr. 636 į 0,1264 ha, 2002-12-18 sprendimu Nr. 21-87946-23741 į 2,5 ha, 2003-10-20 sprendimu Nr. 93029-1166 į 0,2 ha, 2008-09-01 sprendimu Nr. 108985-2088 į 0,9902 ha, 2002-12-17 išvada Nr. 26806 ir 2009-05-06 sprendimu Nr. 21-109926-30233 į 16,48 ha, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2011-08-09 išvada Nr. 23IP-12 į 1,5307 ha, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-11-26 sprendimu Nr. 23S-187 į 12,3527 ha, 2013-11-26 sprendimu Nr. 23S-188 į 17,0163 ha, 2013-12-30 sprendimu Nr. 23S-208 į 0,6801 ha, 2013-12-30 sprendimu Nr. 23S-209 į 1,2824 ha. Viso 1992-2014 m. laikotarpiu, nuosavybės teisės į pareiškėjos įtėvių J. J. R., L. R. ((duomenys neskelbtini)) ir S. O. iki nacionalizacijos valdytą žemę, įvairia forma pareiškėjai buvo atkurtos į 103,6084 ha žemės.
Šalies argumentai
Po Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992-01-30 pareiškėjos pateikto prašymo dėl įtėvių nuosavybės teisių atkūrimo, įtėvių valdyto turto apimtį patvirtinančius dokumentus savarankiškai rinko nuosavybės teises atkuriančios institucijos, kurių funkcijas perėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus.
Žemesnės instancijos teismas
Nei nuosavybės teises atkuriančios institucijos, nei jų funkcijas perėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus pareiškėjos niekada ir jokia forma neinformavo, kad neturi ar archyvuose negali rasti pareiškėjos įtėvių iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto turto tikrąją apimtį patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškėja buvo nepagrįstai įtikinta, kad po nuosavybės teisių į 103,6084 ha įtėvių valdytos žemės atkūrimo, nuosavybės teisių apimtį patvirtinantys dokumentai institucijų iniciatyva yra pilnai surinkti, aiškūs ir tinkamai įvertinti.
Tačiau 2017-06-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus (toliau tekste - Vidaus audito skyrius) Panevėžio skyriuje atliko vidaus auditą ir Panevėžio skyriui pateikė vidaus audito ataskaitą Nr. LVA-4-(16.3.), kurios išvadose nurodė, jog A. K. galimai nepagrįstai atstatytos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 27,7748 ha ir įpareigojo Panevėžio skyrių inicijuoti sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą, negu J. R. ir L. O. – R. valdė nuosavybės teise, panaikinimą bei įpareigojo kreiptis į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.
Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, 2017-08-02 nutarimu Nr. VI-27 nustatė, kad nėra pakankamo pagrindo kreiptis į teismą dėl sprendimų, kuriais galimai neteisėtai atstatyta nuosavybės teisė į didesnį - 27,7748 ha žemės plotą, negu turėjo buvę savininkai J. R. ir L. O.-R. Prokuroras nurodė, kad pagal Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pateiktus dokumentus, A. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančius dokumentus, pastaroji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 100,2936 ha žemės, o nuosavybės teisės atkurtos į 103,6048 ha. Todėl prokuroras padarė išvadą, kad į 3,3112 ha žemės nuosavybės teisės atkurtos nepagrįstai ir nutarė tęsti tyrimą dėl nuosavybės teisių A. K. atkūrimo pagrįstumo į 3,3112 ha žemės plotą.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui 2017-08-09 įsakymu Nr. 23VĮ-l 189-(14.23.3.) pakeitus 2013-11-26 sprendimą Nr. 23S-187, kuriuo 3,3112 ha sumažintas žemės plotas į kurį atkuriamos nuosavybės teisės A. K., 2017-08-11 nutarimu Nr. VI-29 Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras nutraukė tyrimą dėl nuosavybės teisių A. K. atkūrimo pagrįstumo į 3,3112 ha žemės plotą ir atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui pranešė, kad sutinka grąžinti piniginę kompensaciją už 3,3112 ha žemės ir 2017-12-21 ją sugrąžino į valstybės biudžetą.
Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėja savo iniciatyva kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir gavo dokumentus, patvirtinančius L. O. – R., V. ir J. R., J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje, Panevėžio valsčiuje, (duomenys neskelbtini) dvare valdytą žemę:
- Panevėžio trečiųjų teismo 1921-12-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 190-1922, kuriuo trečiųjų teismas nutarė Panevėžio apskrities, Piniavos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) dvaro mišką ir žemę, po savininkės S. O. mirties padalinti keturiems jos vaikams lygiomis dalimis. Šiuo sprendimu O. S. ir O. L. trečiųjų teismas skyrė po 9,96 dešimtines (9,96 x1,0925=10,881 ha) miško ir po 41 dešimtinę (41x1,0925= 44,792 ha) dirbamos dvaro žemės. Šias faktines aplinkybes taip pat patvirtina 1922-04-13 įvados akto notarinis nuorašas, (duomenys neskelbtini) dvaro savininkės S. O. įpėdinių 1924-11-26 prašymas Žemės reformos valdybai, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos žemės reformos valdybos 1927-04-26 pranešimas Miškų departamentui, L. O. 1922 m. žemės planas;
- Kauno Notarinio Archyvo Panevėžio apskrities 1932 m. pripažinimo Aktų knygos Pirmykštį išrašą, kuris patvirtina, kad 1932-10-28 S. O. iš savo (duomenys neskelbtini) dvare turimos žemės, pardavė J. R. nuosavybėn 16 ha žemės.
- 1934-08-28 Žemės ištyrimo žiniaraštį Nr. 248, kuris patvirtina, jog R. J. nuosavybės teise valdė 16 ha žemės plotą;
- 1934-08-28 Žemės ištyrimo žiniaraštį Nr. 249, kuris patvirtina, kad O. L. nuosavybės teise valdė 59,8336 ha žemės plotą;
- Panevėžio apskrities žemės rūšiavimo komisijos Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai adresuotų 1936-03-27 ir 1938-05-28 Panevėžio apskrities Panevėžio valsčiaus Nausodės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašus, kurie patvirtina, jog R. J. nuosavybės teisėmis valdė 16 ha žemės, O. L. - 59,8336 ha žemės, o O. S. - 24,46 ha žemės;
- Panevėžio I Notaro Algirdo Moigio 1938-09-26 Aktą Nr. 429, kuriuo patvirtintas S. O. testamentas visą po mirties likusį jos kilnojamą ir nekilnojamą turtą palikti savo seseriai R.-O. L., V.;
- Panevėžio I Notaro Algirdo Moigio 1938-10-20 dovanojimo Aktą Nr. 562, kuriuo L. R. – O. 1929-04-13 iš A. L. pirktą 19 ha žemės, padovanojo savo vyrui R. J.. Tokiu būdu L. O.-R. nuosavybės teise valdė 40,8336 ha (59,8336 - 19 = 40,8336) žemės Panevėžio apskrities, Piniavos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) dvare;
- 2018-02-01 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. R4-307, kuri patvirtina, jog Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos archyviniame fonde, Panevėžio apskrities valstybinio žemės fondo suvestinių žinių byloje, Panevėžio valsčiaus 1940-10-19 nutarime įrašyti (duomenys neskelbtini) dvare buvę 115,46 ha žemės savininkai O. S. ir R. J.. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog Panevėžio apskrities Žemės ūkio komisijos 1940-10-19 dienos nutarimu į valstybinį žemės fondą iš buvusių (duomenys neskelbtini) dvaro savininkų O. S. ir R. J. buvo nusavinta 115,46 ha žemės.
Nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, kurio nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Tvarkos 12 punkte nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai. Tvarkos 13 punktas numato, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Todėl, remiantis Tvarkos 12 punkto nuostatomis, 2018-02-01 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-307, kurioje minimas 1940-10-19 Panevėžio apskrities Žemės ūkio komisijos nutarimas, kuriuo į valstybinį žemės fondą iš O. S. ir R. J. S. dvare valdomos nuosavybės nutarta paimti (nusavinti) bendrai 115,46 ha žemės plotą, yra šių asmenų turėtos nuosavybės teisių apimtį nacionalizavimo metu patvirtinantys dokumentai. Remiantis Tvarkos 13 punkto nuostatomis, L. O. – R. nuosavybės teises į 40,8336 ha žemės patvirtina 1938-05-28 Panevėžio apskrities Panevėžio valsčiaus Nausodės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas ir Panevėžio I Notaro Algirdo Moigio 1938-10-20 dienos Aktas Nr. 562. Todėl, remiantis Tvarkos 13 punkto nuostatomis ir nurodytais archyviniais dokumentais, darytina pagrįsta išvada, jog iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities, Piniavos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) dvare O. S. ir R. J. valdė 115,46 ha žemės, o L. O. – R. valdė 40,8336 ha žemės.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numato, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams. To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numato, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.
Todėl, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius iki šiol pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į buvusių savininkų R. J. ir L. O. – R., kuriai priskyrė O. S. valdytą, bet testamentu L. paliktą nekilnojamą turtą, iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities, Piniavos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) dvare valdytą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą -100,2936 ha žemės.
Tvarkos 14 punktas numato, kad jeigu nuosavybės teisės atkuriamos šios tvarkos 2.2-2.5 punktuose nurodytiems piliečiams, pridedami mirties faktą bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais laikomi gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, savininko ar jo vaikų mirties liudijimai, o jų nesant - išrašai iš bažnyčios dokumentų. Nereikia pateikti mirties faktą patvirtinančio dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų. 2018-01-04 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr.R4-23 patvirtina jog O. S. gimė 1875 metais.
Remiantis išdėstytu, pagal 1992 m. sausio 30 d. Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės agrarinės reformos tarnybai pareiškėjos pateiktą prašymą turi būti atkuriamos buvusių savininkų S. O., J. R. ir L. O.-R. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities, Piniavos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) dvare valdytą, nacionalizuotą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą - 156,293 ha žemės (115,46 + 40,8336 = 156,293).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius pripažįsta pareiškėjos teisę tik į buvusių savininkų S. O., J. R. ir L. O. – R. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities, Piniavos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) dvare nuosavybės teise valdytą 100,2936 ha žemės, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities, Piniavos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) dvare S. O. ir J. R. valdė 115,46 ha žemės, o L. O. – R. valdė 40,8336 ha žemės, viso 156,293 (115,46 + 40,8336 = 156,293) ha žemės.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, atkūrimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 65-1558), (toliau - Įstatymas), todėl institucijai, atsakingai už nuosavybės teisių atkūrimą, suinteresuoti asmenys kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, privalėjo pateikti pilietybę patvirtinančius dokumentus ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančius dokumentus. Asmenys, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti Įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms iki 2003 m. gruodžio 31 dienos. Asmenims, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).
Dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos įtėvių nacionalizuotos nuosavybės teisių apimtį, savarankiškai rinko institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių atkūrimą, ir jų funkcijas perėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius, kuris niekada ir jokia forma pareiškėjos neinformavo apie galimai nustatytą dokumentų, patvirtinančių S. O., R. J. ir L. O. – R. nacionalizuotos nuosavybės teisių tikrąją apimtį trūkumą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atliktas pareiškėjai atkurtų nuosavybės teisių į įtėvių Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos valdytą turtą patikrinimas buvo pagrindas pareiškėjai pačiai rinkti įtėvių iki nacionalizacijos valdyto turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Dokumentus, kurių neturėjo suinteresuotas asmuo, pareiškėja gavo tik 2018 m. vasario mėnesį, dėl svarbių objektyvių priežasčių praleidusi įstatymo nustatytą terminą dokumentams pateikti, todėl prašo teismo atnaujinti įstatymu nustatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dokumentus, patvirtinančius O. S., R. J. ir L. O. – R. nacionalizuotos nuosavybės teisių apimtį bei dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos giminystės ryšį su buvusiais išlikusio nacionalizuoto turto savininkais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM atsiliepime nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palieka spręsti teismui dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
1997-07-01 Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius (toliau tekste – Įstatymas). Įstatymo nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau tekste – Tvarka).
- Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.
- Tvarkos 12 punktas, numatantis, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti: <...> valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami <...> apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudaryti sąrašai, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščiai, <...> apskričių žemės ūkio komisijų nutarimai arba suvestinės apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą <...>, įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.);
- Tvarkos 13 punktas, numatantis, kad <...> jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.
- Tvarkos 14 punktas, numatantis, kad jeigu nuosavybės teisės atkuriamos šios tvarkos 2.2–2.5 punktuose nurodytiems piliečiams (2.2. p. „asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai), pridedami mirties faktą bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais laikomi gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, savininko ar jo vaikų mirties liudijimai, o jų nesant – išrašai iš bažnyčios dokumentų. Nereikia pateikti mirties faktą patvirtinančio dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės.
1992-01-30 pareiškėja A. K. pateikė Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių žemės savininkų įtėvių J. R., Juozo ir L. O. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje Naujamiesčio valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 100 h žemės plotą (2017-12-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM darbo grupės išvada Nr. 1LS-201-(8.5.), b.l. 89).
A. K. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje (bylos 1 tomo indeksas 14.23.47, Nr. 254, 2 tomo bylos Nr. 455₃.) buvo surinkti sekantys pareiškėjos nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai:
- 1994 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo sprendimo Nr. 2¹⁵/205-94 nuorašas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. R. ir L. R. buvo A. K. faktiniai įtėviai (1 t. b.l. 431);
- J. R., L. R. mirties liudijimų kopijos (1 t. b.l. 429, 430);
- Panevėžio trečiųjų teismo 1921-12-30 sprendimo civilinėje byloje N. 190 1922 m. nuorašas, kuriuo trečiųjų teismas nutarė Panevėžio apskrities, Piniavos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) dvaro mišką ir žemę po savininkės S. O. mirties padalinti keturiems jos vaikams lygiomis dalimis. Sprendimu O. S. ir O. L. trečiųjų teismas skyrė po 9,96 dešimtines (pareiškėjos pareiškime nurodyti skaičiavimai: 9,96 x1,0925=10,881 ha) miško ir po 41 dešimtinę (pareiškėjos pareiškime nurodyti skaičiavimai: 41x1,0925= 44,792 ha) dirbamos dvaro žemės (2t. b.l. 257-258) bei 1922-04-13 įvados akto, parengto antstolio vykdant vykdomąjį raštą, notarinis nuorašas, kuriame nurodyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) dvaro savininkės S. O. įpėdinių turto žemės padalinimą (teismo sprendimo įvykdymą), išskyrus mišką, kuris vykdymo metu buvo valstybės nusavintas (2t. b.l. 253-256). Miško žemė 39,8 deš. miško, grąžinta 1923-01-12 Žemės reformos valdybos nutarimu Nr. 9 (2 t. b.l. 235). L. O. bei S. O. priklausančių 1922 m. žemės sklypų po dvaro padalinimo planų kopijos (2 t. b.l. 206,207);
- 1934-08-28 Žemės ištyrimo žiniaraščio Nr. 249 kopija, iš kurios matyti, kad L. O. valdytos nuosavybės teise bendras žemės plotas Panevėžio valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime buvo 59,8336 ha (2 t. b.l. 239-242);
- 1934-08-28 Žemės ištyrimo žiniaraščio Nr. 250 kopija, iš kurios matyti, kad S. O. valdytos nuosavybės teise bendras žemės plotas Panevėžio valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime buvo 24,46 ha (2 t. b.l. 231-234);
- 1934-08-28 Žemės ištyrimo žiniaraščio Nr. 249 kopija, iš kurios matyti, kad J. R. valdytos nuosavybės teise bendras žemės plotas Panevėžio valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime buvo 16 ha (2 t. b.l. 213-216);
- Ištraukos iš Panevėžio apskrities žemės rūšiavimo komisijos Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai adresuotų 1936-03-27 ir 1938-05-28 Panevėžio apskrities Panevėžio valsčiaus Nausodės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo, kuriuose yra duomenys, patvirtinantys, jog J. R. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 16 ha žemės plotą, L. O. - 59,8336 ha žemės, o S. O. - 24,46 ha žemės plotą (2t. b.l. 261-265, 208-212);
- Panevėžio I Notaro Algirdo Moigio 1938-09-26 Akto Nr. 429 nuorašas, kuriuo patvirtintas S. O. testamentas po mirties likusį jos visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą palikti savo seseriai R.-O. L., V.(1 t. b.l. 6-8, 2 t. b.l. 204-205);
- Lietuvos Respublikos Panevėžio apskrities Ipotekos įstaigos Panevėžio apskrities 1939 metams aktų pripažinimo knygos pirmykščio išrašo iš bylos Nr. 933, 1939 m. nuorašas, kuriame nurodyti duomenys apie tai, kad 1939-10-20 dovanojimo Aktu Nr. 562, parengtu Panevėžio I Notaro Algirdo Moigio, L. O.-R. padovanojo savo vyrui R. J. 1929-04-13 iš A. L. pirktą 19 ha įvairios rūšies žemės, esančios Panevėžio apskrities Panevėžio valsčiaus (duomenys neskelbtini) palivarke (1 t. b.l. 424, 2t. 202-203);
- Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2017-06-13 duomenys, patvirtinantys, kad Panevėžio Šv. Petro ir Povilo Romos katalikų bažnyčios 1938-1939 m. ir Panevėžio Katedros 1938-1940 m. metrikų knygose nerasta duomenų apie S. O. mirtį, archyvui Panevėžio Šv. Petro ir Povilo Romos katalikų bažnyčios 1940 m. mirties metrikų knygos saugoti neperduotos (1 t. b.l. 1); 1940-1945 m. Panevėžio valsčiaus civilinės būklės mirties aktų įrašų knygose S. O. mirties duomenų nėra, mirties aktų įrašai išlikę nepilnai (1t. b.l. 5); Lietuvos ypatingojo archyvo 2017-06-21 pateikti duomenys, patvirtinantys, kad archyviniuose fonduose nerasta duomenų apie S. O. ištrėmimą už Lietuvos TSR ribų (bylos (1 t. b.l. 3);
- 2018-01-04 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateikti duomenys iš Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde esančios užsienio pasų 1927 m. registracijos knygos, patvirtinantys, kad S. O. gimė 1875 m. Panevėžio m. (2t. b.l. 273), pasas jai buvo išduotas 1927 m. (2t. b.l. 272-277);
- 1940-10-19 Panevėžio apskrities žemės ūkio komisijos nutarimo kopija, iš kurios matyti, kad komisija nutarė patvirtinti Panevėžio valsčiaus žemės fondo sudarymą su pakeitimais. Nutarimo priede pateiktas dvarų bei ūkių sąrašas. (duomenys neskelbtini) dvaro savininkais nurodyti S. O. ir J. R., bendras žemės plotas ha – 115,46 ha, iš kurio palikta valdyti ir naudotis savininkams 30 ha, o 85,46 ha paimti į valstybinės žemės fondą (2 t. b.l. 199-201).
Viso 1992-2014 m. laikotarpiu, nuosavybės teisės į pareiškėjos įtėvių J. J. R., L. R. (O.) ir S. O. iki nacionalizacijos valdytą žemę, pareiškėjai buvo atkurtos į 103,6084 ha žemės.
2017-06-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus Panevėžio skyriuje atliko vidaus auditą ir Panevėžio skyriui pateikė vidaus audito ataskaitą Nr. 1VA-4-(16.3.), kurios išvadose nurodė, jog A. K. galimai nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 27,7748 ha ir įpareigojo Panevėžio skyrių inicijuoti sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą, negu J. R. ir L. O. – R. valdė nuosavybės teise, panaikinimą (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t. b.l. 48-88).
Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, 2017-08-02 nutarimu Nr. VI-27 nustatė, kad nėra pakankamo pagrindo kreiptis į teismą dėl sprendimų, kuriais galimai neteisėtai atstatyta nuosavybės teisė į didesnį - 27,7748 ha žemės plotą, negu turėjo buvę savininkai J. R. ir L. O.-R. Prokuroras nurodė, kad pagal Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pateiktus dokumentus, A. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančius dokumentus, pastaroji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 100,2936 ha žemės, o nuosavybės teisės atkurtos į 103,6048 ha. Todėl prokuroras padarė išvadą, kad į 3,3112 ha žemės nuosavybės teisės atkurtos nepagrįstai ir nutarė tęsti tyrimą dėl nuosavybės teisių A. K. atkūrimo pagrįstumo į 3,3112 ha žemės plotą. Prokuroras taip pat nurodė, kad vidaus audito atlikimo metu A. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylose nebuvo 1938-09-26 testamento, kuriuo S. O. paliko turtą seseriai L. O.-R.. Dėl to Vidaus auditas, įvertinęs skyriuje turėtus dokumentus, ataskaitoje nurodė, kad A. K. neteisėtai atkurtos nuosavybės teisė į 27,7748 ha plotą. Testamentas iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos galėjo dingti ne dėl A. K. kaltės, o dėl Panevėžio skyriuje dėl dirbusių darbuotojų neatsakingumo, ar vykdant archyvo tvarkymo darbus (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t. b.l. 107-110).
2017-08-03 A. K. sutikus dėl sprendimo dalies panaikinimo administracine tvarka (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t. b.l. 112), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius 2017-08-09 įsakymu Nr. 23VĮ-l189-(14.23.3.) pakeitė 2013-11-26 sprendimą Nr. 23S-187, kuriuo 3,3112 ha sumažino žemės plotą į kurį atkuriamos nuosavybės teisės A. K. (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t. b.l. 113), o 2017-08-11 nutarimu Nr. VI-29 Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t. b.l. 160).
2017-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus 2017-09-22 įsakymu Nr. 1P-481-(1.3.) sudaryta darbo grupė atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti ar A. K. nuosavybės teisės į buvusių žemės savininkų L. O. ir J. R. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje Naujamiesčio valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemės plotą bei S. O. valdytą žemės plotą atkurtos nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. 2017-12-11 Išvadoje Nr. 1LS-201-(8.5.) Darbo grupė nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra pateiktas testamentas, įrodantis, kad turto savininkas iki Įstatymo įsigaliojimo dienos paliko savo turtą piliečiui. Darbo grupė padarė prielaidą, kad S. O. 1938-09-26 surašytas testamentas iki teisės aktuose nustatyto termino 2003-12-31 nebuvo pateiktas nei Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės agrarinės reformos tarnybai nei Panevėžio valdybai. Todėl darbo grupė, vertindama, kad trūkstant nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nėra galimybės nustatyti kas valdė žemę nacionalizacijos metu (ar pati gyva būdama S. O., ar po mirties pagal testamentą L. O. R., 1938-09-26 testamentas skyriuje gautas po teisės aktuose nustatyto termino ir nėra teismo sprendimo, kuriuo atnaujintas terminas dokumentui pateikti, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios žemės savininkės S. O. valdytą 23 ha žemės plotą negali būti vykdoma. Darbo grupė taip pat nurodė, kad net ir esant testamentui, skyriui nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis S. O. mirties faktą ar dokumentas, patvirtinantis, kad S. O. gimė iki 1897 m.
2018-01-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius pakartotinai kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t. b.l. 278-284).
2018-02-14 Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras nutarimu Nr. 6-VI-4 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones (civ. bylos b.l. 112-119). Prokuroras nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyti neteisėti, nesąžiningi, nusikalstami pretendentės A. K. veiksmai, o nustatytas netinkamas valdžios institucijų darbas vykdant nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai (paradus dokumentus, nustatytu terminu negavus reikiamų dokumentų). 2018-07-19 Panevėžio apygardos prokuratūros aukštesnysis prokuroras nutarimu Nr.6-VI-20 paliko galioti 2018-02-14 prokuroro nutarimą Nr. 6-VI-4 (b.l. 143). 2018-10-23 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi Nr. 2YT-9869-488/2018 buvo atmestas pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus skundas suinteresuotam asmeniui Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui dėl 2018-07-19 prokuroro nutarimo Nr. 6-VI-20 (b.l. 143-146).
Dėl praleisto termino paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dokumentus, patvirtinančius O. S., R. J. ir L. O. – R. Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) dvare iki nacionalizacijos valdytos žemės nuosavybes teises bei A. K. giminystės ryšį su buvusiais nacionalizuoto turto savininkais
Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja, laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Viso nuosavybės teisių atkūrimo metu pareiškėja buvo aktyvi, pasiekiama nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai valstybės institucijai, išreikšdavo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija būtų konstatavusi, jog nepakanka duomenų nuosavybės teisių atkūrimui bei įpareigojusi pareiškėją pateikti papildomus dokumentus, įskaitant teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto/ faktų nustatymo, kaip tai numato Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis („Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“), Tvarkos 13 punktas („Jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo.“). Iš esmės visus nuosavybės teisių atkūrimui į išlikusį nekilnojamąjį turtą reikšmingus dokumentus pareiškėjos naudai rinko pati valstybės institucija. Nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjai nėra baigtas ir šiuo metu nevykdomas dėl 2017-06-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaitoje Nr. 1VA-4-(16.3.) bei 2017-12-11 Darbo grupės Išvadoje Nr. 1LS-201-(8.5.) nurodytų kliūčių tęsti nuosavybės teisių atkūrimą – pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra pateikusi nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų iki teisės aktuose nustatyto termino 2003-12-31 ir nėra teismo sprendimo, kuriuo atnaujintas terminas dokumentams pateikti.
Byloje nustatytos nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjai aplinkybės patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji praleido terminą papildomiems dokumentams pateikti ne dėl savo, o dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos neveiklumo institucijai niekada nenurodžius apie kliūtis bei trūkstamus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui. Šių aplinkybių suinteresuotas asmuo byloje neneigė.
Pareiškėja pretenduoja į didelės apimties išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurios savininkais buvo keli asmenys. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos apimtis – didelė, pareiškėja – garbaus amžiaus, nuosavybės teisių atkūrimas vyksta jau daugiau kaip dvidešimt septynis metus. Taigi šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, jog dėl teisinių santykių sudėtingumo pačiai valstybės institucijai iš esmės rūpinantis dokumentų rinkimu, pareiškėjai objektyviai buvo apsunkinta galimybė sužinoti apie trūkstamus dokumentus bei kreiptis į nuosavybės teises atkuriančią instituciją su prašymu įstatymo nustatytu terminu dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių papildomų dokumentų pateikimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojos A. Ž. parodymus darytina išvada, jog pareiškėja įstatymo nustatytu terminu nepateikė trūkstamų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais turto savininkais patvirtinančių dokumentų Įstatymo nustatytu terminu dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, kuriuos įgyvendinant Įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai iš naikinamųjų buvo pakeisti į atnaujinamuosius, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo neginčija pareiškėjos reikalavimo, bylos duomenimis pareiškėja yra vienintelė pretendentė, pareiškėjos nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, objektyviomis kliūtimis, trukdžiusiomis realizuoti jos subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjos A. K. prašymas tenkintinas ir terminas atnaujintinas (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad dėl pateiktų dokumentų reikšmės ir pakankamumo nuosavybės teisių atkūrimui turi spręsti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimanti institucija. Institucija tiek prašymus atkurti nuosavybės teisę nagrinėja, tiek pateiktus kitus dokumentus jų pakankamumo aspektu vertina tik tokiu atveju, jei jie pateikti įstatymų nustatytu laiku arba terminas jiems pateikti yra atnaujintas teismo (Įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys, 17 straipsnis).
Bylos aplinkybės patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM A. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, trūkstant nuosavybės teises įrodančių dokumentų, 2017 m. savo iniciatyva surinko papildomus įrodymus, reikšmingus nuosavybės teisių atkūrimui, patvirtinančius, kad nėra archyvuose išlikusių duomenų apie buvusios žemės savininkės S. O. mirtį, 1938-09-26 S. O. sudaryto testamento kopiją, Panevėžio apskrities valstybinio žemės fondo suvestinių žinių byloje esančio 1940-10-19 nutarimo ištrauką (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1t. b.l. 1, 3, 5, 6-8, 2 t. b.l. 199-200), o 2018 m. gavo papildomus duomenis apie S. O. gimimo datą (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2 t. b.l. 272-277).
Papildomai nuosavybės teisių atkūrimo byloje gauti dokumentai sudaro pagrindą nuosavybės teises atkuriančiai institucijai spręsti dėl pateiktų dokumentų reikšmės ir pakankamumo nuosavybės teisių atkūrimui. Civilinėje byloje apklausta liudytoja suinteresuoto asmens darbuotoja A. Ž., dirbanti su A. K. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentais, parodė, kad minėti išreikalauti dokumentai yra pakankami spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. K. į išlikusį St. O., L. O.-R. ir J. R. nekilnojamąjį turtą. Gauti duomenys apie St. O. gimimo datą 1875 m. sudaro pagrindą remtis St. O. testamentu kaip nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, nes laikantis Tvarkos 14 punkto nuostatų nereikia pateikti mirties faktą patvirtinančio dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų, o duomenų apie testatorės mirtį gauti objektyviai nėra galimybės. O Panevėžio apskrities valstybinio žemės fondo suvestinių žinių byloje esančio 1940-10-19 nutarimo ištrauka apie (duomenys neskelbtini) dvaro savininkų žemės paėmimą į valstybinį žemės fondą, taip pat yra vėliausias nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, numatytas Tvarkos 12 punkte. Iš suinteresuoto asmens pozicijos teisme taip pat matyti, kad ginčo dėl 2017-2018 metais papildomai išreikalautų dokumentų teisėtumo bei pagrįstumo nėra, pagrindinė kliūtis juos priimti ir nagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo ta, kad dokumentai pateikti į nuosavybės teisių atkūrimo bylą suėjus Įstatymo nustatytam terminui ir pareiškėjai nebuvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo.
Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atnaujinus pareiškėjai terminą pateikti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su turto savininkais patvirtinančius papildomus dokumentus (kurie faktiškai yra gauti pačios institucijos ir priimti byloje nereikalavus pareiškėjos nei kreiptis į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, nei dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) ir pateikus teismo sprendimą, bus pašalintos kliūtys spręsti dėl į nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktų dokumentų reikšmės ir pakankamumo nuosavybės teisių atkūrimui. Tokiu būdu šioje nuosavybės teisių atkūrimo stadijoje pareiškėjos teisės yra pilnai apginamos teismine tvarka atnaujinant terminą dokumentams pateikti. Tik nuosavybės teises atkuriančiai institucijai išnagrinėjus dokumentus ir pateikus išvadą, kad dokumentai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nurodžius, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl konkretaus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ji įgis teisę kreiptis į teismą.
Kartu pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra dokumentai, patvirtinantys L. O. R. nuosavybės teises į 40,8336 ha žemės plotą, valdytą Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) dvare iki nacionalizacijos, Nacionalinė žemės taryba prie Žemės ūkio ministerijos šiuos dokumentus priėmė, pripažino teisėtais, pagrįstais bei pakankamais sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai, dėl to pareiškėjai buvo parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (2017-12-11 Išvados 4,5 l.), kurios nepanaikintos, nepakeistos ir nuosavybės teisių į L. O. žemę atkūrimas vykdomas (2017-12-11 Išvados 14 l.).
Nurodytais motyvais pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad O. S. ir R. J. Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) dvare iki nacionalizacijos valdė 115,46 ha žemės, o L. O. – R. valdė 40,8336 ha žemės, paliktinas nenagrinėtu, nes pareiškėja savo teises gali įgyvendinti neteismine tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o dėl byloje pateiktų įrodymų turinio, dėl buvusių žemės savininkų valdytos žemės (duomenys neskelbtini) dvare dalių dydžio, teismas plačiau nepasisako.
Iš pareiškėjos priteistinos 20,90 Eur procesinių dokumentų į teikimo išlaidos į valstybės biudžeto pajamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 290-292 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 578 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti pareiškėjai A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dokumentus, patvirtinančius S. O., J. R. ir L. O. – R. Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) dvare iki nacionalizacijos valdytos žemės nuosavybes teises bei A. K. giminystės ryšį su buvusiais nacionalizuoto turto savininkais.
Palikti nenagrinėtu reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto, kad O. S. ir R. J. Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) dvare iki nacionalizacijos valdė 115,46 ha žemės, o L. O. – R. valdė 40,8336 ha žemės, nustatymo.
Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 20,90 Eur (dvidešimt eurų 90 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.