Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-10-27 · Administracinė byla Nr. eI3-12864-644/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-27
Bylos Nr.
eI3-12864-644/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02638-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-12864-644/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02638-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7.; 55.1.1. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 27 d.Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja A. R. 2025 m. kovo 14 d. pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2025 m. sausio 27 d. raštą Nr. A51-15437/25(3.3.2.29E-PAS) „Dėl vandens pratekėjimų bute (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gruodžio 20 ir 23 d. teiktus prašymus; 3) įpareigoti Administracijos Būsto administravimo poskyrį prižiūrėti ir prakontroliuoti daugiabutį administruojančios įmonės (uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ (toliau - ir Bendrovė, administratorius)) veiklą, nustatant tikslią 3 metus besitęsiančią lietaus vandens pratekėjimo į butą priežastį ir jos pašalinimą.

Šalies argumentai

Skunde Komisijai pareiškėja nurodė, kad lietaus vandens pratekėjimas į buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) gyvenamąjį kambarį per išorinę daugiabučio sieną vyksta nuo 2022 iki 2024 metų. Daugiabutį administruojanti Bendrovė per visus šiuos metus nenustato konkrečios lietaus vandens pratekėjimo priežasties. Buvo nurodomos keturios skirtingos galimos vandens pratekėjimo vietos, skirtingi apžiūros aktai, pagal kuriuos atlikti darbai problemos neišsprendė. Administracija ignoruoja besitęsiančią problemą, pateisina Bendrovės neveiksnumą ir aplaidumą, neprižiūri ir nekontroliuoja. Bendrovės nurodymu 2022 metais buvo sandarintas langas, sutepta mastika, tačiau problema neišspręsta. 2023 metais pareiškėja kreipėsi į savivaldybę. Buvo gautas atsakymas ir įpareigojimas, tačiau administratorius specializuotos ekspertizės neatliko, darbai atlikti pagal vietinio inžinieriaus nurodytas galimas pratekėjimo vietas, tačiau tai nepadėjo. 2024 metais lietaus vanduo vis tiek pratekėjo. Administratorius neatliko specializuotos ekspertizės, nebuvo atlikta pakartotinė apžiūra, nedalyvaujant surašytas apžiūros aktas, kuriame yra loginių klaidų, iš išorės mastika suteptoje vietoje galima nesandarumo vieta pažymėta žemiau negu yra pratekėjimo defektas buto viduje. Pareiškėja į Administraciją kreipėsi ne vieną kartą, tačiau iš jos, neįsigilinus, neatsižvelgiant į kelis metus besitęsiančią problemą, buvo gauti netikslūs atsakymai, išvados.

Pareiškėja teigia, kad per tris metus Bendrovė nenustatė išorinės daugiabučio sienos defekto, dėl ko, jos manymu, administratoriaus veikla buvo netinkama ir jis nevykdė savo įsipareigojimų.

Skunde taip pat nurodoma, kad Buto kapitalinis remontas ankstesnių savininkų buvo atliktas pagal statybos leidimą, gautą iš administratoriaus ir savivaldybės. Leidimuose nenurodyta, kad atlikus remontą, daugiabučio išorinė siena pereina buto savininkų atsakomybėn ir administratorius jos nebeprižiūri. Pažymi, kad remonto metu išorinės konstrukcijos nekeistos, už butą visą laiką moka pilną kainą administratoriui už jo atliekamą techninę priežiūrą ir administravimą. Teigia, kad pagal galiojančius teisės aktus išorines konstrukcijas ir sienas prižiūri ir tvarko administratorius, jis privalo užtikrinti jų sandarumą, o jo veiklą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybė.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad specializuotą ekspertizę pagal savivaldybės nurodymą ir išaiškinimą privalo atlikti daugiabučio administratorius. Buto savininkas gali užsakyti savo ekspertizę, jei nesutinka su išvadomis arba užsakyti atliktų darbų ekspertizę. Šiuo atveju reikalinga ne atliktų darbų, o lietaus vandens pratekėjimo vietos nustatymo ekspertizė. Administratorius ekspertizės neatliko, o jo inžinierius „iš akies“ nustatinėjo galimas pratekėjimo priežastis.

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepime teismui į atsakovės skundą prašė atsakovės skundą atmesti ir palikti Komisijos sprendimą nepakeistą.

Šalies argumentai

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos A. R. skundas buvo tenkintas, ir šioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad 2025 m. sausio 27 d. pareiškėjai pateiktas Rraštas buvo parengtas vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos įstatymais, tiek namo administratoriaus 2024-07-25 namo apžiūros akto išvadomis, kuriose yra aiškiai nurodyta, kad vandens pratekėjimas vyko sandarinto tarpo tarp pastato sienos ir balkono atitvaro vietoje, išvadose yra rekomenduojama buto savininkui tvarkytis balkono įstiklinimo metu netinkamai sandarintas vietas tarp sienos ir balkono atitvaro. Apžiūros akte taip pat pažymėta, kad bendrojo naudojimo namo konstrukcija vandens pratekėjimui į balkoną neįtakoja. Pažymi, kad 2024-07-25 namo apžiūros akto išvados nėra nuginčytos, taip pat pareiškėja nėra pateikusi objektyvių dokumentų ar papildomų ekspertizės aktų, kurie nuginčytų ar paneigtų išvadas, padarytas 2024-07-25 namo apžiūros akte. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daro išvadą, kad Administracija remiantis 2024-07-25 namo apžiūros akto išvadomis net negalėtų pateikti kitokio atsakymo. Be to, 2010-10-01 butui buvo išduotas statybos leidimas, kurio metu buvo išardyta buto balkono siena, kas tikėtina, taip pat galėjo įtakoti atsiradusius buto defektus, dėl kurių į butą patenka vanduo.

Atsakovė pažymėjo, jog rengiant Raštą į pareiškėjos prašymus, ėmėsi visų galimų veiksmų savo kompetencijos ribose, kad pareiškėjai būtų suteiktas išsamus ir informatyvus atsakymas. Šią aplinkybę pagrindžia tai, kad Administracija ne kartą teikė įpareigojimus namo administratoriui, jog būtų gautos namo apžiūros akto išvados ir būtų išspręstas pareiškėjos prašymas.

Atsakovės nuomone, Komisijos sprendimo dalis, kuria Administracija įpareigota išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gruodžio 20 d. ir gruodžio 23 d. prašymų dalį dėl namo administratoriaus veiksmais galimai pažeistų pareiškėjos teisių ir interesų bei pateikti išsamų ir motyvuotą atsakymą, yra nepagrįsta ir prieštarauja Administracijai teisės aktais priskirtų funkcijų apimčiai.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktu, Savivaldybės savarankiška funkcija – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka, o pagal to paties straipsnio 42 punktą – butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Šios funkcijos konkretizuotos Savivaldybės tarybos 2020-04-15 sprendimu Nr. 1-493 patvirtintose Kontrolės taisyklėse. Pagal šias taisykles Administracijos veiklos tikslas yra užtikrinti, kad valdytojai vykdytų jiems teisės aktais nustatytas funkcijas. Administracija atlieka šios veiklos priežiūrą ir kontrolę, tačiau neturi funkcijos vertinti ar spręsti, ar konkretaus asmens – patalpų savininko – teisės ar interesai yra pažeisti, nes tai patenka į privačių (civilinių) santykių reguliavimo sritį.

Pagal Kontrolės taisyklių 13 punktą, planinis patikrinimas užbaigiamas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto surašymu. Akte nurodomi valdytojo pateikti dokumentai, trūkumai, kuriuos valdytojas nedelsdamas pašalino, aprašoma valdytojo veikla, jos įvertinimas, pateikiamos rekomendacijos, taip pat informuojama apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl nustatytų pažeidimų. Akto turinys aiškiai parodo, kad vertinimo objektas yra valdytojo veikla pagal teisės aktus, o ne asmenų subjektyvių interesų pažeidimas. Šiuo atveju Administracijos skundžiamas raštas pareiškėjai buvo parengtas, remiantis namo administratoriaus 2024-07-25 pateikto namo apžiūros akto išvadomis, kurios nėra nuginčytos, taip pat pareiškėja nėra pateikusi objektyvių dokumentų ar papildomų ekspertizės aktų, kurie nuginčytų ar paneigtų išvadas, padarytas 2024-07-25 namo apžiūros akte. Atsižvelgiant į tai, Administracijai nebuvo pagrindo pradėti namo administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, t. y. Administracijos veiksmai buvo pagrįsti turima informacija ir neprieštaravo teisės aktams.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, ji savo kompetencijos ribose atliko visus veiksmus, kurie privalomi nagrinėjant pareiškėjos prašymus, o būtent – Raštu yra pateikta visa reikalinga informacija, nuoseklus, motyvuotas ir išsamus atsakymas į prašymus, išdėstytos faktinės aplinkybės, cituojamas teisinis reguliavimas. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, saistoma gero administravimo principo imperatyvų, išnagrinėjo pareiškėjos prašymus pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir priėmė sprendimą (atsakymą į prašymus), atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Atsakovės nuomone, Komisija, priimant skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino ir ištyrė byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad į pareiškėjos prašymą dėl informacijos suteikimo buvo atsakyta nepakankamai išsamiai. Todėl mano, kad Komisijos skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas pareiškėjos skundas, turi būti naikinama, o pareiškėjos skundas toje dalyje – atmestas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šilėja“ atsiliepime Komisijai nurodė, kad Butas yra 120 V serijos pastate, jo statybos metai 1981, penkių aukštų, sienos gelžbetonio plokštės, virš 3-io buto visi balkonai įstiklinti. Šios serijos bei monolitiniuose pastatuose pagal projektus nebuvo numatyta stiklinti balkonų ar lodžijų. Pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojanti Bendrovė prižiūri ir kai reikia tvarko bendrąsias pastato konstrukcijas - stogus, sienas, balkonų atitvarus, bendrąsias inžinerines komunikacijas, bet ne tarpus tarp balkonų, lodžijų ir sienos ar balkonų grindų plokštės ir atitvaro. Bendrovė neturi teisės užtaisyti šių tarpų, nes taip pažeistų projektą. Tarp balkono, lodžijos atitvarų ir sienos, bei tarp balkono, lodžijos grindų plokštės ir atitvaro projektuose buvo palikti tarpai, skirti natūraliam vandens nutekėjimui. Vėliau prasidėjo masinis balkonų, lodžijų stiklinimas, kurį gyventojai atlikdavo savavališkai, be projektų, neturint kitų namo bendrasavininkų pritarimo, apklausų. Šiuo atveju nėra žinoma, ar buvo gautas namo bendrasavininkų pritarimas. Stiklinimo darbai dažnu atveju buvo atliekami nekokybiškai, rangovai nenorėjo pripažinti kaltės ir taisyti defektus, o gyventojai kaltindavo namo bendrąsias konstrukcijas ir jas prižiūrinčias įmones. Kai pareiškėja kreipėsi 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo ir 2024 liepos mėnesį, buvo surašyti apžiūros aktai, norint jai padėti, atlikti remonto darbai. Tačiau vanduo turi savo tekėjimo kelius. 2024 m. liepos 25 d. akte surašyti balkono stiklinimo defektai, bet pareiškėja to nenori pripažinti. Pratekėjimo žymė yra palei grindis, t. y. po apskardinimu, virš pratekėjimo vietos, ant balkono lubų, stiklų pratekėjimų nėra, todėl pareiškėja turėjo, pirmiausia, kreiptis į ankstesnį savininką ir pareikalauti ištaisyti defektus, tačiau to neatliko. Ankstesniam savininkui atsisakant pašalinti defektą, pareiškėja galėtų kreiptis į ekspertą ir, jeigu reikės, į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 27 d. rašto Nr. A51-15437/25(3.3.2.29E-PAS) „Dėl vandens pratekėjimų bute (duomenys neskelbtini)“ (toliau - Raštas), o tuo pačiu ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025-04-18 sprendimo 21RE-331 (AG-151/06-2025) dalies, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota išnagrinėti pareiškėjos 2024-12-20 ir 2024-12-23 prašymų dalį dėl Bendrovės galimai pažeistų pareiškėjos teisių ir interesų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. gruodžio 20 d. prašymu „Dėl būsto administravimo poskyrio atsakymo vertinimo ir pagrįstumo“ (toliau – ir 2024-12-20 Prašymas) kreipėsi į Administracijos direktorių ir prašė įvertinti atsakovės pateiktą 2024-12-09 atsakymą bei komunikaciją į pareiškėjos prašymus, klausimus dėl lietaus vandens pratekėjimo į pareiškėjos butą. Prašė įvertinti, ar tinkamai įsigilinta į situaciją ir pateikti atsakymai pagrįsti ir tinkami. Taip pat nurodė, kad nuo 2022 metų buvo atlikti įvairūs darbai, tačiau lietaus pratekėjimo į butą problema išliko, todėl prašė išspręsti šią problemą.

Pareiškėja 2024 m. gruodžio 23 d. prašymu „Dėl vandens pratekėjimų bute Gelvonų g. 49-3, Vilniuje (reg. Nr. A51-180477/24(3.3.2.26E-ENE))“ (toliau – ir 2024-12-23 Prašymas) el. laišku kreipėsi į Administracijos Energetikos skyriaus Būsto administravimo poskyrį ir nurodė, kad į jos pateiktus klausimus ir faktus (2024-11-11, 2024-11-12) neatsakyta. 2024-12-23 Prašyme išvardinti klausimai, į kuriuos, pareiškėjos nuomone, nebuvo atsakyta. Kelia klausimus dėl administratoriaus atsakomybės, kompetencijos, komunikavimo nebuvimo, pateiktų išvadų dėl pratekėjimo į butą neteisingumo.

Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2024-12-20 ir 2024-12-23 Prašymus, 2025-01-27 priėmė skundžiamą Raštą, kuriuo informavo pareiškėją apie nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad Bendrovės 2024 m. liepos 25 d. akte užfiksuota galima drėgmės patekimo į Butą priežastimi neturi pagrindo abejoti. Pažymėjo, kad į Administracijos vykdomą daugiabučių namų valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę neįeina parengtų darbų sąmatų, atliekamų ir atliktų darbų kiekių ir kokybės kontrolė. Paaiškino, kad pareiškėja, nesutikdama su Administratoriaus organizuotų remonto darbų kokybe ar namo apžiūros aktuose pateiktų išvadų pagrįstumu, gali užsakyti ekspertizę ar savo interesus ginti teisės aktų nustatyta teismine tvarka.

Pareiškėja, nesutikdama su Raštu, skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024-12-20 ir 2024-12-23 Prašymus bei įpareigoti Administraciją prižiūrėti ir prakontroliuoti daugiabutį administruojančios įmonės veiklą, nustatant tikslią 3 metus besitęsiančią lietaus vandens pratekėjimo į butą priežastį ir jos pašalinimą.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2025 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos A. R. 2024-12-20 ir 2024-12-23 prašymų (atitinkančių skundo reikalavimus) dalį dėl daugiabučio namo, adresu Gelvonų 49, Vilniuje, administratoriaus veiksmais galimai pažeistų pareiškėjos teisių ir interesų bei pateikti pareiškėjai A. R. teisės aktų reikalavimus atitinkantį, išsamų ir motyvuotą atsakymą į šią jos prašymų dalį. Kitą pareiškėjos A. R. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčui aktualūs teisės aktai yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Statybos įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinės taisyklės bei jų pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklės (toliau - Kontrolės taisyklės).

Vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiškosios savivaldybės funkcijos, tarp kurių, statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka (21 punktas) bei butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles (42 punktas).

Kontrolės taisyklės nustato Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.83 straipsnio 3 dalį vykdomos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – patalpų savininkai) bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų, Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų administratorių (toliau – valdytojai), veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės tvarką (1 punktas). Savivaldybės administracija, vykdydama valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, gali atlikti planinį bei neplaninį valdytojo veiklos patikrinimą. Planinio patikrinimo tikslas – surinkti ir įvertinti informaciją ir duomenis apie valdytojo veiklą (4 punktas). Planinis patikrinimas atliekamas pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą metinį valdytojų veiklos planinių patikrinimų planą (5 punktas). Neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo (toliau – neplaninis patikrinimas) tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, ir užkirsti kelią naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams atsirasti (15 punktas).

Nagrinėjamu atveju aktualios Kontrolės taisyklių nuostatos, reglamentuojančios neplaninį patikrinimą.

Neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplaninis patikrinimas pradedamas Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu (16 punktas). Gavus patalpų savininko skundą, jis įvertinamas ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priimamas sprendimas pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Kai priimtas sprendimas pradėti neplaninį patikrinimą, visais atvejais Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens rašte turi būti nurodyta valdytojo neplaninio patikrinimo pagrindas ir patikrinimo apimtis, neplaninį patikrinimą atliekantis Kontrolierius, sprendimo pradėti neplaninį patikrinimą apskundimo tvarka, terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 10 darbo dienų, valdytojui pateikti informaciją ir duomenis, juos pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų veiksmų ar neveikimo ir prašomų dokumentų, kuriuos valdytojas turi pateikti Kontrolieriui, sąrašas (17 punktas). Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal skunde nurodytas aplinkybes ir turimą informaciją ir duomenis yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. remiantis teisingumo ir protingumo principais pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Neplaninis patikrinimas nepradedamas, jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole (19 punktas).

Iš išdėstytų teisinio reglamentavimo nuostatų matyti, kad bendrojo naudojimo objektų administratorių (šiuo atveju – UAB „Šilėja“) veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūros ir kontrolės funkcijos priskirtos Savivaldybės administracijai – atsakovei.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos 2024-12-20 ir 2024-12-23 prašymai, į kuriuos buvo priimtas skundžiamas Raštas, nėra konkretūs, klausimai suformuluoti padrikai, tačiau jų esmė yra aiški, pareiškėja prašo Administracijos įvertinti UAB „Šilėja“ veiksmus (tuo pačiu sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo), nustatant vandens pratekėjimo į Butą priežastis, ir prašo padėti išspręsti 3 metus besitęsiančią vandens į butą pratekėjimo problemą, nustatant tikslią pratekėjimo priežastį ir ją pašalinant. Prašymuose taip pat skundžiamasi dėl netinkamo Administracijos bendravimo su pareiškėja.

Kaip jau minėta, viena iš Administracijos priežiūros ir kontrolės formų pagal Kontrolės taisykles yra neplaniniai patikrinimai. Pažymėtina, kad teisės aktai numato Administracijos direktoriaus įgaliotų specialistų teisę atlikti neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą, gavus patalpų savininko skundą, ar atsisakyti pradėti neplaninį patikrinimą, jeigu, be kita ko, skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole.

Sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumą, svarbu nustatyti ar atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą prižiūrinti ir kontroliuojanti institucija, tinkamai atliko jai pavestas pareigas, ar ėmėsi veiksmų dėl pareiškėjos nurodytos problemos sprendimo, ar tinkamai atsakė pareiškėjai į jos iškeltus klausimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja į atsakovę dėl pratekančio vandens į butą kreipėsi 2023-09-29. Administracijos skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. A51-188232/23 pareiškėjai buvo išaiškintos jos ir namo administratoriaus teisės ir pareigos. Šiuo raštu Administracija įpareigojo namo administratorių (UAB „Šilėja): 1) Pateikti namo techninės priežiūros dokumentus – sezoninių (periodinių) arba specializuotų apžiūrų aktus, kuriuose nustatytos vandens pratekėjimo bute priežastys. Esant poreikiui, atlikti pakartotinę specializuotą apžiūrą; 2) Jeigu nepavyksta nustatyti vandens pratekėjimų namo bute atsiradimo priežasties, kreiptis į specialistus ar įmonę turinčius išduotus kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę atlikti statinio ar jo dalies ekspertizę; 3) Atsakyti Pareiškėjai į prašymą, išsamiai paaiškinant, ar vandens pratekėjimai bute vyksta buto savininko atsakomybės ribose; 4) Nustačius, kad vandens pratekėjimai vyksta ne buto savininkės atsakomybės ribose, nedelsiant organizuoti ir atlikti jų likvidavimo/remonto darbus; 5) Apie šių įpareigojimų įvykdymą iki 2023-12-30 informuoti Pareiškėją ir Administracijos skyrių raštu, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus (specializuotos apžiūros aktą, ekspertizės aktą (jeigu bus poreikis užsakyti), atliktų darbų aktus, atliktų remonto darbų fotofiksaciją).

Administracija, atsižvelgdama į gautą A. R. skundą, 2024-09-06 raštu Nr. A51-128464/24(3.3.2.26E-ENE) pakartotinai įpareigojo UAB „Šilėja“ nustatyti vandens pratekėjimų Namo bute atsiradimo priežastį (jeigu reikia, kreiptis į specialistus ar įmonę turinčius išduotus kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę atlikti statinio ar jo dalies ekspertizę), išsamiai paaiškinti Pareiškėjai kieno atsakomybės ribose yra lietaus vandens pratekėjimų šalinimo darbai.

Namo administratorius 2024-11-05 raštu Nr. R3-D-365 Administracijai bei pareiškėjai pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad pateikė apžiūros aktą ir susirašinėjimo su buto savininke kopijas. Pažymėjo, kad pakartotinės apžiūros atlikti nebuvo ir nėra būtinybės, kadangi situacija yra ta pati – buto savininkė savo jėgomis ir lėšomis turi tvarkytis balkono įstiklinimo metu netinkamai sandarintas vietas tarp sienos ir balkono atitvaro.

Pareiškėja, nesutikdama su administratoriaus atsakymu, 2024-11-11 ir 2024-11-12 el. laiškais kreipėsi į Administraciją, kuri 2024-12-09 raštu pareiškėją informavo, jog neturi pagrindo abejoti atestuoto specialisto atliktos apžiūros išvadomis, taip pat teikti įpareigojimus administratoriui pakartotinai nustatyti lietaus vandens pratekėjimų į Butą priežastį.

Pareiškėja, nesutikdama su UAB „Šilėja“ išvadomis bei Administracijos 2024-12-09 atsakymu, 2024-12-20 ir 2024-12-23 prašymais, kuriuose iš esmės atkartojo ankstesniuose prašymuose, susirašinėjimuose nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Administraciją, kuri ir priėmė byloje skundžiamą Raštą.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, pareiškėjos 2024-12-20 ir 2024-12-23 prašymus bei ankstesnius kreipimusis, vertina, kad atsakovės atsakymas (Raštas) buvo parengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, išsamus ir pareiškėjai suprantamas, jame buvo pateikti motyvuoti atsakymai į visus pareiškėjos klausimus, kiek tai patenka į Administracijos kompetencijos ribas. Pareiškėja buvo informuota, kad administratoriaus 2024-07-25 namo apžiūros akto išvadose yra nurodytos galimos drėgmės patekimo į butą priežastys ir buto savininko atsakomybė dėl defektų šalinimo. Minėto akto išvadose nurodyta, kad pratekėjimas vyko sandarinto tarpo tarp pastato sienos ir balkono atitvaro vietoje, rekomenduojama buto savininkui tvarkytis balkono įstiklinimo metu netinkamai sandarintas vietas tarp sienos ir balkono atitvaro. Apžiūros akte taip pat pažymėta, kad bendrojo naudojimo namo konstrukcija vandens pratekėjimui į balkoną neįtakoja. Administracija Rašte pažymėjo, kad 2010-10-01 butui buvo išduotas statybos leidimas Nr. GR/943/10-0944 (statybos rūšis – rekonstravimas). Rekonstravimo metu buvo išardyta buto balkono siena po palange, suformuota anga, apjungianti virtuvę ir kambarį, tokiu būdu padidinant buto plotą. Administracija pakartotinai pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti atestuoto specialisto atliktos apžiūros išvadomis bei paaiškino, jog pareiškėja, norėdama įvertinti administratoriaus organizuotų remonto darbų kokybę, namo apžiūros aktuose pateiktų išvadų pagrįstumą, gali užsakyti papildomą ekspertizę. Rašte taip pat pasisakė ir dėl pareiškėjos nurodyto netinkamo Administracijos bendravimo (komunikavimo) su pareiškėja.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, priimdama ginčijamą Raštą, vadovavosi gautais dokumentais, paaiškinimais, namo administratoriaus pateiktomis išvadomis, pagrindžiančiomis, kad pratekėjimas vyko sandarinto tarpo tarp pastato sienos ir balkono atitvaro vietoje, o bendrojo naudojimo namo konstrukcija vandens pratekėjimui į balkoną neįtakoja. Byloje esanti 2024-07-25 namo apžiūros akto išvada yra surašyta kvalifikuoto specialisto - techninės priežiūros inžinieriaus A. T., kurios pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Norint paneigti tokios išvados pagrįstumą, turėtų būti naudojami tokio paties pobūdžio, tai yra techninio, įrodymai. Pareiškėjos nesutikimo su Administracijos, UAB „Šilėja“ pateiktomis išvadomis argumentai, teismo vertinimu, iš esmės yra pagrįsti tik jos asmeniniu vertinimu (subjektyvia nuomone). Pareiškėja nepateikė jokių konkrečių faktų ar techninių įrodymų, duomenų, kurie patvirtintų, kad lietaus vandens pratekėjimai į jos butą vyktų per bendro naudojimo namo konstrukcijas ir kurie iš esmės sudarytų prielaidas suabejoti 2024-07-25 namo apžiūros akto išvados, skundžiamo Rašto teisėtumu ir pagrįstumu, kad atsakovė būtų netinkamai įvertinusi turimus duomenis, ar bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės nustatymą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė ne kartą teikė įpareigojimus namo administratoriui, jog būtų gautos namo apžiūros akto išvados ir būtų išspręstas pareiškėjos prašymas, o remiantis gautomis namo apžiūros akto išvadomis, kurios nėra nuginčytos ar paneigtos, buvo parengtas skundžiamas Raštas. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, jog lietaus vandens pratekėjimas į pareiškėjos butą vyko dėl bendrojo naudojimo namo konstrukcijos, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo pradėti bendrojo naudojimo objekto valdytojo (UAB „Šilėja“) veiklos neplaninį patikrinimą (Kontrolės taisyklių 19 punktas), todėl motyvuotu ir pagrįstu atsakymu (Raštu) informavo pareiškėją apie jai rūpimus klausimus.

Pareiškėja teigia, kad lietaus vanduo patenka į jos butą, o ne į balkoną, kaip nurodyta 2024-07-25 namo apžiūros akto išvadoje. Teismas atmeta pareiškėjos teiginį, kaip nedarantį jokios įtakos išvados pagrįstumui, nes jos balkonas po rekonstrukcijos buvo sujungtas su butu, taip padidinant buto plotą.

Teismas taip pat atmeta pareiškėjos teiginius, kad 2024-07-25 namo apžiūros akto išvados teisingumą paneigia tai, jog nurodyta vandens pratekėjimo priežastis buvo šalinama jau 2022 metais, tačiau nepadėjo. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog 2022 metais galimai buvo šalinamos vandens pratekėjimo priežastys, užtaisant galimas pratekėjimo vietas, nepaneigia pačios 2024-07-25 namo apžiūros akto išvados teisingumo. Šiuo atveju galėtų kilti klausimas dėl administratoriaus ar pačios pareiškėjos organizuotų ir vykdytų remonto darbų (užtaisant pratekėjimo vietas) kokybės, tačiau tai jau yra civiliniai santykiai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Administracija Raštu suprantamai ir argumentuotai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atsakė į pareiškėjos visus klausimus, rengiant ir priimant atsakymą, ėmėsi visų galimų veiksmų savo kompetencijos ribose, kad A. R. būtų suteiktas išsamus ir informatyvus atsakymas (Raštas). Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, saistoma gero administravimo principo imperatyvų, išnagrinėjo pareiškėjos prašymus ir priėmė Raštą (atsakymą į prašymus), atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, dėl ko jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2025 m. balandžio 18 d. sprendimu įpareigojusi Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos A. R. 2024-12-20 ir 2024-12-23 prašymų (atitinkančių skundo reikalavimus) dalį dėl daugiabučio namo, adresu Gelvonų 49, Vilniuje, administratoriaus veiksmais galimai pažeistų pareiškėjos teisių ir interesų bei pateikti pareiškėjai A. R. teisės aktų reikalavimus atitinkantį, išsamų ir motyvuotą atsakymą į šią jos prašymų dalį , padarė neteisingas išvadas, kuriomis remiantis priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl šių priežasčių atsakovės reikalavimas patenkintinas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. balandžio 18 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjos A. R. skundas buvo tenkintas, įpareigojant atsakovę atlikti veiksmus, panaikintina, o pareiškėjos skundas dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais,

nusprendžia:

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025-04-18 sprendimo Nr. 21RE-331 (AG-151/06-2025) dalį, kuria buvo nuspręsta įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos A. R. 2024-12-20 ir 2024-12-23 prašymų (atitinkančių skundo reikalavimus) dalį dėl daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus veiksmais galimai pažeistų pareiškėjos teisių ir interesų bei pateikti pareiškėjai A. R. teisės aktų reikalavimus atitinkantį, išsamų ir motyvuotą atsakymą į šią jos prašymų dalį.

Pareiškėjos A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis