Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3461-789/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-05-23
Bylos Nr.: I-3461-789/2016
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: BUAB „Jofa production“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

1.9Mokestiniai ginčai
1.9.2Pelno mokestis
1.9.2.1.3Leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai
1.9.2.3Kiti su pelno mokesčiu susiję klausimai

Administracinė byla Nr. I-3461-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03135-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.9; 1.9.2; 1.9.2.1.3; 1.9.2.3; (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „Jofa production“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija), dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja BUAB „Jofa production“ pateikė teismui skundą, kurį 2015-06-19 patikslinusi prašė panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2015-02-18 sprendimą Nr. FR0682-101 „Dėl patikrinimo akto Nr. FR0680-837 patvirtinimo“ ir 2015-05-15 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. 69-50 „Dėl UAB „Jofa production“ 2015-03-03 skundo“ (t. 1, b. l. 1–3, 8–10).

Pareiškėja skunde nurodė, kad BUAB „Jofa production“ administratorius 2015-05-20 gavo 2015-05-15 VMI sprendimą Nr. 69-50 dėl Klaipėdos AVMI 2015-02-18 sprendimo Nr. FR0682-101 patvirtinimo. Nurodė, jog Klaipėdos AVMI patikrinimo akte remiasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-11 įsakymu Nr. 40 patvirtintomis Skolų beviltiškumo ir pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pažymėjo, kad Taisyklės galiojo iki 2010-06-10. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ministro 2010-06-10 įsakyme Nr. 1K-188 „Dėl finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 40 „Dėl skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2 punkte nustatyta, kad šis įsakymas taikomas apskaičiuojant 2010 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Pareiškėjos nuomone, patikrinimo aktas negali būti grindžiamas negaliojančiais teisės aktais.

Pareiškėja nurodė, jog Klaipėdos AVMI patikrinimo akte remiamasi informacija, gauta iš interneto tinklalapio www.allabolag.se, kuri yra ne lietuvių, o švedų kalba. Nėra žinoma, kas yra šio tinklalapio valdytojas, ar jame teikiama informacija yra teisinga. Nurodė, jog prie patikrinimo akto taip pat nėra pateikta įrodymų, kad patikrinimą atlikusi specialistė D. J. moka švedų kalbą ir supranta, kas yra parašyta pridėtose lapų kopijose iš minėto interneto tinklalapio. Pareiškėja mano, kad iš interneto tinklalapio www.allabolag.se gauta informacija nėra tinkamas šaltinis akte nurodytiems teiginiams pagrįsti, kad pareiškėjos akcininkas M. T. G. yra įmonės „Dalsland Resort AB“ vadovas ir įmonės „Golfbo Fastighets AB“ narys.

Pareiškėja pažymėjo, kad prie patikrinimo akto nepridėta Norvegijos mokesčių administracijos atstovių Audito skyriaus vyresniosios auditorės R. A. S. ir E. J. H. pateikta ir patikrinimo akte minima informacija. Teigė, jog neaišku, kokia kalba buvo pateikta informacija ir kuo jį pagrįsta. Mano, jog patikrinimo aktas ir sprendimas jį patvirtinti negali būti pagrįstas dokumentais ne lietuvių kalba ir kita nežinomos kilmės informacija.

Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos AVMI patikrinimo akte Nr. FR0680-837 nėra jokios informacijos apie Kauno AVMI vyr. specialistės E. K. atliktą operatyvų patikrinimą ir patikrinimo ataskaitą Nr. FR07690-7356. Be to, pažymėjo, kad ši ataskaita nėra nurodyta kaip priedas nei prie patikrinimo akto, nei prie sprendimo patvirtinti patikrinimo aktą, todėl akivaizdu, kad tikrinimo metu ja remtasi nebuvo. Mano, jog Klaipėdos AVMI šia ataskaita negali grįsti sprendimo, kuriuo tvirtina patikrinimo aktą.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, jog pareiškėjos deklaruota vykdyta veikla – betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyba. Nurodė, jog Kauno apygardos teismo 203-09-13 nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla, o VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2014-05-02 pareiškėjos statusas – bankrutavusi. Teigė, kad vienintelio pareiškėjos akcininko norvego M. T. G. 2012-12-30 sprendimu dėl pareiškėjos gautinų skolų nurašymo Nr. 6 nuspręsta 3 504 153,35 Lt sumą pripažinti beviltiška. Pažymėjo, kad metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2012 metus deklaruota 3 493 455 Lt beviltiškų skolų bei 3 493 655 Lt pelno prieš apmokestinimą sumažinimo (nuostolių padidinimo) bendra suma. Teigė, jog pareiškėjos 2011 m. apyvartos žiniaraštyje buvo nurodytas išankstinio apmokėjimo Švedijos įmonei „Golfbo Flastighets AB“ 68 945 Lt likutis (19 967,77 Eur), kuris pareiškėjos 2012 m. buhalterinėje apskaitoje perkeltas į abejotinų skolų sąskaitą ir akcininko sprendimu nurašytas į sąnaudas. Taip pat pažymėjo, jog kitai Švedijos įmonei „Dalslands Resort AB“ pareiškėja 2011 m. pardavė betoninių plokščių, kolonų, sijų ir kt. gaminių už 13 050 187 SEK, 2012 m. – už 322 023 SEK. Nurodė, jog 2011-12-23 pirkėjo įsiskolinimas buhalterinėje apskaitoje sumažintas 5 000 000 SEK dėl nuolaidų, grąžinimų, o 2012 m. visa likusi 8 372 210 SEK skola perkelta į abejotinų skolų sąskaitą ir akcininko sprendimu 3 350 475 Lt suma, įvertinus valiutų kurso pasikeitimo teigiamą įtaką, nurašyta į sąnaudas. Be to, teigė, kad apyvartos žiniaraštyje įmonei „Dalslands Resort AB“ 2012-01-01 nurodytas 340 000 SEK išankstinio apmokėjimo likutis sudengtas su Švedijos įmonės „Melleruds Golf AB“ 155 000 SEK išankstiniu mokėjimu bei 2012 m. likusi 185 000 SEK suma perkelta į abejotinų skolų sąskaitą ir akcininko sprendimu 74 035,15 Lt suma, įvertinus valiutų kurso pasikeitimo teigiamą įtaką, nurašyta į sąnaudas. Atsakovė pažymėjo, kad Pelno mokesčio įstatymas (toliau – ir PMĮ) riboja tam tikrų įmonės patirtų sąnaudų, nors jos ir skirtos apmokestinamosioms pajamoms uždirbti, pripažinimą leidžiamais atskaitymais. Nurodė, jog tokios sąnaudos vadinamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais, o beviltiškos skolos priskiriamos minėtiems ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 17 str. 2 d. 7 p.).

Nurodo, kad skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (PMĮ 25 str. 2 d.). Pažymi, kad nuostatas detalizuoja ir jų įgyvendinimą nustato Taisyklės.

Atsakovė nurodė, jog iš pateiktos mokestinio ginčo medžiagos matyti, kad VMI, vadovaudamasi PMĮ 2 str. 33 d. bei 25 str. 4 d., neleido beviltiškas skolas pripažinti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, nes konstatavo įmonių sąsajumą per valdomus asmenis.

Pažymėjo, kad 2014-02-19 atsakovė gavo Norvegijos Karalystės Mokesčių direktorato prašymą atlikti Norvegijos piliečio M. T. G. valdomų įmonių Lietuvoje bendrus patikrinimus, todėl nesutinka su pareiškėjos administratoriaus nuomone, jog patikrinimo metu buvo vadovautasi informacija iš interneto tinklalapio www.allabolag.se.

Nurodė, kad Kauno AVMI kartu su Norvegijos mokesčių administratoriaus atstovais (Audito skyriaus vyresniosiomis auditorėmis R. A. S. ir E. J. H.) atliko UAB „Jofa“ ir pareiškėjos bendrus operatyvius patikrinimus. Atkreipė dėmesį, jog atlikto pareiškėjos operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. FR0760-7356 pažymėta, jog pareiškėja yra susijusi su Lietuvos įmonėmis (per pareiškėjos akcininką Norvegijos pilietį M. T. G. bei pareiškėjos direktorę L. P.) UAB „Blue Investments“, UAB „Blue Wood“, UAB „Jofa“, UAB „Matinga“, UAB „Jofos konstrukcijos“, UAB „Liarta“, UAB „LIMART“, UAB „Sidlita“. Pažymėjo, kad operatyvaus patikrinimo ataskaitoje konstatuota, kad įmonės „Dalslands Resort AB“ 100 proc. akcijų valdo pareiškėjos akcininkas M. T. G., o įmonės „Golfbo Fastighets AB“ 100 proc. akcijų valdo įmonė „Uni-Nor Holding AB“, kurios 100 proc. akcijų priklauso įmonei „Tangens Fastigheter AB“, kurios vienintelis akcininkas yra M. T. G.. Teigė, jog minėta informacija buvo patvirtinta Audito skyriaus vyresniosios auditorės E. J. H. pateiktame atsakyme bei pridėtuose dokumentuose, t. y. informacija apie visas M. T. G. valdomas įmones tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse.

Atsakovė taip pat nurodė, jog prie mokestinio ginčo medžiagos buvo pateikti Inspekcijos 2014-12-08 patikrinimo akte Nr. FR0680-837 ir 2015-02-18 sprendime Nr. FR0682-101 interneto tinklalapyje www.allabolag.se minimos informacijos vertimai į lietuvių kalbą, todėl atsakovė neturi pagrindo abejoti Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus pateikta informacija.

Pažymi, jog 2014-12-02 patikrinimo akte Nr. FR0680-837 teigiama, kad į pajamas nebuvo įtraukta įmonės „Golfbo Falstighets AB“ 74 035,15 Lt suma ir įmonės „Dalslands Resort AB“ 944,73 Lt suma. Teigia, kad negalima minėtų sumų pripažinti beviltiškomis skolomis pagal PMĮ 25 str. 1 d.

Nesutinka, jog buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą, kai Inspekcija nepateikė visos mokestinio ginčo medžiagos. Nurodė, kad atsakovas, susipažinęs su mokestinio ginčo medžiaga, sprendime Nr. 69-50 pažymėjo, jog šioje byloje nebuvo pateikta informacija apie pareiškėjo prašymą susipažinti su mokestinio ginčo medžiaga bei minėto prašymo netenkinimo pagrindų. Be to, pažymi, kad pareiškėjas taip pat neišreiškė noro susipažinti su mokestinio ginčo medžiaga ir skundą nagrinėjant centrinio mokesčio administratoriaus įstaigoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 83, 85).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjos pelno mokesčio už 2012-2013 metus ir pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-12-31 apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2014-12-08 surašė patikrinimo aktą Nr. FR0680-837 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame papildomai apskaičiavo sumokėti 524 048 Lt pelno mokesčio (t. 2, b. l. 42–46). Pareiškėją atstovaujantis bankroto administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, nesutikdamas su patikrinimo metu nustatytais pažeidimais, pateikė 2015-01-14 pastabas, kuriose nurodė, jog Klaipėdos AVMI remiasi informacija švedų kalba iš interneto tinklapio www.allabolag.se, nurodė kitus nesutikimo su Patikrinimo aktu argumentus (t. 2, b. l. 41). Klaipėdos AVMI 2015-02-18 sprendimu Nr. FR0682-101 (toliau – ir Klaipėdos AVMI Sprendimas) patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 151 774,79 Eur pelno mokesčio, 19 715, 55 Eur pelno mokesčio delspinigių bei skyrė 15 177 Eur pelno mokesčio baudą (t. 1, b. l. 11–12). Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos AVMI Sprendimu, VMI pateikė 2015-03-03 skundą (t. 2, b. l. 36–37). VMI 2015-05-15 sprendimu Nr. 69-50 (toliau – ir VMI Sprendimas) patvirtino Klaipėdos AVMI Sprendimą (t. 1. b. l. 13–14). Pareiškėja, nesutikdama su VMI Sprendimu ir Klaipėdos AVMI Sprendimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2015-06-03 skundą, kurį 2015-06-19 patikslinusi prašė panaikinti Klaipėdos AVMI Sprendimą ir VMI Sprendimą (t. 1, b. l. 1–3, 8–10).

Pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad vienintelis pareiškėjos akcininkas, turintis 100% bendrovės akcijų, yra Norvegijos pilietis M. T. G.. Pareiškėjos vadovė laikotarpiu nuo 2009-02-20 iki 2013-10-02 buvo L. P. (t. 2, b. l. 42–43). Kauno apygardos teismo 2013-09-13 nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ įgaliotas asmuo G. A. (t. 1, b. l. 16). Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-12-30 sprendimu Nr. 6 vienintelis įmonės akcininkas M. T. G. nusprendė pripažinti beviltiškomis ir dėl įmonės „Golfbo Fastighets AB“ (toliau – ir Bendrovė Nr. 1) bankroto nurašyti 19 967,77 Eur skolą pareiškėjai ir dėl įmonės „Dalsland Resort AB“ (toliau – ir Bendrovė Nr. 2) (toliau kartu – ir Bendrovės) bankroto 8 557 210, 50 SEK skolą pareiškėjai (t. 2, b. l. 47). Pareiškėjos 2011 m. apyvartos žiniaraštyje buvo nurodytas išankstinio apmokėjimo Bendrovei Nr. 1 68 945 Lt likutis (19 967,77 Eur), kuris sprendimu Nr. 6 nurašytas į sąnaudas (t. 2, b. l. 48). Bendrovės Nr. 2 8 372 210 SEK skolą pareiškėja perkėlė į abejotinų skolų sąskaitą ir akcininko sprendimu Nr. 6 taip pat nurašė į sąnaudas (t. 2, b. l. 50). Atitinkamai nurašydama minėtas skolas, pareiškėja sumažino pelną.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai Klaipėdos AVMI ir VMI konstatavo, kad pareiškėja pažeidė PMĮ 25 str. nuostatas, nes, apskaičiuodama 2012 m. apmokestinamąjį pelną, nusprendė beviltiškomis skolomis pripažinti ir į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukti 3 493 455 Lt skolas.

Pagal PMĮ 25 str. (redakcija nuo 2010-12-11 iki 2011-11-30) nuostatas, iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei ši suma buvo įtraukta į mokesčio mokėtojo pajamas. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose arba jeigu skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu arba likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti. PMĮ 25 str. 4 d. nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Taisyklėse. Pagal PMĮ 2 str. 33 d. 8 p. asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25 procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 procentus savo turto. Tiek Kauno AVMI, tiek VMI Sprendimus grindžia iš esmės ta pačia esmine aplinkybe, kad pareiškėja nurašė beviltiškas skolas iš Bendrovių, kurios yra susijusios su pareiškėja – pareiškėją ir Bendroves kontroliuoja tas pats asmuo, t. y. Norvegijos pilietis M. T. G..

Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu padarytos nepagrįstos išvados dėl to, kad pareiškėja ir Bendrovės yra susiję asmenys. Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu buvo remtasi švedų kalba pateikiamo internetinio puslapio www.allabolag.se informacija, tačiau byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratoriaus darbuotojai, atlikę mokestinį tyrimą, mokėjo švedų kalbą, nebuvo pateikti minėto internetinio puslapio informacijos vertimai į lietuvių kalbą. Teigia, kad pareiškėjas negalėjo susipažinti su mokestinio ginčo medžiaga. Taip pat nurodė, kad Klaipėdos AVMI Patikrinimo akte rėmėsi negaliojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Iš bylos duomenų matyti, kad VMI 2014-02-19 gavo Norvegijos Karalystės mokesčių administracijos prašymą atlikti pareiškėjos, UAB „Jofa“, UAB „Matinga“ ir UAB „Sidlita“ bendrus patikrinimus Lietuvoje, siekiant surinkti Norvegijos mokesčių administracijos norimą informaciją (Norvegijos mokesčių administracijos rašto nuoroda 2013/628282) (t. 1, b. l. 33–36).

Kauno AVMI 2014-05-21 surašė operatyvaus patikrinimo ataskaitą Nr. FR0760-7356 (toliau – ir Operatyvaus patikrinimo ataskaita), kurioje nurodyta, kad pareiškėja yra susijusi su Lietuvos įmonėmis (per pareiškėjo akcininką Norvegijos pilietį M. T. G. bei pareiškėjo direktorę L. P.) UAB „Blue Investments“, UAB „Blue Wood“, UAB „Jofa“, UAB „Matinga“, UAB „Jofos konstrukcijos“, UAB „Liarta“, UAB „Limart“, UAB „Sidlita“. Nurodyta, kad Bendrovės Nr. 1 100 proc. akcijų valdo įmonė „Uni-Nor Holding AB“, kurios 100 proc. akcijų priklauso įmonei „Tangens Flastigheter AB“, kurios vienintelis akcininkas yra M. T. G., Bendrovės Nr. 2 100 proc. akcijų valdo pareiškėjos akcininkas M. T. G. (t. 2, b. l. 59–63).

Pareiškėja skunde nurodė, kad VMI, priimdama Sprendimą, negalėjo remtis Operatyvaus patikrinimo ataskaita, kuria nebuvo remtasi Patikrinimo akte, ji nebuvo pridėta prie Patikrinimo akto. Pažymėtina, kad iš Patikrinimo akto turinio matyti, jog Klaipėdos AVMI rėmėsi Operatyvaus patikrinimo ataskaita. Patikrinimo akte nurodyta, kad, remiantis Audito skyriaus vyresniosios auditorės R. A. S. ir vyresniosios auditorės E. J. H. su Kauno AVMI atlikto Operatyvaus patikrinimo ataskaita, nustatyta, kad pareiškėja ir Bendrovės yra susijusios įmonės (t. 2, b. l. 44). Atitinkamai atmestinas pareiškėjos argumentas, kad Patikrinimo akte neužsiminta apie Kauno AVMI vyr. specialistės E. K. atliktą operatyvų patikrinimą ir Operatyvaus patikrinimo ataskaitą.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad prie Patikrinimo akto nebuvo pridėta minėta Operatyvaus patikrinimo ataskaita. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. detalizuota, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Šiuo atveju vien faktas, kad Operatyvaus patikrinimo ataskaita nebuvo pridėta prie Patikrinimo akto, teismo vertinimu, negali būti pagrindu panaikinti Sprendimus kaip nepagrįstus. Pagal LVAT praktiką Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (LVAT 2015-11-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1919-556/2015). Šiuo atžvilgiu taip pat svarbu pažymėti, kad Kauno AVMI surašė Operatyvaus patikrinimo ataskaitą pagal 2014-04-15 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-3363, su kuriuo buvo supažindintas pareiškėjos įgaliotas asmuo G. A., pareiškėja operatyvaus patikrinimo metu teikė dokumentus už 2009–2013 m. (t. 2, b. l. 61). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atstovai dalyvavo minėtame pareiškėjos operatyviniame patikrinime, teikė informaciją Kauno AVMI, kuri pagal pateiktą informaciją surašė Operatyvaus patikrinimo ataskaitą, spręstina, jog ji galėjo suprasti Operatyvaus patikrinimo ataskaitos dalyką ir pagrindą bei aktyviai ginti savo teises, siekdama paneigti Operatyvaus patikrinimo ataskaitoje nustatytas aplinkybes.

Taip pat pažymėtina, kad mokesčių administratorius atlikdamas mokestinį patikrinimą turi veikti aktyviai, nustatęs, jog mokestinio ginčo išsprendimui būtini papildomi duomenys, privalėtų juos pats išsireikalauti ir išspręsti šį mokestinį ginčą iš esmės (LVAT 2013-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-988-13). Taigi, VMI, siekdama objektyviai ir visapusiškai ištirti mokestinio ginčo aplinkybes, galėjo vadovautis ir prie Patikrinimo akto nepridėta Operatyvaus patikrinimo ataskaita, kuri, be kita ko, buvo vertinta ir pačiame Patikrinimo akte.

Šiuo atžvilgiu taip pat pažymėtina, kad pagal MAĮ 36 str. 5 ir 7 p. mokesčių mokėtojas gali dalyvauti mokestinio patikrinimo procese ir gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja prašė jai pateikti mokestinio patikrinimo proceso duomenis, nėra duomenų, kad Kauno AVMI ar VMI būtų atsisakiusi pareiškėjai minėtus duomenis pateikti. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2015-05-21 VMI pateikė prašymą pateikti dokumentus, susijusius su Patikrinimo aktu. VMI 2016-06-28 raštu Nr. (8.6)-D2-2535 atsakė į pareiškėjos 2015-05-21 prašymą ir pateikė prašomus dokumentus (t. 2, b. l. 68).

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad Patikrinimo aktas pagrįstas švedų kalba pateikiamo internetinio puslapio www.allabolag.se informacija, tačiau byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratoriaus darbuotojai, atlikę mokestinį tyrimą, mokėjo švedų kalbą, nebuvo pateikti minėto internetinio puslapio vertimai į lietuvių kalbą.

Teismas pažymi, kad iš mokestinio tyrimo ir administracinės bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius rėmėsi ne tik internetinio puslapio www.allabolag.se medžiaga. Esminės aplinkybės apie tai, kad pareiškėja ir Bendrovės yra susiję asmenys, buvo nustatytos pagal Operatyvaus patikrinimo ataskaitos, o ne internetinio puslapio www.allabolag.se duomenis. Sprendimuose ir Patikrinimo akte, be kita ko, buvo remtasi Audito skyriaus vyresniosios auditorės R. A. S. ir vyresniosios auditorės E. J. H. pateikta informacija (t. 1, b. l. 96–97), taip pat, kaip nurodo pareiškėjas, ir viešai skelbiamais duomenimis užsienio kalba, kurių vertimai VMI pateikti 2015-05-08 (t. 1, b. l. 78). VMI Sprendimo priėmimo metu švedų kalba pateikiamų viešų duomenų vertimai VMI buvo pateikti, todėl nėra pagrindo abejonių, kad mokesčių administratoriaus darbuotojai, atlikę mokestinį patikrinimą, buvo susipažinę su visa reikiama informacija. Operatyvaus patikrinimo ataskaitoje nustatytos aplinkybės dėl to, kad pareiškėja ir Bendrovės yra susiję asmenys, aptartos anksčiau, pareiškėja jų nei mokestiniame ginče, nei administracinėje byloje nepaneigė, todėl dėl jų teismas pakartotinai nepasisako. Iš byloje pateiktos viešai skelbiamos informacijos vertimų matyti, kad Bendrovės Nr. 1 100 % akcijų per susijusius asmenis (įmonę „Uni-Nor Holding AB“ (t. 1, b. l. 119), įmonę „Tangen Fastigheter AB“ (t. 1, b. l. 125), įmonę „Northern Mutual Investment Sevices AB“ (t. 1, b. l. 127), UAB „Sidlita“ (t. 1, b. l. 129)) kontroliuoja M. T. G. (t. 1, b. l. 194), Bendrovės Nr. 2 100 % akcijų iki jos bankroto kontroliavo M. T. G. per įmonę „Uni-Nor Holding AB“ (t. 1, b. l. 190, t. 2, b. l. 2–3). Pagal MAĮ 26 str. 11 d. vietos mokesčių administratorius nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitais Lietuvos mokesčių administratoriais, valstybės bei savivaldybės įstaigomis ir institucijomis. Pagal MAĮ 30 str. mokesčių administratorius, atlikdamas savo funkcijas, bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, atlieka bendrus patikrinimus, kitas kontrolės funkcijas ir užtikrina keitimąsi informacija. Nagrinėjamu atveju tiek Klaipėdos AVMI, tiek VMI, priimdamos ginčijamus Sprendimus, vadovavosi Operatyvaus patikrinimo ataskaita, Kauno AVMI ir Audito skyriaus vyresniosios auditorės R. A. S. ir vyresniosios auditorės E. J. H. pateikta informacija, taip pat ir viešai skelbiamais duomenimis, aktyviai dalyvaudamos mokestinio tyrimo procese, visapusiškai ištyrė mokestinio ginčo aplinkybes, kurių pareiškėja šioje administracinėje byloje nepaneigė.

Pažymėtina, kad MAĮ 153 str. 3 d. nustatyta mokesčių mokėtojo teisė remtis dokumentais ir įrodymais, nepateiktais kartu su skundu centriniam mokesčių administratoriui, ribojimas yra taikomas tik ikiteisminėje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje. Pagal MAĮ 153 str. 9 d. šio straipsnio nuostatos taikomos tik skundams, pateikiamiems ikiteisminėms mokestinius ginčus nagrinėjančioms institucijoms. Skundo dėl mokestinio ginčo, kai jis paduodamas teismui, turinio reikalavimus nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ). Pagal ABTĮ 52 str. 2 d. proceso šalis turi teisę teikti įrodymus. ABTĮ nenustato jokių proceso šalies teisės teikti įrodymus apribojimų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. ABTĮ netgi įpareigoja proceso šalis pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus bei kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str. 1 d., 57 str. 4 d.). Vadovaujantis ABTĮ 57 str. 1 d. ir 2 d., įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių tai, jog ji ir Bendrovės yra susiję asmenys, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti Operatyvaus patikrinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis ir Audito skyriaus vyresniosios auditorės R.A. S. ir vyresniosios auditorės E. J. H. pateikta informacija bei viešai skelbiamais duomenimis. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą konstatuoja, kad Klaipėdos AVMI ir VMI pagrįstai nustatė, jog pareiškėja ir Bendrovės yra susiję asmenys, pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad priimant Patikrinimo aktą buvo remtasi negaliojančiomis Taisyklėmis. Pažymėtina, kad Taisyklės yra galiojančios, jų redakcija buvo pakeista Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010-06-10 įsakymu 1K-188. Minėta Taisyklių redakcija buvo naudojama Sprendimuose ir Patikrinimo akte (t. 1, b. l. 14, t. 2, b. l. 40, 45).

ABTĮ 89 st. 1 d. 3 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Minėta nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-442/2016). Teismas, įvertinęs faktines ginčo aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėja nenurodė reikšmingų aplinkybių, dėl kurių Sprendimai turi būti naikinami. Teismas konstatuoja, kad Klaipėdos AVMI ir VMI pagrįstai nustatė, kad pareiškėja ir Bendrovės yra susiję asmenys, todėl, vadovaujantis PMĮ 25 str. 4 d., pareiškėja negalėjo Bendrovių skolų nurašyti kaip beviltiškų. Atitinkamai pareiškėja nepagrįstai sumažino pelno dalį, todėl Klaipėdos AVMI ir VMI teisėtai pareiškėjai nurodė sumokėti 151 774,79 Eur pelno mokesčio, 19 715, 55 Eur pelno mokesčio delspinigių bei skyrė 15 177 Eur pelno mokesčio baudą. Pareiškėja skunde nekelia ginčo dėl nustatytų pelno mokesčio, pelno mokesčio delspinigių bei baudos dydžio. Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVMI ir VMI priėmė pagrįstus ir motyvuotus Sprendimus. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 89 str., 127 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos BUAB „Jofa Production“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė